Adirondacks, Summer Readings & Pizza Capicola

 7/12/2019

 

 

Niujorko valstijoje yra tokių vietų, kur laikas yra daugmaž sustojęs. Tokio nuošalaus kampelio pavyzdys – Adirondacks. Jeigu matėt 1972-aisias sukurtą filmą Deliverance, tai, žinokit, Adirondacks viskas atrodo daugmaž taip, kaip tame filme, neperdedant. Laiko nepaliestas gyvenimas ir natūrali gamta, visame gražume.

Į Adirondacks nuvažiavom su SUP Cayuga kompanija, plius Jonas. Važiavom į tokias vietinės reikšmės irklavimo varžybas prie Tupper ežero. Jonas turėjo visokiausių žvejojimo planų. Irkluotojai norėjo stovyklauti palapinėse, iškylauti, lipti į kalnus, maudytis ir panašiai. Trumpai tariant, tradicinė vasaros savaitgalio programa gamtos apsuptyje.

Savaitgalis buvo liuks. Tiesiog tobulas. Visą laiką lijo, su menkutėmis pertraukomis. Nes Adirondacks visada lyja. Kitaip ten tiesiog nebūna. Per lietų ir lenktyniavom, ir žvejojom, ir palapines statėm. Lietui dulkiant virėm vakarienę. O kai sulindom į palapines, pradėjo tiesiog pilti kaip iš kibiro ir pylė visą naktį. Užmigom besiklausydami lietaus, plaunančio mūsų palapinę. Iš ryto Jonas atsikėlė ir pareiškė, kad taip gerai seniai nėra miegojęs.

Iš ryto šiek tiek prasigiedrijo, aš suspėjau iškepti kiaušinienę. Paskui vėl pradėjo lyti, tai pusryčius mes susinešėm į palapinę, o kai dangus vėl šiek tiek prašviesėjo, mes susirinkom visus turimus šuniukus ir išlėkėm pasivaikščioti, iki kalno viršūnės ir atgal.

Be lietaus, kaip jau minėjau, dar buvo lenktynės, kuriose visi Itakiečiai labai šauniai pasirodė ir prisirinko krūvas prizinių vietų bei apdovanojimų. Dar buvo gana nemažai žvejybos, pora atvirutinio grožio saulėlydžių, nuostabūs kalnų ir ežerų peizažai, nepaliesta gamta ir kalnai gryno oro. Tarpuose tarp lietaus ir visokios veiklos aš dar radau laiko pavartyti šviežiai iš bibliotekos pasiskolintas Jim Lahey knygas:

The Sullivan Street Bakery Cookbook

My Pizza

My Bread.

Knygos tokio gražumo ir tokio gerumo, kad beskaitydama ir bevartydama aš prisiplanavau krūvą kepimo planų, o parvažiavus namo iškart ėmiau ir iškepiau Pizza Capicola, nes ji man atrodė pati skaniausia.

Visiems linkiu šaunaus savaitgalio.

Aušra

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

* * *

 

 

 

 

Neminkyta tešla picai

Recepto šaltinis: New York Times

 

3 stiklinės miltų

¼ šaukštelio sausų tirpių mielių

1 šauštelis druskos

1 + 5/8 puodelio šilto vandens

Miltų pabarstymui

Į didelį dubenį persijoti miltus ir druską. Suberti mieles. Supilti vandenį. Viską gerai išmaišyti. Tešla bus pasišiaušusi ir gana lipni. Dubenį uždengti maistine plėvele ir palikti kilti kambario temperatūroje 18–20 valandų. Iškilusios tešlos paviršius bus akytas, padengtas oro pūslelėmis, o pati tešla bus lipni ir minkšta. Tešlą išimti iš dubens ant miltuoto paviršiaus. Kelis kartus ją perlenkti pusiau, neminkant, kad susiformuotų rutulys. Tešlą padalinti į 3 lygias dalis; kiekvieną dalį suformuoti į rutulį, lankstant tešlos krašus link centro, bet neminkant. Tešlos rutulius perkelti ant pamiltuoto rankšluosčio. Miltais pabarstyti viršų. Uždengti kitu rankšluosčiu ir palikti maždaug 2 valandoms kambario temperatūroje, kad pakiltų.

Pakilusią tešlą atsargiai ištempti į skritulį, dėti ant aliejumi pateptos ir pamiltuotos skardos. Ant skritulio užtepti norimo padažo, užbarstyti sūrio, norimų priedų ir pašauti įorkaitę įkaitintą iki aukščiausios temperatūros (250-285^oC). Kepti maždaug 15-17 minučių, kol picos padas ir krašteliai paruduos, o sūris lengvai apskrus. Traukti iš orkaitės, palikti 5-10 minučių, kad šiek tiek atvėstų, pjaustyti trikampiais ir tiekti į stalą.

 

 

Pizza Capicola

Recepto šaltinis: Jim Lahey | The Sullivan Street Bakery Cookbook

 

½ pankolio gumbo, supjaustyto plonais griežinėliais

½ normos picos tešlos

Maskarponės

Castelvetrano alyvuogių

Čili paprikų padažo

Capicola arba vytintos kiaulienos nugarinės, supjaustytos plonais griežinėliais

Alyvuogių aliejaus

Druskos

Pipirų

Supjaustytą pankolį sudėti į dubenį, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, užbarstyti druskos, pipirų ir palikti kol prireiks.

Plačią kepimo skardą patepti aliejumi; ant skardos dėti tešlą, atsargiai suformuoti stačiakampę picą.

Ant tešlos lygiu sluoksniu paskirstyti pankolio griežinėlius, kauburėliais paskirstyti maskarponę, tarp kauburėlių paliekant maždaug 5 cm tarpus. Ant kiekvieno maskarponės kauburėlio uždėti po vieną alyvuogę, apšlakstyti čili padažu ir užkloti capicola griežinėliu. Palikti 20 min kambario temperatūroje, kad pakiltų.

Orkaitę įkaitinti iki 235^oC. Į įkaitintą orkaitę pašauti skardą su pica, kepti 20-30 min, kol paruduos. Traukti iš orkaitės. Tiekti tuojau pat.

 

 

No-Knead Pizza Dough

Recipe source: New York Times

 

3 cups flour

¼ teaspoon instant yeast

1 teaspoon salt

1 + 5/8 cup warm water

Flour for dusting

In a large bowl sift together flour and salt. Sprinkle in yeast. Add water. Mix well until well blended. Dough will be shaggy and sticky. Cover the bowl with plastic wrap and let it rest for 18 – 20 hours at room temperature. The dough is ready when its surface is covered with air bubbles. Transfer dough onto lightly floured work surface. Fold the dough over itself once or twice to form a ball (do not knead!). Transfer dough onto a floured towel. Sprinkle with some more flour. Cover with another towel and let it rest for 2 hours at room temperature.

Carefully scoop out the risen dough from the bowl and place it onto dry floured surface. Shape into a ball by folding the edges of the dough towards the center. Divide dough into thirds. Shape each piece into ball by folding and tucking the edges (no kneading!). Place dough onto floured kitchen towel, dust the surface with more flour, cover with another towel and let rise at room temperature for about 2 hours.

Shape risen dough balls into flat rounds, place them onto baking sheets that were lightly oiled and dusted with flour. Top dough rounds with favorite pizza sauce, sprinkle with cheese, top with desired toppings. Bake pizza on the bottom shelf in the oven preheated to maximum temperature (500-550^oF) for about 15-17 minutes, until the bottom and edges are browned or even lightly charred in spots, and the cheese is melted. Remove pizzas from the oven, let cool slightly for 5-10 minutes, cut into wedges and serve right away

 

 

Pizza Capicola

Recipe source: Jim Lahey | The Sullivan Street Bakery Cookbook

 

½ fennel bulb, thinly sliced

½ batch pizza dough

Mascarpone

Castelvetrano olives

Fermented Chile Peppers

Capicola, thinly sliced

Olive oil

Salt

Pepper

Place sliced fennel into a bowl, drizzle with olive oil, sprinkle with salt and pepper. Mix and set aside.

Lightly oil large baking sheet. Place pizza dough in the middle of baking sheet and gently shape it into rectangle.

Distribute fennel in an even layer. Dolop mascarpone cheese in 3-4 rows, leaving spaces between the dolops. Top each mascarpone dolop with an olive, drizzle with chile sauce and cover with a slice of capicola.

Let pizza rise at room temeprature for 20 minutes.

Preheat oven to 450^oF.

Place pizza into preheated oven. Bake for 20-30 minutes, until browned and crisp. Remove from oven. Serve right away.

Sweet & Sticky Rice, At The End Of Green Tunnel Of Hell

 5/16/2019

 

Vėl esu priversta prašyti Jūsų pagalbos, nes nežinau kaip į lietuvių kalbą verčiamas žodžių junginys time trials. Tai toks procesas lenktyninkų atrankoje, kai vienintelis vertinamas rodiklis yra laikas.

Vienas mano sporto draugas Bob Mina yra ne kartą taikliai pasisakęs apie time trials. Bob sako, kad nesvarbu kiek kartų tai darai, niekada nepasidaro lengviau. Tikra tiesa. Galbūt šiek tiek išmokstama, bet niekada nepriprantama. Visada toks jausmas, kaip liptum ant ešafoto. Ir dar, nesvarbu kiek laiko treniruotumeis, kai ateina tas lemtingas momentas ir kai reikia, taip sakant, padėt visas kortas ant stalo, jausmas būna toks, kad tai darai pirmą kartą gyvenime; siaubingas jausmas. Adrenalinas pulsuoja, pilvą suparalyžuoja spazmai, kažkuriuo metu ima žiauriai trūkti oro, o kai jau ateina laikas rykiuotis prie starto, visa supanti aplinka, visi pojūčiai ir visos mintys susifokusuoja į vieną siaurą tunelį, į 500m ilgio atkarpą, kurios gale matosi plonytis finišo brūkšnelis. Lieka tik tunelis. Daugiau nieko.

The Green Tunnel of Hell, kaip Bob Mina vaizdžiai išsireiškė.

Mano sesė Lina sakė, kad ji bėgo ant kranto, kartu su manim, matavo distanciją. Aš nieko nemačiau. Ją pamačiau tik prie finišo ir niekaip nesupratau, kaip ji ten atsidūrė. Dar kažkas apsivertė vandeny. Kažkas atistrenkė į cementinį kanalo kraštą ir apibrozdino baidarę. Kažkam dar kažkas atsitiko. Nieko nemačiau.

Mūsų buvo 38. Nepaisant to, kad mes rungtyniavom vienas su kitu, man visos tos 37 dūšelės, vargusios kartu su manim, plius mano sesė Lina, plius treneris Chris buvo bene didžiausia paguoda tame nepavydėtiname išbandyme. Ir dar buvo vienas super mielas momentas, kai po visos ekzekucijos mūsų bendražygis Willie iš savo mašinos bagažinės išsitraukė didžiulį padėklą saldžių lipnių ryžių, tokių karamelių, kokosinių kvadratėlių, kažkas tarpinio tarp saldaus ryžių pudingo ir minkštų saldainių. Tie Willie ryžiai ir puodelis karštos juodos stiprios dinamitinės kavos iš termoso buvo būtent tai, ko reikėjo: šiltas jaukus žiburėlis žaliojo tunelio gale.

Tą pačią dieną, vakarop mano sesė man dar užfundijo vakarienę Filadelfijoje, nuostabią jos draugo kompaniją, stiklą Amaro ir indelį gelato. Paskui dar buvo baletas, ir pasivaikščiojimas nakty per lietų. Man buvo taip keista, kad tie trumpučiai 500m, kuriuos aš treniravausi šimtus kartų, tą rytą mane šitaip išsekino. Buvo visiškas emocinis išsekimas. Linai paskambino mūsų komandos draugė Jackie kuri irgi buvo su manim toje pačioje time trials grupėje; Jackie pasisakė, kad jaučiasi panašiai – total emotional exhaustion. Gera buvo sužinoti, kad ne man vienai šitaip.

Tai va, aš pagaliau supratau, kaip jaučiasi mano vaikai, kai jiems būna panašaus tipo atrankos. Gal vaikai šiek tiek kitaip į viską reaguoja, bet, manau, emocijos būna daugmaž panašios. Aš apie tai pasipasakojau Juliui. Ir jis pasakė trumpai ir aiškai: “Yup, that’s how it feels, every time, no matter how many times you do it”.

 

Time Trials are known in French as, "Contre le Montre," or The Race of Truth. The clock is the only thing that matters, it is the only thing that will judge you.

Christian Wütrich brought his camera to the Senior A Time Trials on May 11 at the D&R Canal, and captured just about everyone who did a piece. He even caught me during my warmup run, when I was able to flash a quick smile while trying to make sure I had done everything I could to be ready.

Thanks to Chris for the great images - he does capture exactly how truly awful it feels to be on the river for just under 3 minutes...

Bob Mina

 

 

 

 

 

 

 

* * *

 

 

 

 

 

 

 

Lipnūs ryžiai

2 puodelius ryžių perplauti po tekančiu vandeniu. Elektriniame ryžių puode sumaišyti perplautus ryžius, vandenį ir kokosų pieną, naudojant 2 dalis vandens ir 1 dalį kokosų pieno. Įberti žiupsnelį druskos. Virti kol ryžiai pilnai išvirs.

Nidideliame puode sumaišyti 1 skardinę kokosų pieno ir ½ stiklinės rudojo cukraus. Virti ant vidutinio stiprumo ugnies maždaug 15-20 minučių, kol sutirštės. Nukleti nuo ugnies. Karštą kokosų pieno ir cukraus mišinį supilti ant išvirtų ryžių ir gerai išmaišyti.

Išvynioti bananų lapus, atkirpti du didokos lėkštės dydžio lakštus. Bananų lapų lakštus lengvai apskrudinti virš ugnies, maždaug porą sekundžių, kol lapai pakvips ir taps matiniai. Vieną bananų lapo lakštą patiesti ant lėkštės, ant jo iškrėsti ryžius, išlyginti į lygų sluoksnį, užbarstyti turbinado cukrumi ir cinamonu, užkloti antru bananų lapo lakštu. Padėti kad pilnai atvėstų. Pjaustyti norimo dydžio kvadratėliais ir nešti į stalą.

 

 

Willie’s Sticky Rice

Rinse rice ( 2 cups) once or twice under running water; in a rice cooker combine combine rice, water + coconut milk, using 2 parts of water and 1 part of coconut milk; add pinch of salt. Cook until rice is done.

In a small saucepan combine 1 can of coconut milt and ½ cup of brown sugar. Cook on medium heat until thickens, about 25-20 minutes; remove from heat, pour over cooked rice and mix well.

Unwrap banana leaf, cut the pieces that a slightly larger than a plate or a platter. Toast banana leaves over electric or gas burner for a few seconds, until leaves turn opaque and become fragrant.

Line a plate or a platter with one piece of toasted banana leaf. Spread rice mixture on a leaf in an even layer, sprinkle with turbinado sugar and cinnamon. Cover with second piece of banaa leaf. Let cool completely. Cut into portions and serve.

Beet Juice

 5/7/2019

 

Ar Jūs turite sulčiaspaudę? Jeigu turite, ar dažnai ją naudojate? O gal turite, bet niekada neištraukiate, laikote ją nustūmę į giliausią spintelės kampą, arba užkištą kur nors garaže? Aš sulčiaspaudės neturiu, bet retkarčiais ją pasiskolinu. Šį kartą irgi pasiskolinau, su intencija apsispręsti, ar verta man pagaliau ją įsigyti, ar visgi neverta. Skolintąją sulčiaspaudę kol kas naudoju kasdien, ir esu baisiai patenkinta. Mes su Julium spaudžiam sultis iš viso ko, tokiu būdu koncentruojam vitaminus ir juos geriam, kad, vasarai atėjus, būtumėm sveiki ir drūti, ir kad jokie virusai nei kitokios negandos prie mūsų nekibtų. Manau, kad jeigu turėčiau savo nuosavą sulčiaspaudę, ją tikrai naudočiau. ji tikrai neriogsotų be darbo, nes būtent tokio jos likimo aš baisiausiai bijau: kad įsigysiu dar vieną prietaisą, kurio nenaudosiu ir kuris tik bereikalingai užims vietą virtuvėje. Arba dar blogiau – bus ištrenktas kur nors į rūsį arba į garažą. O kaip Jums? Pasipasakokti, kokios jūsų patirtys ir emocijos naminių sulčių spaudimo srityje. Padėkit man apsispręst: pirkti ar ne.

Sultis spausti pradėjau dėl dar vienos gana svarbios priežasties. Šį savaitgalį man nusimato labai svarbi sportinė atranka. Šiai atrankai aš intensyviai ruošiausi visą žiemą, ir štai pagaliau atėjo lemtinga diena, kai visas tas mano triūsas bus pastatytas ant kortos. Kad pagerinti fizinę būklę ir tikėtinai paaukštinti visus matuojamus rodiklius, aš nutariau panaudoti dar vieną slaptą metodą, kuris kolei kas manęs dar nei karto nenuvylė. Didžioji paslaptis – burokėlių sultys. Apie magišką šviežių burokėlių galią yra daug visokios literatūros. Jeigu netingite, būtinai paskaitykit. Vienas smulkus burokėlių sulčių vartojimo minusas – jos nudažys jūsų šlapimą ryškia neonine rožine spalva. Taip kad jeigu Jums nusimato dopingo tyrimai, prašau turėkite tai omeny ir burokėlių sulčių vartojimą nutraukite bent savaitę prieš testą. Kadangi mano atrankoje šį kartą dopingų netikrins, tai aš galiu sau gerti burokėlių sultis, nors ir kibirais. Ką aš šiuo metu daugmaž ir darau. Na, gal ne kibirais, bet beveik.

Dar viena trumpa pastabėlė, dėl ateinančio savaitgalio. JAV, kaip žinia, šį sekmadienį bus švenčiama Motinos diena. Tiesiog taip sutapo, kad aš per Motinos dieną majačinsiuos toli nuo namų ir nuo savo vaikų, kažkokiame irklavimo centre, ir būsiu testuojama iš visų imanomų pusių. Mamyčių dienos proga aš darysiu tai, kas man žiauriai nesvietiškai patinka, nes 1) tiesiog taip likimas susiklostė; 2) mamytės, kaip nebūtų keista, irgi yra žmonės, jos turi pomėgius, ir hobius, ir aistras visokiausiai veiklai, kuri nebūtinai sukasi tik apie vaikučius ir jų reikaliukus.

Pabaigai visas mamytes noriu iš anksto pasveikinti su artėjančia (ara pavėluotai – su jau praėjusia) Motinos diena, ir tuo pačiu noriu visas primygtinai paraginti, kad jeigu dar netapot pilnaverčiu žmogumi, tai dabar yra pats laikas juo patapti. Jeigu Jūs vis dar esate įsijautę į namų apyvokos reikmens rolę, jeigu vis dar kruopščiai valot, skalbiat, verdat košytes, spaudžiat sultytes, trinat tyreles, kepat namines duoneles sumuštiniams ir naminius tortus gimtadieniams. vežiojat savo atžalas po būrelius ir treniruotes, sėdit sporto ar koncertų salėse ar stadijonuose ir atsidėję plojat katučių, kai atžala įmuša įvartį ar kitaip pasižymi, jeigu tokio tipo veikla užima visą Jūsų laisvą laiką, ir nebelieka laiko niekam kitam, nebent kokiam retam susibėgimui su kitomis mamytėmis ir papletkavojimui, tai Jūs, prašau, kuo greičiausiai susigalvokite sau rimtą užsiėmimą. Nesvarbu, kiek metukų Jūsų vaikeliui. Susiglavokite kažką didelio, svarbaus. Įrašykite tą veiklą į savo tvarkaraštį, storiausiu įmanomi flomasteriu. O namų ayvokos reikalus nustumkit į antrą planą. Jūs netapsite prastesne mama, jeigu kartą kitą neiškuopsite kampų ar neišsklabiste skalbinių. Jūs tik patapsite normaliu žmogumi.

Ačiū, kad paskaitėte.

Aušra

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Back to Pure Basics

 4/19/2019

 

Mūsų namuose Velykinių kiaušinių marginimo metodų pasirinkimai vyksta fazėmis: nuo dažymo žolelėmis ar daržovių nuovirais, natūraliais žemiškais tonais iki neoninių sintetinių spalvų išgautų įvairiomis tabletėmis ir chemikalais, blizgučiais, neoniniais lipdukais ir piešiniais bei užrašais flomasteriu. Vienais metais aš baltus kiaušinius tiesiog ėmiau ir išmarginau juodu markeriu; tie juodai balti kiaušinukai man labai patiko; reikės kada nors vėl panašiai pabandyti. Kelis metus iš eilės marginau popierinėmis servetėlėmis; baisiai paprasta ir gražu. Šiemet nutariau sugrįžti prie šaknų ir Velykinius kiaušinius dažiau seniausiai man žinomu metodu: svogūnų lukštais. Kaip labai senais vaikystės laikais, kai marginimas svogūnų lukštais buvo vienintelis mūsų namuose naudotas metodas.

Toks buitinis ir kasdienis svogūnų lukštų pigmentas, kaip nebūtų keista, gali išgauti stebėtiną spalvų ir atspalvių įvairovę, nuo švelniai gelsvos iki sodrios oranžinės, kaštoninės ir tamsiai šokoladinės, beveik juodos. Lukštus užmerkit maždaug prieš savaitę, paskui juos ganėtinai ilgai pavirkit, o kai ateis laikas dažyti, meskit nevirtus kiaušinius į nuovirą ir virkit nuo 5-6 iki 15-18 minučių, priklausomai nuo norimo atspalvio. Naudokit įvairių spalvų kiaušinius: baltus, rudus, žalsvus, kt.; pabandykite kiaušinį įsukti į išmirkusį svogūno lukštą; gausis švelni rusva spalva; įsukite į špinato lapus, arba apklijuokite žolelėmis; Naudokite įvairių spalvų svogūnų lukštus. Violetiniai lukštai suteikia tamsiai rudus atspalvius. Pabandykite porą minučių pavirti viename nuovire, su paprastais oranžiniais lukštais, paskui perdėkit į nuovirą su violetiniais lukštais ir pavirkit dar kelias minutes, paskui pasižiūrėkite kas gausis. Svogūnų lukštų reikės daug, todėl kaupti pradėkite iš anksto. Taip pat paprašykite draugų ar pažįstamų, kad ir jie atidėtų lukštus nuo visų sunaudojamų svogūnų. Paskui, Vėlykoms atėjus, Jūs visi drauge galėsite susibėgti ir pridažyti visą tuntą kiaušinių, sunaudodami visus tuos uoliai prikauptus lukštus.

Velykos man yra pati prasmingiausia metų šventė. Kai viskas ima ir sugrįžta atgal į pradžią. Nesvarbu, kokios negandos ar nesėkmės ar skausmai mus parklupdo, Velykos mums leidžia tikėti, kad galiausiai viskas neišvengiamai susitvarkys, naujai atgims, ir gyvenimas vėl taps laimingas.

Visiems linkiu palaimingai ramaus Didžiojo Penktadienio bei laimingų ir linksmų Šventų Velykų.

Aušra