Rodomi pranešimai su žymėmis mocarela. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis mocarela. Rodyti visus pranešimus

14 rugsėjo, 2013

Lazanja su moliūgais ir grybais




Rudenį mano šeima tampa sezoniniais vegetarais. Kai visur šitiek daug daržovių, ir kai visos jos tokios gražios, man kyla masė visokiausių idėjų: daržovių sriubos, apkepai, troškiniai, karšti ir šalti sumuštiniai su keptomis daržovėmis, vegetariškos picos ir bemėsiai makaronai; net lazanja, ir ta be mėsos. 

Šitą receptą pirmą kartą pagaminau pernai. Prisimenu perskaičiau aš tada ingredientų sąrašą, gaminimo eigą, ir man net širdis apsalo: moliūgų tyrė ir migdoliniai sausainiai; béchamel padažas su bazilikais ir muskatu; kepinti grybai, mocarela, rikota.

Aš nuoširdžiausiai rekomenduoju šitą receptą visiems visiems; netgi tiems, kurie nemėgsta moliūgų arba grybų, arba tiems, kurie neįsivaizduoja vakarienės be mėsos, arba tiems vaikams, kurie raukosi pamatę lėkštėje kažka oranžinio, bent kiek panašaus į moliūgų tyrę. Šitos lazanjos receptas yra genialus visom prasmėm. Visi produktai taip gražiai susikombinuoja, kad visumoje gaunasi tobulas rudeninis patiekalas, grynas malonumas. Ir virtuvė kvepės be galo jaukiai. Tikras rudenėlis.

Šiemet aš prie šitos lazanjos dar papjausčiau saldžių, mėsingų pomidorų; ant jų užbarsčiau smulkiai sukapotų petražolių, svogūnų laiškų ir raudonelio lapelių, dar šiek tiek maltų pipirų, druskos, užkrapinau alyvuogių aliejaus. Moliūgų ir grybų lazanja su pomidorų salotomis. Aš galėčiau taip maitintis kasdien visą savo likusį gyvenimą.

Aušra

















Lazanja su moliūgais ir grybais

Pagal foodiecrush receptą


2 šaukštai alyvuogių aliejaus
1 kg šviežio moliūgo, nulupto, išskobto ir supjaustyto 2 cm kubeliais*
1/2 stiklinės vandens
8 amaretti sausainiai, sutrupinti
700 g grybų, supjaustytų griežinėliais
55 g sviesto
¼ stiklinės miltų
3 1/2 stiklinės pieno
Žiupsnelis šviežiai tarkuoto muskato
1 stiklinė šviežių baziliko lapų
Šviežių lasagna lakštų
3 stiklinės tarkuotos mocarelos
1 stiklinė rikotos
Druskos
Maltų pipirų

*Vietoje šviežio moliūgo aš naudojau maždaug 2 stiklines šaldytos naminės moliūgų tyrės; šaldytą tyrę sudėjau į metalinį sietelį, kad atitirpstant nuvarvėtų skystis. Šiam receptui nepatarčiui naudoti konservuotos moliūgų tyrės, nes ji per tiršta ir per sausa.

Orkaitę įkaitinti iki 190oC.

Didelėje keptuvėje ant vidutinio karštumo ugnies pakaitinti 1 šaukštą alyvuogių aliejaus. Suberti moliūgo gabalėlius, įberti druskos, maltų pipirų, supilti vandenį. Keptuvę uždengti ir troškinti maždaug 15-20 minučių, kol moliūgas suminkštės. Nukelti nuo ugnies, palaukti, kol šiek tiek atvės, sudėti į virtuvinį kombainą, suberti sausainių trupinius ir sumalti iki vientisos masės.

Kitoje keptuvėje ant vidutinio karštumo ugnies pakaitinti 1 šaukštą alyvuogių aliejaus. Suberti grybus ir kepti, kartkartėmis pamaišant, maždaug 8 – 10 minučių. Paskaninti druska. Nukelti nuo ugnies ir palikti, kol prireiks.

Vidutinio dydžio puode ant vidutinio karštumo ugnies ištirpinti sviestą. Suberti miltus ir maišant kaitinti maždaug 1 minutę. Pastoviai maišant pamažu supilti pieną. Maišyti, kol užvirs. Sumažinti ugnį ir virti, pastoviai maišant, kol sutirštės, maždaug 5 minutes. Įtarkuoti muskatą. Nukelti nuo ugnies. Palikti, kad šiek tiek atvėstų. Supilti trečdalį padažo į elektrinį plakiklį. Suberti baziliką ir plakti, kol lapai smulkiai susimals. Padažą iš plakiklio supilti atgal į puodą. Įberti druskos, maltų pipirų ir gerai išmaišyti.

Gilią plačią kepimo formą plonai ištepti sviestu. Ąnt formos dugno paskirstyti maždaug ¾ stiklinės bazilikų padažo. Ant padažo dėti lazanjos lakštų sluoksnį. Ant lazanjos lakštų paskirstyti maždaug trečdalį moliūgų tyrės ir trečdalį grybų. Užbarstyti ½ stiklilnės tarkuotos mocarelos ir 1/3 stiklinės rikotos. Užpilti maždaug ½ stiklinės bazilikų padažo. Toliau sluoksniuoti, užbaigiant bazilikų padažo sluoksniu. Ant viršaus užbarstyti mocarelos sluoksnį.

Didelį folijos lakštą papurkšti aliejumi. Lazanją uždengti riebalais papurkšta folija ir kepti 40 minučių. Nuimti foliją ir kepti dar 15 minučių, kol lazanjos viršus paruduos. Traukti iš orkaitės. Palaukti maždaug 15 minučių, kad šiek tiek atvėstų, ir tiekti į stalą.









Pumpkin Lasagna with Mushrooms

Adapted from foodiecrush



2 tablespoons olive oil
2 pounds pumpkin or butternut squash, peeled, seeded, and cut into 1-inch cubes*
1/2 cup water
8 amaretti cookies, crumbled
1 1/2 pound mushrooms (shiitake, Portobello, crimini or any other meaty mushrooms), sliced
1/4 cup butter
1/4 cup flour
3 1/2 cups milk
4-5 good grates of fresh nutmeg
1 cup fresh basil leaves
1 package no-boil lasagna noodles
3 cups shredded mozzarella cheese
1 cup ricotta cheese
Salt
Ground pepper

*Instead of fresh pumpkin I used about 2 cups of frozen homemade pumpkin puree; I thawed it in a mesh strainer set above a bowl, to strain the accumulated liquid. I would not advise using canned pumpkin puree since it is way too dry for this recipe.

Preheat to 375oF.

Heat 1 tablespoon of olive oil in a large skillet over medium-high heat. Add the squash, toss with oil, season with salt and pepper and then pour the water into the skillet. Cover and simmer over medium heat until the squash is tender about 15-20 minutes. Cool slightly and then transfer the squash to a food processor. Add the amaretti or biscotti cookies and blend until smooth.

Heat another large skillet over medium heat and add the other tablespoon of olive oil. Add the mushrooms and sauté for 8-10 minutes, stirring occasionally. Season with salt. Remove from pan and set aside.

Melt the butter in a medium-size saucepan over medium heat and add flour and whisk for 1 minute. Gradually whisk in the milk and bring to a gentle boil over medium-high heat then reduce heat to medium and simmer until the sauce thickens slightly about 5 minutes. Add in grated nutmeg. Cool slightly. Transfer 1/3 of the sauce to a blender and add the basil. Blend until smooth then return the basil sauce to the sauce in the pan and stir to blend. Season with salt and pepper to taste.

Lightly butter a 13 X 9 X 2-inch glass or ceramic baking dish. Spread 3/4 cup of the sauce over the prepared baking dish. Arrange a layer of lasagna noodles on the bottom of the pan. Spread 1/3 of the squash puree over the noodles then 1/3 of the mushrooms. Sprinkle with 1/2 cup of mozzarella cheese and 1/3 cup ricotta cheese. Drizzle 1/2 cup of sauce over the noodles. Repeat layering 3 more times, ending with a layer of sauce. Top with a layer of mozzarella.

Spray a large sheet of foil with cooking spray. Cover the baking dish with foil and for 40 minutes until top is bubbly. Remove foil and bake uncovered for about 15 more minutes or until the top is golden. Remove from oven and let the lasagna stand for 15 minutes before serving.








05 rugsėjo, 2013

Mokslo metų pradžia: sumuštinių sezonas




Naujųjų mokslo metų akademinis kalendorius jau atspausdintas ir magnetukais pritvirtintas prie šaldytuvo. Kuprinės išskalbtos ir išdžiovintos. Pietų krepšeliai paruošti naudojimui. Vakar mokykloje buvo atvirų durų diena. Mano mokiniams dar liko kelios dienos vasaros atsotogų. Dar nusimato savaitgalio kelionė. Bet kitą savaitę Jonas ir Julius kulniuos į mokyklą. Mūsų namuose prasidės sumuštinių sezonas.

Tokį didelį sumuštinį iš viso kepaliuko aš dažnai pagaminu iš vakaro. Pernakt pastovėjęs jis daug geriau pjaustosi ir būna daug kvapnesnis. Jokio recepto čia nėra: dedama tai, kas patinka: šviežios ar keptos daržovės, sūris, kumpis arba dešra, dar gal koks žalumynas. Aš niekada nededu šviežių pomidorų ir agurkų, nes nuo jų sumuštinis per daug sudrėktų, o ir pernakt šaldytuve pastovėjusių pomidorų ir agurkų skonis – ne kažin kas. Užtai orkaitėje arba ant grotelių keptos daržovės, pamarinuotos su alyvuogių aliejumi ir su šlakeliu acto arba citrinų sulčių čia tinka nepakeičiamai. Labai skanu yra kepti baklažanai arba cukinijos. Na ir žinoma – paprikos.








Duoną dažniausiai renkuosi ciabatta, nes ji lengva, minkšta ir akyta, o tuo pačiu turi ploną, bet standžią plutelę, todėl visas kepaliukas yra stabilus ir tvirtas, o iš jo padarytas sumuštinis gerai išlaiko formą, neišyra ir neišsklinda į visas puses. Tiks ir kitokia duona: focaccia arba storesnis bagetas, arba kažkas į tai panašaus.




Aš ant abiejų duonos puselių visada užtepu ploną sluoksnį sviesto. Sviestas čia dedamas tam, kad duonos minkštimas nuo drėgmės netaptų šlapias kaip kempinė ir nepradėtų tyžti. Nėra nieko blogesnio už patižusį sumuštinį. Ant sviesto dar galima užbarstyti prieskonių, arba tiesiog galima naudoti kokį paskanintą sviestą: su žolelėmis, su skrudintais česnakais, su džiovintais pomidorais, ir t.t., ir t. pan.

Toliau eina sūris. Mozzarella, provolone, arba geras cheddar; aš dar labai mėgstu sumuštinius su fontina, arba gouda, arba Jarlsberg; ne itin ilgai brandintas brie čia irgi baisiai tinka.




Ant sūrio - keptos marinuotos paprikos; arba kepti baklažanai; arba cukinijos; daržovių pamarinavimas bent kelias valandas daro stebuklus. Patikėkit.




Toliau eina soppressata, arba vytintas kumpis, arba kokia kita gardi sumuštiniams tinkanti mėsytė. Reikia nepamiršti ir žalumynų.






Viskas suvožiama, lengvai paspaudžiama,





suvyniojama į maistinę plėvelę ir dedama į šaldytuvą.





Po kelių valandų raikoma





ir serviruojama,




arba sukama į sviestinį popierių ir pakuojama į sandariai užsidarantį indelį mokykliniams pietums.




Visiems linkiu sėkmingų naujųjų mokslo metų!

Aušra

11 rugsėjo, 2012

Rugsėjis: daržas pilnas baklažanų




Nebežinau, ar aš esu miesto žmogus, ar kaimo. Gimiau ir užaugau tarp miesto ir kaimo, paskui išvažiavau gyventi į labai didelį miestą, ir man labai patiko. Po kelių metų gyvenimo mieste, aplinkybės susiklostė taip, kad išsikrausčiau į visišką kaimą, ir ten man dar labiau patiko; bet miesto pasiilgdavau ir dažnai lėkdavau į Bostoną, į Filadelfiją, į Monrealį. Dabartiniai mano namai vėl yra beveik kaime; nors Itaka laikoma miestu, bet mano kieme ganosi stirnos, lapės, laukiniai kalakutai, o pro langus matyti šieno rulonai, tai aš nežinau, ar čia toks specifinis miesto peizažas, ar Itaka visgi yra kaimas tikrąja to žodžio prasme. Gyvenimu Itakoje aš labai patenkinta, bet visada ilgiuosi didmiesčio energijos, šurmulio, spūsties ir greičio. Todėl pastoviai susigalvoju kokią nors priežastį ir bent porai dienų lekiu į Filadelfiją arba į Niujorką; o sugrįžusi atgal į kaimą visada džiaugiuosi, kad galiu valgyti pusryčius sėdėdama verandoje po pušimi, o savaitgalius galiu leisti sumerkus kojas į ežerą. 

Mieste man nepatinka vairuoti, nepatinka mašinų kamščiai ir ilgos eilės. Kaime man nepatinka tai, kad sutemus nebelieka kur eiti ir tenka vakaroti namuose; dar man nepatinka, kad čia visi visur laksto apsiavę sportinę avalynę  (ir aš taip pat), čia niekas nenešioja aukštakulnių, ir ant drabužių arba ant batų visada yra prilipęs bent vienas šiaudas. 

Kai užplaukia miesto nostalgija, aš pradedu visiems aiškinti, kad esu miesto žmogus ir kad aš be minios negaliu. Bet tai man netrukdo prieš darbą nulėkti į Indian Creek Farms, prisirinkti baklažanų, pomidorų, dar nugriebti vieną kitą melioną, ir prisiskinti glėbį astrų. Man visada buvo malonu būti arti prie žemės, kur auga mano šeimos maistas, kur dulkėtas kaimo žvyrkelis ir kur kvepia obuoliais. Kulniuodama per grumstus ir skindama pačią tinkamiausią daržovę aš jaučiuosi esanti savo teritorijoje, kur man absoliučiai viskas žinoma ir suprantama. Tokiais momentais aš jaučiuosi esanti tikrų tikriausias kaimo vaikas. 

Aš vienodai ir po lygiai myliu ir miestą, ir kaimą. Kadangi man nusišypsojo laimė gyventi kaime, tai į miestą važiuosiu kultūrintis ir linksmintis.














Dabar Indian Creek Farms yra pats baklažanų sezono pikas. Kiekvieną kartą, kai ten nueinu, parsinešu pilną dėžę. Jauni, nedidukai baklažanai yra tokie tobulai gražūs, kad aš prisilupu jų be saiko, o paskui, parėjusi namo, pradedu galvoti, ką man iš jų visų daryti. 

Baklažanų apkepas su parmezanu (arba kitaip sakant, eggplant – parmesan) yra nuostabus patiekalas. Gal jo išvaizda ir ne kažin kas, bet užtai skonis yra tobulai tobulas: baklažanai minkšti ir mėsingi, su apskrudusia plutele, susluoksniuoti su pomidorais ir sūriu. Garantuotai patiks ir vegetarams, ir mėsėdžiams, ir nevalgiems vaikams. Mano abu vaikai šitą reikalą kerta taip, kad net jų ausys linksta. Nepatingėkit ir iškepkit šitą apkepą savo namiškiams, arba tiesiog sau. Parinkit kuo jaunesnius baklažanus, kurių sėklos dar nesubrendę. Tada kepti baklažano griežinėliai bus standesni ir daug gražiau susisluoksniuos. Apkepui pagaminti reikės kelių valandų malonaus darbo, todėl kokį gražų šeštadienį arba sekmadienį, užuot lėkę į miestą, į kokį nors šou arbą į prašmatnų restoraną, pasiruoškite kelias plačias skardas ir praleiskite pusdienį pjaustydami baklažanus, virdami pomidorų padažą ir tarkuodami parmezano sūrį. O didmiestis niekur neprapuls. 

Aušra


P.S. Noriu priminti, kad vyksta labai svarbus balsavimas renkant mėgiamiausius lietuviškų tinklaraščių receptus. Jeigu dar nebalsavote, paraginčiau būtinai balsuoti. Taip pat siūlau pavartyti storą receptų knygą, kurioje surinkti jūsų mėgiamiausi ir dažniausiai gaminami internete rasti receptai. 











Baklažanų ir parmezano apkepas

Pagal food52 receptą

1,5 kg baklažanų
1 stiklinė miltų
1 stiklinė tarkuoto parmezano
250 g šviežios mocarelos
2 L konservuotų pomidorų savo sultyse
3 skiltelės česnako
Alyvuogių aliejaus
Rupios druskos

Baklažanus nulupti ir išilgai supjaustyti storais, maždaug 1 cm storio griežinėliais, juos iš abiejų pusių pabarstyti druska ir sluoksniais dėti į kiaurasamtį. Sudėjus visus baklažanų griežinėlius, ant viršaus uždėti puodą su vandeniu arba kokį kitą svorį ir palikti 30 – 60 minučių.

Paruošti padažą: česnaką supjaustyti plonais griežinėlias. Konservuotus pomidorus šiek tiek pertrinti šakute arba pasmulkinti peiliu. Didelėje keptuvėje pakaitinti porą šaukštų alyvuogių aliejaus ir suberti smulkintą česnaką. Kepti ant vidutinio karštumo ugnies, kol vos vos pagels. Supilti smulkintus pomidorus ir visas sultis. Paskaninti druska. Puodą uždengti, sumažinti ugnį ir kepti, kol padažas sutirštės.

Sudrėkusius baklažanų griežinėlius išimti iš kiaurasamčio ir kruopščiai nusausinti iš abiejų pusių.

Orkaitę įkaitinti iki 230oC.

Dvi plačias kepimo skardas ištepti alyvuogių aliejumi, kad visas skardos dugnas būtų padengtas plonu aliejaus sluoksniu.

Baklažano griežinėlius iš abiejų pusių apvolioti miltuose ir  kloti vienu sluoksniu ant paruoštų skardų. Viršų apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Kepti orkaitėje, kol baklažanų apačia paruduos. Griežinėlius apversti ir kepti dar maždaug 5 – 10 minučių, kol paruduos kita pusė. Iškeptus baklažanus traukti iš orkaitės ir palikti skardoje, kad atvėstų.

Orkaitės temperatūrą sumažinti iki 200oC.

Į platų gilų kepimo indą (stiklinį arba keraminį) arba į gilią plačią keptuvę įpilti padažo, kad padengtų visą dugną. Ant padažo išdelioti keptų baklažano griežinėlių sluoksnį, juos glaustai suspaudžiant vieną prie kito. Apibarstyti tarkuotu parmezanu. Toliau vėl dėti padažo sluoksnį, vėl baklažanus ir parmezaną. Prieš dedant paskutinį  baklažanų sluoksnį, dėti plonais griežinėliais supjaustytos mocarelos sluoksnį. Toliau – paskutinis baklažanų sluoksnis ir pomidorų padažas. Viršų apibarstyti parmezano sūriu.

Kepti maždaug 20 – 25 minutes, kol viskas gražiai perkais. Iškepusį apkepą  traukti iš orkaitės irpalikti mažaug 15 – 20 minučių, kad šiek tiek atvėstų.

Tiekti su spagečiais arba kitais plonais makaronais. 








Eggplant – Parmesan

Recipe adapted from food52


3 pounds eggplant
1 cup flour
1 cup grated parmigiano-reggiano
1/2 pound fresh mozzarella
Kosher salt
Olive oil
2 28 ounces cans of canned whole peeled tomatoes
3 cloves garlic, thinly sliced

Peel the eggplant and slice long ways into 1/2 inch slices. Sprinkle each side with salt and place into a colander, overlapping and salting as you go. Each slice should be salted. After you fill the colander, weight it with a heavy pan or a tea kettle filled with water. Let the eggplant sweat for 30- 60 minutes.

While the eggplant sweats, make the sauce. Cover the bottom of a sauce pan with olive oil and heat over medium high heat. Add the sliced garlic and let it cook until is lightly browned. Add the canned whole tomatoes and their juice and salt. Stir and chop coarsely using a potato masher or two knives chopping crossways. Lower the heat and simmer until reduced by almost half. 

Remove the eggplant from the colander and thoroughly pat dry each slice.

Preheat the oven to 450oF. Cover the bottom of a baking sheet or two with olive oil. 

Dredge the eggplant slices in flour, shaking off any excess. Place on the baking sheets and drizzle the each slice with olive oil. Bake until brown on one side (about 15 minutes or so) and tun over and brown the other side. Repeat until you have cooked all the eggplant.

Reduce oven temperature to 400oF. 

Using a 7”x11” baking dish (ceramic or glass) or a deep sauté pan, spread a thin layer of sauce until it completely covers the bottom. Then place  a snug layer of eggplant slices. Sprinkle generously with the grated parmigiano-reggiano. Add another layer of sauce and then the eggplant. Continue to build the layers until you one before the last layer from the top, then add a single layer of sliced mozzarella. Finish with a layer of eggplant, sauce, and parmesan. Finish the top with parmesan.

Bake for about 20 – 25 minutes until heated through. Let stand for a good 15 or 20 minutes before serving. Serve with spaghetti or other thin pasta.