Vakarienei - steikas ir visa kita

Jautienos kepsnys man yra labai skanu ir šventiška, bet prie mėsos dar būtinai turi būti gero garnyro. Be garnyro tiesiog neįmanoma. Aš net drįsčiau teigti, kad būtent garnyras, o ne kepsnys, yra vakarienės esmė. Jeigu kepsnys geras, o garnyras šiaip sau, tai man ir mėsos skonis nublanksta. Žodžiu, mėsytė yra centre, bet visa tai, kas guls lėkštėje šalia mėsytės, yra nei kiek ne mažiau svarbu.

Kalėdoms ir vėl kepėm jautieną; o prie jautienos buvo grietinėlės padažo su brendžiu ir su juodaisiais pipirais; buvo grybų, duonos užkepėlių, saldžių morkų, salotų su ridikėliais, su skrudinta pancetta ir su mėlynojo sūrio užpilu; buvo karšto vyno.

Mūsų šventinei vakarienei buvo steikas. Ir visa kita.

Aušra

Grybų ir duonos užkepėlės

Pagal receptą iš Gourmet | December 2007

4 stiklinės geros baltos duonos kubelių (1 cm)
650 g įvairių grybų
1/2 stiklinės smulkiai supjaustytų askaloninių česnakų
30 g sviesto
1/4 stiklinės smulkiai sukapotų petražolių
2 skiltelės česnako, smulkiai sukapotos
1 stiklinė pieno
1 stiklinė grietinėlės
4 kiaušiniai
1/2 stiklinės tarkuoto parmezano
Druskos
Pipirų

Orkaitę įkaitinti iki 175oC. Duonos kubelius paskleisti vienu sluoksniu ant plačios kepimo skardos. Kepti, kol lengvai pagels, maždaug 10 minučių. Traukti iš orkaitės.

Grybus supjaustyti kąsnio dydžio gabalėliais.

Keptuvėje ant vidutinio karštumo ugnies ištirptinti sviestą. Suberti smulkintus askaloninius česnakus ir kepti, kol šiek tiek suminkštės, maždaug 3 minutes. Suberti smulkintus grybus, įberti druskos ir maltų pipirų; kepti, retkarčiais pamaišant, kol iš grybų išsiskyręs skystis nugaruos, maždaug 15 minučių. Suberti petražoles ir smulkintą česnaką, ir dar pakepinti, retkarčiais pamaišant, maždaug 2 minutes. Nukelti nuo ugnies.

Dubenyje išplakti pieną, grietinėlę, kiaušinius, sūrį, šiek tiek druskos ir pipirų. Į kiaušinių mišinį sudėti kepintus grybus, duonos kubelius, gerai išmaišyti ir palikti 3 – 5 minutes pastovėti.

Sviestu patepti 8 mažus apvalius kepimo indelius. Į indelių dugną įkloti sviestinio popieriaus skritulėlius. Popierių patepti sviestu.

Duonos-grybų mišinį sukrėsti į paruoštus indelius. Kepti maždaug 20-25 minutes, kol užkepėlės sustandės. Traukti iš orkaitės. Įndelius apversti ant lėkštės arba padėklo. Nuo užkepėlių dugno nulupti sviestinį popierių. Tiekti tuojau pat.

Salotų užpilas su mėlynuoju sūriu

 Pagal Smitten Kitchen receptą

1/2 stiklinės kefyro
1/2 stiklinės majonezo
1 šaukštas šviežiai išspaustų citrinų sulčių
1/2 šaukštelio Vorčesterio padažo
1 skiltelė česnako, sutrinta į tyrę
1/4 šaukštelio druskos
1/8 šaukštelio maltų pipirų
50 g mėlynojo sūrio, sutrupinto

Visus ingredientus, išskyrus sūrį, sudėti į elektrinį maišiklį ir suplakti iki vientisos masės. Suberti sūrį ir maišyti, kol sūris daugmaž vienodai pasiskirstys. Užpilą supilti į sandariai užsidarantį indą. Laikyti šaltai.

Keptos morkos su klevų sirupu


Morkų griežinėlius pakepinti keptuvėje su trupučiu sviesto, kol suminkštės ir vietomis apskrus. Įpilti klevų sirupu, pamaišyti, kad morkos tolygiai pasidengtų sirupu. Nukelti nuo ugnies. Tiekti tuojau pat.

Wild-Mushroom Bread Pudding
Recipe from Gourmet | December 2007

4 cups (1/2-inch) fresh bread cubes (preferably brioche or challah)
1 1/2 pounds mixed fresh wild mushrooms such as chanterelle, cremini, and oyster, trimmed
1/2 cup finely chopped shallot
2 tablespoons butter
1/4 cup parsley, finely chopped
2 garlic cloves, finely chopped
2 cups half-and-half
4 eggs
1/2 cup grated parmesan
Salt
Pepper

Preheat oven to 350°F. Spread bread cubes in a single layer on a large baking sheet and bake until golden-brown, about 10 minutes. Remove from oven.

Roughly chop mushrooms.

In a heavy skillet over medium heat melt butter. Add shallots and cook, stirring occasionally, until beginning to soften, about 3 minutes. Add mushrooms, salt, and pepper and cook until most of the liquid, released by mushrooms, has evaporated, about 15 minutes. Add parsley and garlic and cook, stirring, 2 minutes. Remove from heat.

Whisk together half-and-half, eggs, cheese, salt, and pepper in a large bowl. Stir in mushrooms and bread cubes until coated well and let stand 3 - 5 minutes for bread to absorb some of egg mixture.

Meanwhile, butter 8 ramekins, then put a round of parchment in bottom of each and butter parchment.

Spoon mixture into ramekins and bake on a baking sheet until firm to the touch, 20 to 25 minutes. Unmold puddings and discard parchment. Serve right away.

Blue Cheese Dressing

Recipe from Smitten Kitchen

1/2 cup buttermilk
1/2 cup mayonnaise
1 tablespoon fresh lemon juice
1/2 teaspoon Worcestershire sauce
1 garlic clove, minced
1/4 teaspoon salt
1/8 teaspoon black pepper
2 ounces crumbled firm blue cheese (1/2 cup)

Blend all ingredients, except cheese, in a food processor until smooth. Add blue cheese and pulse until cheese is incorporated but dressing is still slightly chunky. Transfer to an airtight container. Refrigerate.

Maple glazed carrots

Sauté carrots in a skillet with some butter until softened and slightly caramelized. Add maple syrup, stir to coat the carrots. Remove from heat. Serve right away.  

Chia pudingas su mėlynėmis

Neseniai viena mano facebook’o internetinė pažįstama vardu A. pakvietė mane prisijungti prie veganizmo sekėjų grupės Veganism Is The Future. Ji pati jau prisijungusi ir dabar, matyt, užsiima aktyviu naujų narių verbavimu. Aš prie grupės prisijungti atsisakiau, o pažįstamai A. parašiau trumpą žinutę apie savo asmeninius įsitikinimus dėl veganizmo ir dėl panašaus pobūdžio masinių judėjimų. Ta mano pažįstama iškart manęs pradėjo gailėtis, kad aš esu tokia tamsuolė, urvinis žmogus, kad dėl tokių įsitikinimų ir netinkamo gyvenimo būdo mano gyvenimas bus trumpas ir beprasmis, ir kad aš neišvengiamai nusibaigsiu sirgdama vėžiu bei chronišku vidurių užkietėjimu. Ponios (o gal panelės) A. nuožmiems grasinimams iškart ėmė antrinti dar keli prisiekusieji veganai; jie vienas per kitą ėmė mane auklėti, cituoti labai garsius (tik man, deja, nežinomus) asmenis apie veganizmo pranašumą prieš kitas religijas, kol aš, pritrūkusi kantrybės, tuos visus pamokslaujančius komentatorius užčiaupiau, paspausdama išganingąjį “Delete” mygtuką.

Pasinaudodama proga, aš nutariau parašyti savo nuomonę apie veganizmą, kad “Vaikų ir vanilės” skaitytojams, o taip pat mano facebook’o draugams ir draugėms būtų aiškiau, kas aš esu per žmogus ir kokios reakcijos reikia iš manęs tikėtis, kai užeina kalba apie šio bei ano produkto valgymą arba nevalgymą.

· Aš nemanau, kad veganizmas yra pasaulio ateitis. Mano manymu, dieta, iš kurios išbraukti visi gyvulinės kilmės produktai, yra nepilnavertė.

· Aš nemanau, kad mėsa, žuvis, pienas ir kiaušiniai yra kenksmingi, kad jie sukelia vėžį, kad nuo jų sutrinka virškinimas ar užkietėja viduriai. Virškinimas gali sutrikti nuo prasto maisto, nuo persivalgymo, nuo per daug ir per dažnai valgomų dešrainių, nuo nesuskaičiuojamų bemiegių naktų, praleistų prirūkytuose baruose, nuo nesuskaičiuojamų tomis bemiegėmis naktimis išlenktų taurelių ir dar nuo gausybės priežasčių, nuo kurių gali sutrikti ne tik virškinimas, bet ir sveikata. Bet ji tikrai nesutriks nuo saikingai valgomos mėsos arba nuo jogurto.

· Mano nuomone, mėsa, kiaušiniai, ir pieno produktai yra maistingi, naudingi ir nepakeičiami; kraujingas steikas yra tarsi mūsų kūnui būtinų maistinių medžiagų koncentratas; norint tą patį medžiagų kiekį gauti su augaliniu maistu, mums tektų nesustojant šlamšti lapinius kopūstus ir sojų pupeles, vagonus kopūstų ir pupelių, nes didžioji dalis augaluose esančių mikroelementų taip ir lieka mūsų organizmo nepasisavinti, praeina per mus kaip per kiaurą rėtį. Aš valgau mėsą, žuvį, kiaušinius ir geriu pieną, nes tai yra sveika, o ne todėl, kad taip man liepia kažkios sektos įstatai.

· Mano manymu, vien tai, kad gyvuliai ir paukščiai yra auginami maistui, dar nereiškia, kad su tais gyvuliais ir paukščiais elgiamasi žiauriai ir nehumaniškai.

· Veganizmas, žaliavalgystė ir kiti panašaus tipo judėjimai propoguoja nepilnavertį gyvenimo būdą, tarsi tai būtų kažkokia dorybė ir sektinas pavyzdys. Visų tų judėjimų lyderiai išsijuosę platina visokiausią melagingą propogandą, o visuomenė į tuos judėjimus arba išvis nereaguoja, arba reaguoja labai nedrąsiai, nes matyt bijo pažeisti visų tų šieno valgytojų teises. Kas nutiktų, jeigu aš pradėčiau aktyviai propoguoti idėją, kad, tarkim, žolės rūkymas, klijų uostymas arba heroino stūmimas sau į veną yra puikus laisvalaikio leidimo būdas? Aš internete atsidaryčiau tinklapį (arba du – vieną žolei, kitą klijams); dar sukurčiau porą facebook’o grupių skambiais pavadinimais. Garantuoju, kad per daug nesistengdama, kaip mat surasčiau nemenką tuntą bendraminčių ir sekėjų (tikrai nemenką tuntą, net ieškoti nereikėtų); mes visi darniai išvystytume viešą propogandą, prispausdintume lipdukų:“Weed Smokers Know How to Have a Quality Time”, “Weed Smoker For Life”, dar prigamintume marškinėlių su panašiais atsišaukimas: “Don’t Be a Wimp – Become a Glue Sniffer!”, “Real Men Do Drugs”; dalintume tuos lipdukus ir marškinėlius prie mokyklų, koncertuose ir šiaip visokiuose masiniuose susibūrimuose. Kaip Jūs manote, ar ilgai truktų mano šitokia veikla, ir kada manimi pradėtų domėtis visokie teisėsaugos pareigūnai?

Į lipdukus “Vegan for Life”, “Proud to Be Meat Free”, “Keep Meat Alive” nei pareigūnai, nei visuomenė nereaguoja, nes veganizmas – tai pasirinkimas; gal kam nors metamfetaminas irgi yra pasirinkimas: “Proud to Be a Meth Addict”.

· Mažų vaikų pasodinimas ant veganiškos, žaliavalgės ar kokios kitos kraštutinės dietos yra nusikaltimas. Tokių vaikų tėvai turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, lygiai taip, kaip tie išsigimėliai, kurie savo vaikus sąmoningai marina badu arba jų piktybiškai neskiepija.

· Teiginiai: “Kale is A New Beef”, “Only Kale Can Save Us Now” ir kiti panašaus pobūdžio lozungai yra absurdiški. Kodėl reikia ieškoti kažkokių pakaitalų? Juk reikia ir jautienos, ir kopūstų; ir viena, ir kita yra sveika ir naudinga; tai kodėl negalima vartoti abiejų?

· Jeigu ant produkto užliopinta etiketė “Vegan” arba “Raw”, tai dar visai nereiškia, tai tai geras maistas, kurį yra patartina vartoti. Tokie produktai kaip tofurky, veganiškos dešrelės, veganiška vištiena arba kiaulienos šoninė ir žaliavalgiai visokio tipo saldumynai yra grynų gryniausias Š didžiąja raide. Tai kažkokie klaikūs surogatai, kuriuose nebelikę nieko natūralaus ar į maistą panašaus. Todėl mano manymu visa veganizmo ideologija, kad tai yra humaniškas, ekologiškas, ekonomiškas ir natūralus gyvenimo būdas, yra grynų gryniausias falšas. Aš tuo netikiu, nors tu ką, nes įtariu, kad visi tie aršūs veganizmo idėjų propoguotojai meluoja išsijuosę, o kad tas jų melas skambėtų įtikinamiau, tai jie dar paprastai labai garsiai rėkia.

· Bet koks kraštutinumas yra nesveika. Sąmoningas kažkokios maisto grupės vengimas yra liguistumas, lygiai taip, kaip anoreksija yra rimtas mitybos sutrikimas, o ne laisvas pasirinkimas. Mano požiūris į veganizmą, žaliavalgystę ir kitus panašius kultus yra toks pats, kaip į anoreksiją: aš nenoriu, kai tai nutiktų man, mano vaikams arba mano artimiesiems. Todėl ateityje negaiškite savo brangaus veganiško ir žaliavalgio laiko, nekvieskite manęs prisijungti prie jūsų iškrypėliškų grupių, ir manęs be reikalo neerzinkite.

Aušra

P.S. Maloniam laisvalaikio paskaitymui rekomenduoju Tašos iš voraciouseats.com straipsnį “Vegan No More”.

Nicole Sopko / Vegan Things I Like

Kai pirmą kartą pamačiau šitą receptą, pagalvojau, kad tokį pudingą aš mielai vagyčiau pusryčiams; ingredientai skambėjo labai viliojančiai: mėlynės, kardamonas, cinamonas ir migdolų pienas. Recepto autorė Gena Hamshaw yra užietėjusi veganė, pusiau žaliavalgė, ji rašo žaliavalgių blogą Choosing Raw, todėl recepte viskas žalia, liesa, ir gražu – jokio chlesterolio, jokių gyvulinių produktų. Aš ne veganė, ir ne žaliavalgė, ir tokia tikrai netapsiu, bet migdolų pieną aš labai mėgstu; dar mėgstu mėlynes ir visokiausias kruopas; todėl šitas pudingas man yra pats tas. Šalavijų sėklų iki šiol nebuvau gaminusi; tai buvo pirmas kartas, ir man labai patiko; sėklos išbrinko, tapo panašios į virtą tapijoką, o visa pieno-uogų-kruopų masė sustingo į gana standžius drebučius. Skonis irgi labai geras. Viskas čia gerai: sveika, skanu, maistinga, ir man visai nesvarbu, ar tai yra veganiška, ar ne.

Šalavijų sėklų pudingas su mėlynėmis

Receptas iš food52

1/4 stiklinės šalavijų sėklų
1 1/4 stiklinės migdolų pieno
1/2 stiklinės šviežių mėlynių
1/2 šaukštelio malto kardamono
1/2 šaukštelio malto cinamono
2 šaukštai klevų sirupo arba agavų sirupo
1 šaukštelis vanilės esencijos

Pieną, mėlynes, kardamoną, cinamoną, vanilės esenciją ir sirupą sumalti elektriniu maišikliu iki vientisos masės. Mišinį supilti ant šalavijų sėklų ir gerai išmaišyti. Palikti 5 minutėms, kad išbrinktų, ir vėl gerai išmaišyti. Palaukti dar 10 minučių, vėl išmaišyti ir dėti kelioms valandoms (arba pernakt) į šaldytuvą.

Iš ryto pudningą išimti iš šaldytuvo, vėl gerai išmaišyti ir tiekti į stalą.

Galimi priedai:
1) į paruoštą pudingą įmaišykite miniatiūrinių šokolado lašelių ir banano griežinėlius.
2) į paruoštą pudingą įberkite šviežių mėlynių.

Blueberry Chia Seed Pudding 

Recipe from food52

 

1/4 cup chia seeds
1 1/4 cups almond milk
1/2 cup fresh blueberries
1/2 teaspoon ground cardamom
1/2 teaspoon cinnamon
2 tablespoons maple syrup or agave syrup
1 teaspoon vanilla extract

Blend milk, blueberries, cardamom, cinnamon, vanilla and syrup together in a blender on high till smooth.

Pour blueberry mixture over chia seeds and stir thoroughly with a whisk or a fork. Let rest for five minutes, and stir again. Ten minutes later, stir again. Refrigerate and let sit overnight.

In the morning, give it a stir and serve.

Serving suggestions:
1) to the ready made pudding add miniature chocolate chips and banana slices.
2) top pudding with more fresh blueberries.

Jerusalem

Aš beveik niekada neskaitau etikečių ant maisto pakuočių ir jose surašyto teksto apie sudėtines produkto dalis bei maistinę vertę. Kažkaip nematau prasmės gaišti laiką ir skaityti. Neskaitau todėl, kad, 

1) kai perku maistą, aš dažniausiai iš anksto žinau, kokios bus to ar kito produkto sudėtinės dalys: varškė – iš pieno, manų kruopos – iš kviečių, šaldyti žirneliai – iš žirnelių. Tokio maisto, į kurį tik užmetus akį neįmanoma iškart pasakyti, kas tai per daiktas (pvz. Tofurky, Amazingly Light Puffed Veggie Snacks arba I-Can’t-Believe-It’s-Not-Butter (then what is it?)” as neperku. O visa kita juk daugmaž aišku. Todėl aš ir neskaitau.  

2) maistas, mano manymu, yra daug daugiau, negu sudėtinės jo dalys, angliavandenių ir riebalų gramai arba kalorijų skaičius. Maistas ne tik malšina mūsų alkį, bet tai yra atgaiva visam  kūnui ir sielai. Tai asociacijos su praeities išgyvenimais, tai naujos, jaudinančios patirtys, tai nuotaikos, prisiminimai  ir įsimintini, su niekuo kitu nepalyginami pojūčiai. Maisto kvapai ir skoniai sugeba mums ryškiai atgaminti ne tik praeities laikus, bet ir seniai patirtas emocijas; valgydami tą ar kitą maistą mes mintyse matome jį  mums kažkada gaminusių žmonių veidus, iš pasamonės išplaukia jų ir mūsų pačių juokas, ašaros, užmiršti jausmai. Mes dažnai pasiilgstam  to ar kito patiekalo, skonio, kvapo, nes pasiilgstam tos aplinkos, kurioje tas maistas buvo gamintas ir valgytas: pasiilgstam namų, kuriuose gyvenome, kai buvome maži, mamos, kai ji buvo jauna, draugių, su kuriomis valgydavom paukščių pieną. Maistas, kaip niekas kitas, gali vėl ir vėl mums sugrąžinti tuos neįkainojamus momentus,  iš kurių susidėlioja mūsų gyvenimas. Etiketėse surašyti faktai  - tai tiesiog banalu. 

Yotam Ottolenghi  ir Sami Tamimi knyga JERUSALEM – tai knyga būtent apie tokį maistą: išgyventą, realų, surišantį praeitį su dabartimi. Autorių mylimo gimtojo miesto ir jame gyvenančių žmonių nuotraukų knygoje yra daugmaž tiek pat, kiek maisto nuotraukų. Kiekvienas patiekalas turi istoriją; knyga pilna autorių prisiminimų, pasakojimų apie Jeruzalės kulinarines tradicijas. Receptai, kaip ir tikėtasi – iš gyvenimo, tie, kuriuos norėsite gaminti ir valgyti, visi ryškūs, nenuobodūs, su daugybe prieskonių ir netikėčiausių jų derinių. Skaitant receptą dažnai net sunku įsivaizduoti, kas iš to gausis, todėl knyga intriguojanti, žadinanti apetitą ir norą viską išbandyti. 

Maistas gali būti tarsi dizainerio sukurtas meno kūrinys,  estetinio tobulumo viršūnė, įmantriausiai pateikta lėkštėje arba stropiai surežisuotoje  nuotraukoje. Bet man geriausias ir geidžiamiausias maistas yra tas, kuris mus pamaitina, mus užaugina ir kuris praturtina mūsų gyvenimą ne tik kūniškais malonumais, bet ir dvasine palaima. Man geriausias maistas yra tas, kurį noriai valgo vaikai, kurio pasiilgsta suagusieji ir apie kurį odes pasakoja seneliai. Apie tokį maistą yra knyga JERUSALEM. 

Aušra

P.S. už knygą esu neparastais dėkinga savo puikiajai draugei. Ačiū, Jūrate. Geriau pataikyti tiesiog neįmanoma.

Yotam Ottolenghi, Sami Tamimi, JERUSALEM

"The flavors and smells of this city are our mother tongue. We imagine them and dream in them, even though we've adopted some new, perhaps more sophisticated languages. They define comfort for us, excitement, joy, serene bliss. Everything we taste and everything we cook is filtered through the prism of our childhood experiences: foods our mothers fed us, wild herbs picked on school trips, days spent in markets, the smell of the dry soil on a summer's day, goat and sheep roaming the hills, fresh pitas with ground lamb, chopped parsley, chopped liver, black figs, smoky chops, syrupy cakes, crumbly cookies. The list is endless - too long to recall and too complex to describe. Most of our food images lie well beyond our consciousness: we just cook and eat, relying on our impulses what feels right, looks beautiful, and tastes delicious to us." Y. Ottolenghi, S. Tamimi, JERUSALEM

Ryžių pudingas su kardamonu, pistacijomis ir rožių vandeniu

Receptas iš Yotam Ottolenghi, Sami Tamimi, JERUSALEM

 

1 2/3 stiklinės* (400 ml) pieno
1/2 stiklinės (120 ml) riebios grietinėlės
1 vanilės ankštis
8 kardamono ankštys
2/3 stiklinės (120 g) trumpagrūdžių ryžių
30 g sviesto, susmulkinto kubeliais
1 šaukštas medaus
2 šaukštai kondensuoto pieno
Žiupsnis druskos
3 šaukštai juostelėmis supjaustytų pistacijų
1 šaukštas džiovintų valgomųjų rožių žiedlapių 

Sirupui:  
1 šaukštas medaus
1 1/2 šaukštelio rožių vandens
1 šaukštas vandens 

*1 stiklinė = 236 ml

Vanilės ankštį perpjauti išilgai pusiau; peiliu išskobti sėklas. Kardamono ankštis pasmulkinti mėsos muštuku. Į nedidelį puodelį supilti pieną, grietinėlę, sudėti kardamoną, vanilės ankštį ir sėklas.Kaitinti ant vidutinio karštumo ugnies, kol mišinys bus pepradedantis virti. Nukelti nuo ugnies. Uždengti ir palikti 30-60 minučių (arb ailgiau), kad pritrauktų.

Sirupui: dubenėlyje sumaišyti medų, rožių vandenį ir vandenį.

Pieno mišinį perkošti į vidutinio dydžio puodą. Suberti ryžius. Virti ant vidutinio karštumo ugnies, pastoviai maišant, maždaug 20 minučių, kol ryžiai suminkštės, o mišinys sutirštės. Ryžiai turi būti al dente - ne kieti, bet dar pakankamai standūs. Jeigu pudingas taps per tirštas, įpilti vandens, ne daugiau kaip po 1 – 2 šaukštus iš karto, kaskart gerai išmaišant.

Nukelti nuo ugnies. Įmaišyti sviestą, kondensuotą pieną ir medų. Užbarstyti pistacijų, smulkintų rožių žiedlapių ir apšlakstyti sirupu. Tiekti, kol šiltas, arba palikti,kol atvės, ir tiekti šaltą.

 Cardamom rice pudding with pistachios & rose water

Recipe from Yotam Ottolenghi, Sami Tamimi, JERUSALEM

 
1 2/3 cups (400 ml) milk
1/2 cup (120 ml) heavy cream
1 vanilla bean
8 cardamom pods
scant 2/3 cup (120 g) short-grain rice
2 tablespoons (30 g) butter, diced
1 tablespoon honey
2 tablespoons condensed milk
Pinch of salt
3 tablespoons slivered unsalted pistachios
1 tablespoon dried edible rose petals

Syrup: 
1 tablespoon honey
1 1/2 teaspoon rose water
1 tablespoon water

Cut vanilla bean lengthwise; scrape the seeds. Lightly crush cardamom. Put milk, cream, vanilla bean and seeds, and cardamom in a medium saucepan and place over high heat. Heat the mixture until it is almost begins to boil. Remove from heat, cover and allow to steep, 30 - 60 minutes, or longer.

To prepare the syrup, stir together honey, rose water and water until uniform, Set asaide.

Strain the infused milk into a different medium size pan. Add rice. Bring to a boil and simmer over medium heat, stirring constantly, for about 20 minutes, until rice become tented but still retains a bite, and the mixture thickens. Add more water, 1- 2 tablespoons at a time, if the mixture is to thick.

Remove pan from the heat. Stir in butter, honey, condensed milk and salt. Mixture can be chilled or served warm, sprinkled with pistachios and rose petals, and drizzled with the syrup.