Atostogaujant pajūry man labai svarbu turėti virtuvę. Žinau, kad daugeliui tai visai nesvarbu; kitaip visi pajūrio moteliai nebūtų sausakimšai prisikimšę ir per kilometrą nešviestų “No Vacancies” ženklais. Man virtuvė su gera virykle, žmoniško dydžio orkaite, su puodais ir keptuvėmis, yra vienas būtiniausių vasarnamio reikalavimų; gyventi visą savaitę viešbutyje, kur virtuviniai reikmenys apsiriboja kišeniniu šaldytuvu ir kavos virimo aparatu, man būtų visiškas nesusipratimas.
Vieni mūsų labai geri pažįstami kartą užsuko pas mus į vasarnamį į svečius; jie pataikė ateiti būtent tuo momentu, kai aš maišiau sausainius su karijų riešutais ir šokolado lašeliais. Moteriškė iškart puolė mane barti, kodėl aš net pajūryje nesiilsiu ir vergauju virtuvėje. Kai mes juos pakvietėme pasilikti vakarienei, jie iškart atsisakė, liepė man išjungti orkaitę, vietoje sausainių kepimo man liepė lįsti po dušu, nusiplauti visą prilipusį smėlį, ir mus tempte išsitempė vakarieniauti į restoraną.
Restoranas yra gerai. Tai proga išsidžiovinti plaukus, apsivilkti dailią suknelę ir apsiauti basutes; galima net ir pasikvepinti. Tai gera proga gražiai aprengti vaikus ir elegantiškai praleisti vakarą. Aš baisiai mėgstu tokius vakarus, ypač pajūry. Bet kai yra galimybė pagaminti vakarienę nenusivilkus maudymosi kostiumėlio, smėlėtomis basomis kojomis stovint ant vėsių akmeninių grindų, gurkšnojant ledinį rosé, kai pro plačiai atidatytą virtuvės balkoną girdisi bangų ošimas, tokia vakarienė, mano galva, yra pats didžiausias pasimėgavimas, kokį galima sau leisti per tobulas atostogas.
Aš sutiksiu su tais, kurie sakys, jog atostogos prie jūros – tai juk ne tik pusryčiai, pietūs ir vakarienės; svarbiausia juk bangos, smėlis ir geras oras. Galima puikiausiai atostogauti iš ryto išgėrus tik kavos, o pietums kažką paskubomis perkandus. Vakarienės galima išvis atsisakyti arba užsisakyti staliuką restorane. Tai tiesa. Aš esu praleidusi puikiausias savo gyvenime dienas “atosotgaudama” miegmaišyje po atviru dangumi Nidos kopose. Tačiau atostogos vasarnamyje su virtuve – tai penkių žvaigždučių lygio kurortinė patirtis, kurios, esant galimybei, aš nei už ką neatsisakyčiau.
Aušra
Vieni mūsų labai geri pažįstami kartą užsuko pas mus į vasarnamį į svečius; jie pataikė ateiti būtent tuo momentu, kai aš maišiau sausainius su karijų riešutais ir šokolado lašeliais. Moteriškė iškart puolė mane barti, kodėl aš net pajūryje nesiilsiu ir vergauju virtuvėje. Kai mes juos pakvietėme pasilikti vakarienei, jie iškart atsisakė, liepė man išjungti orkaitę, vietoje sausainių kepimo man liepė lįsti po dušu, nusiplauti visą prilipusį smėlį, ir mus tempte išsitempė vakarieniauti į restoraną.
Restoranas yra gerai. Tai proga išsidžiovinti plaukus, apsivilkti dailią suknelę ir apsiauti basutes; galima net ir pasikvepinti. Tai gera proga gražiai aprengti vaikus ir elegantiškai praleisti vakarą. Aš baisiai mėgstu tokius vakarus, ypač pajūry. Bet kai yra galimybė pagaminti vakarienę nenusivilkus maudymosi kostiumėlio, smėlėtomis basomis kojomis stovint ant vėsių akmeninių grindų, gurkšnojant ledinį rosé, kai pro plačiai atidatytą virtuvės balkoną girdisi bangų ošimas, tokia vakarienė, mano galva, yra pats didžiausias pasimėgavimas, kokį galima sau leisti per tobulas atostogas.
Aš sutiksiu su tais, kurie sakys, jog atostogos prie jūros – tai juk ne tik pusryčiai, pietūs ir vakarienės; svarbiausia juk bangos, smėlis ir geras oras. Galima puikiausiai atostogauti iš ryto išgėrus tik kavos, o pietums kažką paskubomis perkandus. Vakarienės galima išvis atsisakyti arba užsisakyti staliuką restorane. Tai tiesa. Aš esu praleidusi puikiausias savo gyvenime dienas “atosotgaudama” miegmaišyje po atviru dangumi Nidos kopose. Tačiau atostogos vasarnamyje su virtuve – tai penkių žvaigždučių lygio kurortinė patirtis, kurios, esant galimybei, aš nei už ką neatsisakyčiau.
Aušra
1 aštuonkojis (maždaug 1 kg), išvalytas
1 gera sauja šviežių petražolių lapelių
1 saliero lapkotis
1 morka
1/2 mažo mėlynojo svogūno
Alyvuogių aliejaus
1 citrinos sultys
Švelnios jūros druskos
Maltų juodųjų pipirų
Šviežio raudonėlio lapelių
Aštuonkojį nuskalauti po šalto vandens srove. Čiuptuvėlius ir galvą supjaustyti kąsnio dydžio gabalėliais. Sudėti į vidutinio dydžio puodą, pripilti vandens ir virti neuždengus ant vidutinio karštumo ugnies maždaug 1 valandą, arba kol suminkštės.
Išvirusius aštuonkojo gabalėlius nukošti ir palikti, kad atvėstų. Sudėti į salotoms skirtą dubenį.
Morką, svogūną ir saliero lapkotį supjaustyti plonais griežinėliais. Petražoles ir raudonėlio lapelius smulkiai sukapoti. Viską suberti į dubenį su aštuonkojo gabalėliais. Apšlakstyti citrinų sultimis ir alyvuogių aliejumi, užbarstyti druskos, maltų pipirų. Gerai išmaišyti ir tiekti į stalą.
1 octopus (about 2 pounds), cleaned
1 handful fresh parsley leaves
1 celery rib
1 carrot
1/2 small red onion
Olive oil
Juice of 1 lemon
Fine sea salt
Ground black pepper
Fresh oregano leaves
Rinse octopus under cold running water. Cut tentacles and lead into bites size pieces, place in a medium pot set over medium heat, generously cover with water and gently simmer, uncovered, for about 1 hour, until tender.
Drain octopus in a colander and cool to room temperature, then transfer to a bowl.
Thinly slice carrot, celery and onion. Mince parsley and oregano. Place all ingredients in a bowl with octopus. Sprinkle with salt and pepper. Drizzle with lemon juice and olive oil. Mix well and serve.
