Rodomi pranešimai su žymėmis uogos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis uogos. Rodyti visus pranešimus

22 liepos, 2013

Clafoutis





Clafoutis yra kažkas tarpinio tarp pyrago, blyno, kiaušinienės ir pudingo. Dorie Greenspan rašo, kad tikrasis prancūziškas clafoutis turi būti su vyšniomis, o vyšnios turi būti su kauliukais. Aš iškart pabandžiau įsivaizduoti, kaip mano maži ir dideli valgytojai, nesitikėdami kiaušinienėje kauliukų, ima ir paspringsta mano tradiciniu prancūzišku clafoutis. Todėl kauliukus nutariau iškrapštinėti. Belinda Leong, kepdama clafoutis, vyšnių kauliukus irgi iškrapšto. Ir dar ji į tešlą deda migdolų miltų (Dorie Greenspan manymu, tai tikriausiai irgi būtų įžūlus nukrypimas nuo tradicinio clafoutis). Jeigu Belinda Leong deda migdolų miltų ir naudoja vyšnias be kauliukų, tai ir aš be jokio sąžinės graužimo darau tą patį. Migdolų miltai čia, sakyčiau, netgi labai tinka; tekstūra tampa daug įdomesnė, o ir skonis nuo migdolų, manau, nesuprastėja.

Clafoutis galima drąsiai kepti ne tik su vyšniomis, bet ir su kitomis uogomis (avietėmis, gervuogėmis, ir kt.), arba su rabarbarais, abrikosais, persikais – vienu žodžiu, su visais vasariniais vaisiais, kurie noriai draugauja su saldžia kiaušinine tešla ir su kaušeliu plaktos grietinėlės.

Aš manau, kad clafoutis yra toks labai universalus kepinys - kaip pagamisi, taip nepagadinsi. Visaip bus be galo skanu.

Aušra






























Clafoutis

Receptas iš Food and Wine | June 2013


1 stiklinė* cukraus, + formos pabarstymui
5 kiaušiniai
1 vanilės ankštis
3/4 stiklinės miltų
3/4 stiklinės + 2 šaukštai migdolų miltų
1/2 šaukštelio rupios druskos
1 stillinė pieno
1 stiklinė riebios grietinėlės
350 g vyšnių be kauliukų (arba kitų uogų)
Cukraus pudros, pabarstymui


 *1 stiklinė = 236 ml

Orkaitę įkaitinti iki 175oC. Apvalų 25 cm skersmens kepimo indą ištepti sviestu ir pabarstyti cukrumi,

Dideliame dubenyje išplakti 1 stiklinę cukraus, kiaušinius ir išskobtas vanilės sėklas. Tiesiai į kiaušinių-cukraus mišinį persijoti miltus, suberti migdolų miltus ir druską. Išmaišyti. supilti pieną ir grietinėlę. Plakti šluotele maždaug 3 minutes. Tešlą supilti į paruoštą kepimo indą. Ant viršaus išdėlioti vyšnias.

Kepti 35 – 40 minučių, kol vidurys sukeps, o kraštai lengvai paruduos. Traukti iš orkaitės. Palilkti, kad atvėstų. Ant viršaus užsijoti cukraus pudros. Į stalą tiekti kambario temperatūros, su saldinta plakta grietinėle.









Clafoutis

Recipe from Food and Wine | June 2013


1 cup sugar plus more for dusting
5 eggs
1 vanilla bean, split and seeds scraped
3/4 cup flour
3/4 cup plus 2 tablespoons almond flour
1/2 teaspoon kosher salt
1 cup milk
1 cup heavy cream
12 ounces sweet cherries, pitted(or other berries)
Powdered sugar, for dusting

Preheat the oven to 350°. Butter a 10-inch round gratin dish and dust it with sugar.

In a large bowl, whisk the 1 cup of sugar with the eggs and vanilla seeds. Whisk in sifted flour, almond flour and salt until just incorporated. Add milk and cream and whisk until light and very smooth, about 3 minutes. Pour the batter into the prepared gratin dish and arrange the cherries on top.

Bake for 35 to 40 minutes, until the clafoutis is set and golden. Let cool. Dust with confectioners’ sugar, cut into wedges and serve with sweetened whipped cream.


15 liepos, 2013

Chia pudingas su mėlynėmis





Neseniai viena mano facebook’o internetinė pažįstama vardu A. pakvietė mane prisijungti prie veganizmo sekėjų grupės Veganism Is The Future. Ji pati jau prisijungusi ir dabar, matyt, užsiima aktyviu naujų narių verbavimu. Aš prie grupės prisijungti atsisakiau, o pažįstamai A. parašiau trumpą žinutę apie savo asmeninius įsitikinimus dėl veganizmo ir dėl panašaus pobūdžio masinių judėjimų. Ta mano pažįstama iškart manęs pradėjo gailėtis, kad aš esu tokia tamsuolė, urvinis žmogus, kad dėl tokių įsitikinimų ir netinkamo gyvenimo būdo mano gyvenimas bus trumpas ir beprasmis, ir kad aš neišvengiamai nusibaigsiu sirgdama vėžiu bei chronišku vidurių užkietėjimu. Ponios (o gal panelės) A. nuožmiems grasinimams iškart ėmė antrinti dar keli prisiekusieji veganai; jie vienas per kitą ėmė mane auklėti, cituoti labai garsius (tik man, deja, nežinomus) asmenis apie veganizmo pranašumą prieš kitas religijas, kol aš, pritrūkusi kantrybės, tuos visus pamokslaujančius komentatorius užčiaupiau, paspausdama išganingąjį “Delete” mygtuką.

Pasinaudodama proga, aš nutariau parašyti savo nuomonę apie veganizmą, kad “Vaikų ir vanilės” skaitytojams, o taip pat mano facebook’o draugams ir draugėms būtų aiškiau, kas aš esu per žmogus ir kokios reakcijos reikia iš manęs tikėtis, kai užeina kalba apie šio bei ano produkto valgymą arba nevalgymą.

· Aš nemanau, kad veganizmas yra pasaulio ateitis. Mano manymu, dieta, iš kurios išbraukti visi gyvulinės kilmės produktai, yra nepilnavertė.

· Aš nemanau, kad mėsa, žuvis, pienas ir kiaušiniai yra kenksmingi, kad jie sukelia vėžį, kad nuo jų sutrinka virškinimas ar užkietėja viduriai. Virškinimas gali sutrikti nuo prasto maisto, nuo persivalgymo, nuo per daug ir per dažnai valgomų dešrainių, nuo nesuskaičiuojamų bemiegių naktų, praleistų prirūkytuose baruose, nuo nesuskaičiuojamų tomis bemiegėmis naktimis išlenktų taurelių ir dar nuo gausybės priežasčių, nuo kurių gali sutrikti ne tik virškinimas, bet ir sveikata. Bet ji tikrai nesutriks nuo saikingai valgomos mėsos arba nuo jogurto.

· Mano nuomone, mėsa, kiaušiniai, ir pieno produktai yra maistingi, naudingi ir nepakeičiami; kraujingas steikas yra tarsi mūsų kūnui būtinų maistinių medžiagų koncentratas; norint tą patį medžiagų kiekį gauti su augaliniu maistu, mums tektų nesustojant šlamšti lapinius kopūstus ir sojų pupeles, vagonus kopūstų ir pupelių, nes didžioji dalis augaluose esančių mikroelementų taip ir lieka mūsų organizmo nepasisavinti, praeina per mus kaip per kiaurą rėtį. Aš valgau mėsą, žuvį, kiaušinius ir geriu pieną, nes tai yra sveika, o ne todėl, kad taip man liepia kažkios sektos įstatai.

· Mano manymu, vien tai, kad gyvuliai ir paukščiai yra auginami maistui, dar nereiškia, kad su tais gyvuliais ir paukščiais elgiamasi žiauriai ir nehumaniškai.

· Veganizmas, žaliavalgystė ir kiti panašaus tipo judėjimai propoguoja nepilnavertį gyvenimo būdą, tarsi tai būtų kažkokia dorybė ir sektinas pavyzdys. Visų tų judėjimų lyderiai išsijuosę platina visokiausią melagingą propogandą, o visuomenė į tuos judėjimus arba išvis nereaguoja, arba reaguoja labai nedrąsiai, nes matyt bijo pažeisti visų tų šieno valgytojų teises. Kas nutiktų, jeigu aš pradėčiau aktyviai propoguoti idėją, kad, tarkim, žolės rūkymas, klijų uostymas arba heroino stūmimas sau į veną yra puikus laisvalaikio leidimo būdas? Aš internete atsidaryčiau tinklapį (arba du – vieną žolei, kitą klijams); dar sukurčiau porą facebook’o grupių skambiais pavadinimais. Garantuoju, kad per daug nesistengdama, kaip mat surasčiau nemenką tuntą bendraminčių ir sekėjų (tikrai nemenką tuntą, net ieškoti nereikėtų); mes visi darniai išvystytume viešą propogandą, prispausdintume lipdukų:“Weed Smokers Know How to Have a Quality Time”, “Weed Smoker For Life”, dar prigamintume marškinėlių su panašiais atsišaukimas: “Don’t Be a Wimp – Become a Glue Sniffer!”, “Real Men Do Drugs”; dalintume tuos lipdukus ir marškinėlius prie mokyklų, koncertuose ir šiaip visokiuose masiniuose susibūrimuose. Kaip Jūs manote, ar ilgai truktų mano šitokia veikla, ir kada manimi pradėtų domėtis visokie teisėsaugos pareigūnai?

Į lipdukus “Vegan for Life”, “Proud to Be Meat Free”, “Keep Meat Alive” nei pareigūnai, nei visuomenė nereaguoja, nes veganizmas – tai pasirinkimas; gal kam nors metamfetaminas irgi yra pasirinkimas: “Proud to Be a Meth Addict”.

· Mažų vaikų pasodinimas ant veganiškos, žaliavalgės ar kokios kitos kraštutinės dietos yra nusikaltimas. Tokių vaikų tėvai turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, lygiai taip, kaip tie išsigimėliai, kurie savo vaikus sąmoningai marina badu arba jų piktybiškai neskiepija.

· Teiginiai: “Kale is A New Beef”, “Only Kale Can Save Us Now” ir kiti panašaus pobūdžio lozungai yra absurdiški. Kodėl reikia ieškoti kažkokių pakaitalų? Juk reikia ir jautienos, ir kopūstų; ir viena, ir kita yra sveika ir naudinga; tai kodėl negalima vartoti abiejų?

· Jeigu ant produkto užliopinta etiketė “Vegan” arba “Raw”, tai dar visai nereiškia, tai tai geras maistas, kurį yra patartina vartoti. Tokie produktai kaip tofurky, veganiškos dešrelės, veganiška vištiena arba kiaulienos šoninė ir žaliavalgiai visokio tipo saldumynai yra grynų gryniausias Š didžiąja raide. Tai kažkokie klaikūs surogatai, kuriuose nebelikę nieko natūralaus ar į maistą panašaus. Todėl mano manymu visa veganizmo ideologija, kad tai yra humaniškas, ekologiškas, ekonomiškas ir natūralus gyvenimo būdas, yra grynų gryniausias falšas. Aš tuo netikiu, nors tu ką, nes įtariu, kad visi tie aršūs veganizmo idėjų propoguotojai meluoja išsijuosę, o kad tas jų melas skambėtų įtikinamiau, tai jie dar paprastai labai garsiai rėkia.

· Bet koks kraštutinumas yra nesveika. Sąmoningas kažkokios maisto grupės vengimas yra liguistumas, lygiai taip, kaip anoreksija yra rimtas mitybos sutrikimas, o ne laisvas pasirinkimas. Mano požiūris į veganizmą, žaliavalgystę ir kitus panašius kultus yra toks pats, kaip į anoreksiją: aš nenoriu, kai tai nutiktų man, mano vaikams arba mano artimiesiems. Todėl ateityje negaiškite savo brangaus veganiško ir žaliavalgio laiko, nekvieskite manęs prisijungti prie jūsų iškrypėliškų grupių, ir manęs be reikalo neerzinkite.

Aušra

P.S. Maloniam laisvalaikio paskaitymui rekomenduoju Tašos iš voraciouseats.com straipsnį “Vegan No More”.










Nicole Sopko / Vegan Things I Like









Kai pirmą kartą pamačiau šitą receptą, pagalvojau, kad tokį pudingą aš mielai vagyčiau pusryčiams; ingredientai skambėjo labai viliojančiai: mėlynės, kardamonas, cinamonas ir migdolų pienas. Recepto autorė Gena Hamshaw yra užietėjusi veganė, pusiau žaliavalgė, ji rašo žaliavalgių blogą Choosing Raw, todėl recepte viskas žalia, liesa, ir gražu – jokio chlesterolio, jokių gyvulinių produktų. Aš ne veganė, ir ne žaliavalgė, ir tokia tikrai netapsiu, bet migdolų pieną aš labai mėgstu; dar mėgstu mėlynes ir visokiausias kruopas; todėl šitas pudingas man yra pats tas. Šalavijų sėklų iki šiol nebuvau gaminusi; tai buvo pirmas kartas, ir man labai patiko; sėklos išbrinko, tapo panašios į virtą tapijoką, o visa pieno-uogų-kruopų masė sustingo į gana standžius drebučius. Skonis irgi labai geras. Viskas čia gerai: sveika, skanu, maistinga, ir man visai nesvarbu, ar tai yra veganiška, ar ne.




Šalavijų sėklų pudingas su mėlynėmis

Receptas iš food52


1/4 stiklinės šalavijų sėklų
1 1/4 stiklinės migdolų pieno
1/2 stiklinės šviežių mėlynių
1/2 šaukštelio malto kardamono
1/2 šaukštelio malto cinamono
2 šaukštai klevų sirupo arba agavų sirupo
1 šaukštelis vanilės esencijos

Pieną, mėlynes, kardamoną, cinamoną, vanilės esenciją ir sirupą sumalti elektriniu maišikliu iki vientisos masės. Mišinį supilti ant šalavijų sėklų ir gerai išmaišyti. Palikti 5 minutėms, kad išbrinktų, ir vėl gerai išmaišyti. Palaukti dar 10 minučių, vėl išmaišyti ir dėti kelioms valandoms (arba pernakt) į šaldytuvą.

Iš ryto pudningą išimti iš šaldytuvo, vėl gerai išmaišyti ir tiekti į stalą.

Galimi priedai:

1) į paruoštą pudingą įmaišykite miniatiūrinių šokolado lašelių ir banano griežinėlius.
2) į paruoštą pudingą įberkite šviežių mėlynių.















Blueberry Chia Seed Pudding 

Recipe from food52
 

1/4 cup chia seeds
1 1/4 cups almond milk
1/2 cup fresh blueberries
1/2 teaspoon ground cardamom
1/2 teaspoon cinnamon
2 tablespoons maple syrup or agave syrup
1 teaspoon vanilla extract

Blend milk, blueberries, cardamom, cinnamon, vanilla and syrup together in a blender on high till smooth.

Pour blueberry mixture over chia seeds and stir thoroughly with a whisk or a fork. Let rest for five minutes, and stir again. Ten minutes later, stir again. Refrigerate and let sit overnight.

In the morning, give it a stir and serve.

Serving suggestions:
1) to the ready made pudding add miniature chocolate chips and banana slices.
2) top pudding with more fresh blueberries.

10 liepos, 2013

Mėlynių ir persikų cobbler





Galvojau, kad šitą receptą tikrai esu įdėjusi į blogą. Gerą pusvalandį ieškojau, pasitelkusi neveikiančią blogspot paiešką (labai atsiprašau visų, kurie nesėkmingai bando kažko mano bloge ieškoti; pažadu, kad padėtis iš esmės pasikeis, kai aš pagaliau atsisveikinsiu su blogspot’u ir persikraustysiu į naujus savo nuosavus vaikų-ir-vanilės-dot-com namus).

Persikų su mėlynėmis cobbler savo bloge neradau, bet ne todėl, kad paieška neveikia, o todėl, kad recepto aš niekada į blogą neįdėjau. Nesuprantu, kodėl taip nutiko, nes šitą cobbler ir visas jo variacijas (su nektarinais, gervuogėmis, avietėmis ir vyšniomis) kepu kiekvieną vasarą, mažiausiai 3 – 4 kartus, kai tik atsiranda daug ir gerų vaisių bei uogų.

Mano namuose visi labai mėgsta cobbler; tai ne tik desertas, bet ir pasakiškai skanūs pusryčiai. Aš jį kepu dažniausiai iš vakaro; ryte jis dar būna pilnai neatvėsęs (ypač jeigu iš orkaitės jis buvo ištrauktas ne iš vakaro, o jau gerokai po vidurnakčio, kaip kad man dažniausiai nutinka); šiltas cobbler yra pats skaniausias. Be to, virtuvė po tokio naktinio kepimo kvepia kaip rojus; vien dėl to kvapo ryte aš rekomenduočiau jį kepti iš vakaro.

Cobbler paprastai tiekiamas su grietinėle arba su ledais, bet man jis skaniausias su natūraliu sutirštintu jogurtu: šiltas vaisių įdaras, minkštutėlė bandelė ir šaltas gaivus jogurtas; viską išsinešu į kiemą, užsidedu akinius nuo saulės ir kokybiškai pradedu naują dieną.

Aušra

















Persikų ir mėlynių cobbler

Pagal David Lebovitz | Ready for Dessert
 


Įdaras:
8 vidutinio dydžio persikai (1,5 kg)
6 šaukštai (75 g) cukraus
2 šaukšteliai citrinų sulčių
2 šaukšteliai miltų
1 šaukštelis vanilės esencijos
1 1/4 stiklinės* (170 g) mėlynių

Tešla:
1 1/2 stiklinės (210 g) miltų
1 šaukštelis kepimo miltelių
1/4 šaukštelio valgomosios sodos
2 šaukšteliai cukraus
1/4 šaukštelio druskos
60 g sviesto, įšalusio
2/3 stiklinės (160 ml) pasukų arba kefyro
1 kiaušinio trynys
1 šaukštelis pieno arba grietinėlės
cukraus pabarstymui

*1 stiklinė = 236 ml

Orkaitę įkaitinti iki 190°C.

Persikus nulupti, išimti kauliuką ir supjaustyti maždaug 1,5 cm storio riekelėmis. Į didelį dubenį suberti persikų riekeles, mėlynes, cukrų, miltus, supilti citrinų sultis, vanilės esenciją, ir viską gerai išmaišyti. Įdarą perdėti į gilų 2 L talpos kepimo indą ir kepti, kartkartėmis pamaišant, kol vaisiai suminkštės, maždaug 40 – 45 minutes.

Kol vaisiai kepa, paruošti tešlą: į dubenį kartu persijoti miltus, kepimo miltelius, sodą, cukrų ir druską. Į miltų mišinį per rupią tarką įtarkuoti įšalusį sviestą. Supilti pasukas arba kefyrą ir maišyti tik tol, kol neliks sausų miltų.

Indą su įdaru išimti iš orkaitės.

Dideliu šaukštu suformuoti šešias apvalias vienodo dydčio bandeles; jas dėti tiesiai ant karštų vaisių.

Mažame dubenėlyje išplakti trynį su pienu arba su grietinėle. Trynio plakiniu aptepti bandelių viršų, apibarstyti cukrumi ir vėl pašauti į orkaitę. Kepti, kol bandelės įgaus sodrią auksinę spalvą, maždaug 20 – 25 minutes. Tiekti šiltą, su vaniliniais ledais, arba su plakta grietinėle , arba su sutirštintu jogurtu.

Variacijos: persikus galima keisti nektarinais, o mėlynes – kitomis uogomis: gervuogėmis, avietėmis arba vyšniomis.










Peach-Blueberry Cobbler

Adapted from David Lebovitz | Ready for Dessert


Filling:
8 medium peaches (about 3 pounds/1.5 kg)
6 tablespoons (75 g) sugar
2 teaspoons fresh lemon juice
2 teaspoons flour
1 teaspoon vanilla extract
1 1/4 cups (6 ounces/170 g) blueberries

Biscuits:
1 1/2 cups (210 g) flour
1 teaspoon baking powder
1/4 teaspoon baking soda
2 teaspoons sugar
1/4 teaspoon salt
4 tablespoons (2 ounces/60 g) butter, frozen
2/3 cup (160 ml) buttermilk
1 egg yolk
1 teaspoon milk or cream
Sugar for sprinkling


Preheat the oven to 375°F (190°C).

Halve, peal, pit, and cut peaches into 1/2-inch slices. In a large bowl, toss peach slices with the 6 tablespoons sugar, lemon juice, flour, vanilla, and blueberries.

Transfer mixture to a 2-quart (2-liter) baking dish. Bake, stirring occasionally, until the fruit is heated through, about 40 to 45 minutes.

To make the biscuits, sift together flour, the baking powder, baking soda, sugar, and the salt. Grate the frozen butter on the largest holes of a box grater into the flour mixture. Stir in the buttermilk just until an evenly moistened batter forms.

Remove baking dish with the fruit from the oven.

Using a large spoon, drop 6 equal-size mounds of batter over the hot filling.

In a small bowl, whisk together the egg yolk and milk or cream. Dab the top of each biscuit liberally with the egg wash and sprinkle with sugar. Bake until the biscuits are golden brown, 20 to 25 minutes.

Serving: This cobbler is great served warm with a scoop of vanilla ice cream or, or with lightly sweetened whipped cream or with Greek yogurt.

Variations: you can substitute peaches with nectarines, and blueberries with any other kind of berries: raspberries, blackberries or cherries, for equally delicious cobbler.