Legendinė New York Times duona

Duona užima ypatingai svarbią vietą lietuvio gyvenime. Šią neginčytiną tiesą supratau jau seniai seniai, dar gyvendama Lietuvoje, kur kiekvienas žmogus, be jokių išimčių, turėjo labai tvirtą nuomonę apie duoną. Lietuvoje visi turėjo mėgiamas ir nemėgiamas duonos rūšis, kepyklas, pavadinimus ir taip toliau. Man išvykus gyventi svetur, įrodymų apie  lietuviškąjį duonos kultą prisirinkau dar daugiau. Toli nuo gimtinės gyvenantys tautiečiai nepaliaudami ieškodavo būdų, kaip bet kokia kaina gauti LIETUVIŠKOS duonos. Lietuvių susibūrimuose neišvengiamai būdavo užvedama kalba apie duoną, negailint pačių nuostabiausių epitetų lietuviškai juodai duonai,  ir dosniai atseikėjant daug nuožmiausios kritikos baisiąjai ir niekam tikusiai amerikietiškąjai.

Gyvendama užsienyje pastebėjau dar vieną tautiečiams būdingą savybę (ryšium su duona): jeigu lietuviai nesugeba rasti būdų, kaip įsigyti tikros lietuviškos duonos, jie su nepaprastu užsidegimu imasi tą duoną kepti patys, negailėdami tam nei laiko, nei pastangų. Iš pradžių ilgai ieškoma gero ruginio raugo; jo pagaliau suradus, ilgai bandoma atidirbti ir ištobulinti duonos kepimo metodiką, manipuliuojant miltų rūšimis, kildinimo protokolais, priedais, kepimo tmperatūromis  ir dar mažiausiai dešimčia faktorių. Jeigu raugas pasirodo esąs niekam tikęs, lietuviui nieko nereiškia per savaitę ar dvi pasigaminti savo nuosavo raugo, o jo pasigaminus vėl iš naujo pradėti duonos kepimo proceso optimizavimą. Kruopščiai ir nepalaužiamai lietuvis stengiasi iškepti tobulą duoną, nes be tos tikrosios duonos nebus laimės ir ramybės gyvenime. Taip yra. Mačiau savomis akimis. Taip pat skaičiau daug lietuviškų blogų, kuriuose keptos, aprašinėtos, girtos ir peiktos pačios įvairiausios duonos ir duonelės. Tikriausiai kiekvienas save gerbiantis maisto blogeris-lietuvis yra rašęs apie duoną (ar yra ir tokių kaip aš - nerašiusių?). 

Dabar aš jums pasakysiu dar vieną svarbų faktą – aš esu visiškai abejinga duonai. Gyvendama Lietuvoje, ir dar trumpai Prancūzijoje, aš nepritapau nei prie juodos lietuviškos duonos, nei prie prancūziškų bagetų visuotino garbinimo. Dėl manęs tiek vieno, tiek kito galėtų ir nebūti. Turbūt nepasigesčiau. Aš duonos nesapnuoju, apie ją negalvoju, nesuku galvos dėl raugo ir tobulo recepto. O kokiame nors bloge eilinį kartą užtikusi detalų įrašą apie kokią nors nepaprastą duonelę, aš dažniausiai tik pažiopsau į nuotraukas, o į receptą nesigilinu, nes žinau, kad tikrai neprireiks. 

Bet gyvenime daug  kas keičiasi, ir štai vieną gražią dieną mano požiūris į duonos kepimą ėmė ir iš pagrindų pasikeitė. O buvo taip:  visiems gerai pažistama mano draugė Jūratė nei iš šio, nei iš to užvedė kalbą apie duoną. Nieko nuostabaus – visi lietuviai (išskyrus mane) kalba apie duoną.  Jūratė gyrėsi, kad pagaliau surado tą TIKRĄJĮ, tą vienintelį ir nepakartojamą duonos receptą, kuris pakeitė jos gyvenimą ir visiems laikams užbaigė iki šiol bevaises tikrosios tiesos paieškas. Valio! Aš jai nesakau, kad man recepto ji gali ir nepasakoti, nes aš vistiek tos duonos tikrai nekepsiu. Jūtatė to nežino, todėl ji  man iškart puola pasakoti receptą. Aš klausau, bet man pro vieną ausį įeina, o pro kitą išeina, kaip visiškai neaktuali medžiaga. Taigi, pokalbis vyksta taip daugmaž viena kryptimi: Jūratė man dėsto receptą, o aš linkčioju. Vidury to pokalbio Jūratė lyg tarp kitko pamini, kad tą patį receptą ji labai sėkmingai pritaikė picai. Ir štai nuo to lemtingo momento situacija iš pagrindų pasikeitė. Matot, jeigu be duonos aš galiu kuo ramiausiai sau gyventi, tai be picos aš negaliu. Aš be galo ir be krašto mėgstu gerą picą. Man nieko nereiškia pavažiuoti  30 ar 50 mylių iki geros picerijos.  Kokiame nors mandrame itališkame restorane aš garantuotai užsisakysiu  picą. Aš esu išbandžiusi daugybę picos tešlos receptų, perskaičiusi masę literatūros ta tema, ir esu iškepusi kalnus labai prastos ir labai geros picos. Aš jau kuris laikas rimtai galvoju įsitaisyti akmeninę malkinę krosnį. Taip kad pamišimo čia tikrai esama. Galbūt net daugiau, negu pas tuos lietuvius su jų duoną.

Taigi, grįžtu prie recepto. Tas pats receptas tiks ir duonai, ir picai. Jūratė jį man pakartojo (nes kai pirmą kartą man jį pasakojo, aš gi neklausiau), ir dar mūsų pokalbiui nepasibaigus aš jau žinojau, kad parėjusi namo iškart užmaišysiu tešlą. Jūratė man liepė maišyti dvi tešlas – iš vienos kepti picą, o iš kitos duoną. Todėl maišiau dvi tešlas, kaip buvo liepta, ir iškepiau tris dailias picas ir vieną dailų kepaliuką absoliučiai tobulos ir nepriekaištingos, skanios, kvapnios duonos, su traškia plutele, akytu, drėgnu vidumi, kaip iš paveiksliuko. Tokios duonos toli gražu nenusipirkčiau pirmoje pasitaikiusioje kepykloje. Štai taip, iš pačio pirmojo pabandymo, be jokių nesėkmių, be nemigo naktų ir nervų, be kuitimosi su raugais, kildinimais ir minkymais, aš savo rankomis sukūriau pavyzdinį kepalą. Taip nutiko, nes 1) turiu gerą draugę, kuri pažadino manyje esantį lietuvišką duonos geną; 2)  žemiau surašytas receptas yra neginčytinas ir tobulas. 

Internete galite daugiau paskaityti, ką apie šį receptą rašo tuntai blogerių. Jį išbandė ir išgyrė Eglė iš Žaidimų Aikštelės, o galbūt ir kiti lietuviškai rašantys maisto tinklaraštininkai. 

Iškepkit šitą duoną. Vien tam, kad pasijaustumėte tikrais, talentingais, šio to vertais kepėjais. Iš orkaitės ištrauktas kepaliukas jums pasitarnaus kaip kompensacija už visus tuos nesėkmingus bandymus stengiantis iškepti tą tikrąją, vienintelę, puikią, pasididžiavimo vertą duoną.

Aušra

P.S. Beje, pica buvo irgi labai skani. Padas buvo plonas ir pūslėtas. Kraštų plutelė traški, o vidus minkštas ir švelnus. Vienintelė bėda ta, kad mano orkaitė nėra pakankamai karšta. Todėl pats laikas užsiimti malkinės krosnies paieškomis.   

Neminkyta New York Times duona

Pagal Jim Lahey receptą ir video

3 stiklinės miltų

¼ šaukštelio sausų tirpių mielių

1 šauštelis druskos

1 + 5/8 puodelio šilto vandens

Miltų pabarstymui

Į didelį dubenį persijoti miltus ir druską. Suberti mieles. Supilti vandenį. Viską gerai išmaišyti. Tešla bus pasišiaušusi ir tokia gana lipni. Dubenį uždengti maistine plėvele ir palikti kilti kambario temperatūroje 18 – 20 valandų. Iškilusios tešlos paviršius bus akytas, padengtas oro pūslelėmis, o pati tešla bus lipni ir minkšta. Tešlą išimti iš dubens ant miltuoto paviršiaus. Kelis kartus ją perlenkti pusiau, neminkant, kad susiformuotų rutulys. Tešlą perkelti ant pamiltuoto rankšluosčio. Miltais pabarstyti viršų. Uždengti kitu rankšluosčiu ir palikti maždaug 2 valandoms kambario temperatūroje, kad pakiltų.

Į orkaitę įstatyti maždaug 2,5 – 3 L talpos špižinį puodą, arba  šiaip puodą storu dugnu, arba keraminį, arba stiklinį indą  SU DANGČIU. Orkaitę (ir joje esantį puodą) įkaitinti iki 230^oC.  

Kai tešla pakils, įkaitusį puodą traukti iš orkaitės. Tešlą perkelti į puodą, lygiąja puse į apačią. Uždengti karštu dangčiu. Kepti 30 minučių. Nuimti dangtį ir kepti dar 15 - 30 minučių, kol viršus gražiai paruduos. Atvėsinti ant grotelių.

No-Knead Bread from New York Times

Jim Lahey’s recipe and video

3 cups flour

¼ teaspoon instant yeast

1 teaspoon salt

1 + 5/8 cup warm water

Flour for dusting

In a large bowl sift together flour and salt. Sprinkle in yeast. Add water. Mix well until well blended. Dough will be shaggy and sticky. Cover the bowl with plastic wrap and let it rest for 18 – 20 hours at room temperature. The dough is ready when its surface is covered with air bubbles. Transfer dough onto lightly floured work surface. Fold the dough over itself once or twice to form a ball (do not knead!). Transfer dough onto a floured towel. Sprinkle with some more flour. Cover with another towel and let it rest for 2 hours at room temperature.

Place a 2,5 – 3 quart cast iron pot, or Dutch oven , or any other pot with heavy bottom, or ceramic, or glass dish WITH A LID into oven. Preheat oven (and the pot) to 450^oF.

When the dough is ready, transfer it into a preheated pot, seam side facing up. Cover the pot with the hot lid. Bake for 30 minutes. Remove the lid. Bake for another 15 - 30 minutes, until top turns deep golden brown. Remove from oven. Cool on cooling rack.

Ketvirtadieniai pas Jūratę – picos, ledai ir tuiles

Vakarykštis pavakarojimas pas Jūratę buvo, kaip visada, skanus, smagus ir turiningas. 

Jūratė

Jūratė iš savo ūkininkų klubo vėl gavo šviežių daržovių siuntą ir vakarienės meniu suplanavo su intencija sunaudoti kuo daugiau to šviežio žalio gėrio. Didelė dalis lapinių kopūstų, o taip pat burokėlis, špinatai ir dar šis bei tas keliavo į sulčiaspaudę. Iš likusios dalies žalumynų Jūratė sumalė pesto, kurį tepė ant picų vietoje pomidorų padažo. Apie Jūratės picas jau rašiau – ji tikra picų profė; pas Jūratę esu valgiusi tokių skanių picų – O LIA LIA! Vakarykštė irgi buvo nei kiek ne prastesnė negu visos iki šiol ragautos. 

Desertui buvo ledų su klevų sirupu, traškiais cukrinukais tuiles ir klevų sirupu grazūruotais graikiškais riešutais. 

Dar buvo labai skanios arbatos – Ačiū, Columbia!

O per Lietuvos TV pažiūrėta irgi nei per daug, nei per mažai naudingos medžiagos apie vieną mano neatpažintą Lietuvos garsenybę, ekrano ir scenos žvaigždę, kurio vardo man taip ir napavyko užfiksuoti (kitą kartą reikės atidžiau žiūrėti, ką rodo TV, o ne plepėti!); visas ilgas pokalbis apie žvaigždės asmeninio gyvenimo niuansus vyko jo namų virtuvėje, ypatingai jaukioje ir neįpareigojančioje aplinkoje. Pats žvaigždė buvo elegantiškai nesiskutęs, nesišukavęs ir pasidabinęs šviesiai pilkais treningais. 

Kita laida buvo apie tris šaunius vyrukus, gyvenančius ir labai gražiai šokančius Londone. Vienas tų vyrukų į Londoną atvažiavo iš Tauragės, antrasis irgi iš Lietuvos, o trečiasis jų draugas atvykęs iš Pietų Afrikos. Jie visi trys puikiai šoka, ir jei teisingai supratau, net yra sudalyvavę X Factor Show, kur jiems visai neblogai sekėsi.

Vienu žodžiu, buvo dar vienas puikus ketvirtadienio vakaras. Aš jau pradėjau laukti kito;

Aušra

“Ketvirtadieniai pas Jūratę”  

Sausio 12, 2012

MENIU

Šviežiai išspaustos daržovių ir vaisių sultys

Lapiniai kopūstai, špinatai, 1 burokėlis su lapais, 2 obuoliai,  2 apelsinai, 2 morkos, 1 citrina, šlakelis alyvuogių aliejaus

Speltos miltų pica su šviežių žalumynų pesto, keptais česnakais, kumpiu, alyvuogėmis, rozmarinu ir ožkų sūriu 

Picos padas iš speltos miltų pagal Scandi Foodie receptą 

Garbanotųjų endivijų salotos su apelsinais ir klevų sirupu glazūruotais graikiškais riešutais

Salotų padažui sumaišiau 1 šaukštą medaus, maždaug trečdalį stiklinės alyvuogių aliejaus, maždaug šaukštą balzaminio acto ir žiupsnelį druskos

Ledai su klevų sirupu

2 stiklinės riebios grietinėlės, 1 stiklinė pieno, ½ stiklinės klevų sirupo, 2 šaukštai degtinės. Viską sumaišyti ir išsukti ledų mašinoje kol sustings.

Tuiles

Pagal Dorie Greenspan receptą iš knygos “Baking: From My Home to Yours”

55 g sviesto, kambario temperatūros

¼ stiklinės rudojo cukraus

¼ stiklinės klevų sirupo

1/3 stiklinės + 1 šaukštas miltų

Sviestą, cukrų ir klevų sirupą išsukti rankiniu elektriniu mikseriu arba mediniu šaukštu iki vientisos masės. Suberti persijotus miltus ir atsargiai išmaišyti, kol neliks sausų miltų. Nepermašyti. Tešlą uždengti maistine plėvele ir įstatyti į šaldytuvą mažiausiai 3 – 4 valandoms.

Orkaitę įkaitinti iki 200^oC. Iš atšalusios tešlos kočioti vyšnios dydžio rutuliukus; juos dėlioti ant plačios kepimo skardos, tarp rutuliukų paliekant maždaug 4 - 5 cm tarpus.

Kepti maždaug 5 – 6 minutes. Skardą su sausainiais traukti iš orkaitės. Plona mentele arba plačiu peiliu perkelti karštus sausainius nuo skardos ant kočėlo arba siauro butelio, kad sukietėję jie įgautų čerpių (tuiles) formą. Avėsusius tuiles tiekti prie ledų, arba šiaip kramsnoti.

Tuiles

Dorie Greenspan’s recipe from “Baking: From My Home To Yours”

4 tablespoons (1/2 stick) butter, at room temperature

¼ cup brown sugar

¼ cup maple syrup

1/3 cup + 1 tablespoon flour

Mix butter, sugar and maple syrup with handheld electric mixer or wooden spoon until uniform and smooth. Sift in flour. Mix gently until just incorporated. Cover dough with plastic wrap and refrigerate for at least 3 – 4 hours.

Preheat oven to 400^oF. From the chilled dough roll small balls (the size of a cherry) between the palms of your hands. Place the balls on unlined baking sheet leaving approximately 2 inches between the balls.

Bake for approximately 5 – 6 minutes. Remove baking sheet from the oven. With a thin spatula transfer hot cookies from the baking sheet onto a rolling pin or a slim bottle that they would obtain a bent shape (similar to roof tiles – tuiles). Serve cooled tuiles alongside ice cream, or just munch on them as they are.

Pissaladiere

Štai jums viena mūsų mėgstamiausių picų – pissaladiere. Be sūrio, be pomidorų padažo, bet užtai su keptais svogūnais, sūriomis plaukuotomis žuvytėmis ir mažomis juodomis alyvuogėmis. Kaip nebūtų keista, šitą picą mūsų šeimoje noriai lapnoja ir maži, ir dideli. Nepaisant neišvaizdžių “plaukelių” ir sūrių alyvuogių,  pissaladiere iš tiesų labai skani. Svogūnai šiam receptui lėtai ir ilgai karamelizuojami . Nuo ilgo kepimo jie tampa saldūs ir kvapnūs. Čia ypač tiks saldieji Vidalia svogūnai, bet jeigu tokių nėra, tiks ir bet kokie kiti. Nepabijosiu pasakyti, kad jeigu svogūnai aitresni, galit drąsiai įberti šaukštelį rudojo cukraus, kad jau garantuotai būtų “sweet and salty” efektas. Dar pissaladiere labai svarbu naudoti tinkamas alyvuoges. Alyvuogių, kaip žinia, yra visokių visokiausių rūšių, kurios viena nuo kitos labai skiriasi ne tik spalva, bet ir skoniu.  Šiam receptui labiausiai tiks švelnaus skonio nedidukės Niçoise alyvuogės. Jos neypatingai sūrios, visai nerūgščios, tokios paprastos, aliejinės – riešutinės, ir todėl puikiai dera su ančiuviais, kurių švelniais ir maloniais tikrai nepavadinsi (tas baisus sūrumas, o dar tie “plaukai”…!!!).  Taigi, saldūs kepinti svogūnai, švelnios Niçoise alyvuogės ir sūdyta žuvis kartu labai skaniai susikomponuoja į pissalladiere – kvapnią prancūzišką picą. Ši pica skani ir karšta, ką tik iš orkaitės, ir atšalulsi. Supjaustyta nedidukais gabalėliais, pissaladiere gali būti labai vykęs užkandis arba šiaip - pakramsnojimas. Bet ji nei kiek neprasčiau sudalyvautų ir kaip pagrindinis patiekalas. Jei pissaladiere tieksite pietums ar vakarienei, prie jos labai tiks lengvos žalumynų salotos ir daug daug vandens.

Skanaus!

Aušra

Pissaladiere

Picai:  

½ stiklinės šilto vandens

½ pokelio (~3g) sausų mielių

1 ½ stiklinės miltų 

1 šaukštas aliejaus

1 šaukštelis cukraus 

žiupsnelis druskos

Įdarui: 

1 ½ kg saldžių svogūnų 

3 šaukštai alyvuogių aliejaus

½ stiklinės Niçoise alyvuogių 

1 lauro lapas

16 ančiuvių filė 

1 šaukštas šviežių čiobrelių lapelių

Druskos 

Maltų juodųjų pipirų

Tešlai: vandenį, mieles, cukrų ir druską sumaišyti didokame dubenyje, suberti ½ stiklinės miltų ir gerai išmaišyti. Mielių ir miltų mišinį apibarstyti dar kokias 2 šaukštais miltų, dubenį uždengti rankšluostėliu ir palikti kokiai 15 minučių kamabario temperatūroje, kad pakiltų. Į išputojusį mielių ir miltų mišinį sudėti likusius miltus ir aliejų, užminkyti tešlą. Kai tešla nebelips prie rankų, bus vientisa ir elastinga, dėti ją į aliejumi išteptą dubenį, vėl uždengti rankšluostėliu ir palikti kambario temperatūroje 1 – 2 valandoms, kad pakiltų.

Įdarui: Svogūnus supjaustyti plonais pusžiedžiais. Didelėje keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitinti aliejų, suberti svogūnus, lauro lapą ir ½ šaukšto smulkintų čiobrelių, šiek tiek druskos ir negailint – maltų juodųjų pipirų. Kepti, laikas nuo laiko pamaišant, kol svogūnai įgaus sodrią auksinę spalvą, maždaug 30 – 40 minučių.

Plačią ir žemą  kepimo skardą patepti trupučiu aliejaus, apibarstyti miltais, ir, apvertus, iškratyti neprilipusius miltus.

Iškilusią tešlą iškočioti ant sauso pamiltuoto paviršiaus ir perkelti į paruoštą kepimo skardą.

Keptų svogūnų įdarą paskirstyti ant iškočioto picos pado, išdėlioti ančiuvių filė ir apibarstyti pasmulkintomis alyvuogėmis.

Kepti 260oC (500oF) temperatūroje ant žemiausios orkaitės lentynos. Iškeptą picą traukti iš orkaitės ir dar karštą apibarstyti likusiais čiobreliais. Pica skani ir karšta, ir atvėsusi. 

Pissalaldiere

Crust:

½ cup warm water

½ packet active dry yeast

1 ½ cup flour

1 tablespoon vegetable oil

1 teaspoon sugar

Pinch salt

Filling:

2 ½ lb onions

3 tablespoons olive oil

½ cup Niçoise olives

1 bay leaf

16 anchovies filets

1 tablespoon fresh thyme leaves

Salt

Freshly ground pepper

To prepare the crust: in a large bowl mix water, yeast, salt and sugar. Mix in ½ cup flour, sprinkle couple tablespoons of flour on top, cover with the kitchen towel and let it rise at room temperature for about 15 minutes. When the mixture becomes all bubbly, add remaining flour and oil, mix it all well and knead the dough. When the dough becomes soft, stretchy and does not stick to your hands, shape it into a ball and place it into oiled bowl to rise, for about 1 – 2 hours.

To prepare the filling: slice onions into thin half-rings. In a large sauté pan set on medium heat warm up the oil, add sliced onions, bay leaf, ½ tablespoon chopped thyme leaves, salt and  freshly ground pepper . Cook, stirring occasionally, until onion is cooked and turns deep amber in color, about 30 – 40 minutes.

Oil large baking sheet and sprinkle it with some flour. Invert the baking sheet to remove excess flour.

Place the risen dough on a dry floured surface,  roll it into a round and transfer it to the prepared baking sheet.

Distribute onion filling over the entire surface of the crust. Arrange anchovies filets on top of the onions, sprinkle with chopped olives.

Bake at 500^oC (or the highest setting of the oven) on the very bottom shelf until the crust is golden brown. Remove pizza from the oven and sprinkle with remaining thyme. Pizza is delicious warm or at room temperature.

Maudynės užtvankoje ir picos

Picą su figomis norėjau iškepti jau seniai seniai, bet vis neprisiruošdavau. Galų gale prisiruošiau, bet išsigandau, kad figų sezonas jau tikriausiai bus pasibaigęs, ir jokios figų picos man nebebus… . Nebeatidėliodama nukulniavau į Wegmans ieškoti figų, ir, kaip nekeista, figų buvo, ir gana gražių, iš Kalifornijos. Ten tikriausiai jokių sezonų išvis nėra, nes iš Kalifornijos visi vaisiai ir daržovės eina pilnu tempu apskritus metus. 

Pica su figomis, ožkų sūriu, rūkytu kumpiu ir žalumynais mane pirmą kartą pavaišino mano lietuvė draugė Jūratė. Prie picos ji dar ant grotelių iškepė persikų, padarė arbūzo salotų su mėtomis ir labai gaivaus šaltalankių gėrimo. Pietūs buvo šimtabaliai, įsimintini ir nepakartojami!

O buvo taip. Pasikvietė mane Jūratė vieną gražią darbo dieną į svečius. Planas buvo toks: ji nusives mane paplaukioti į labai gražią vietą netoli jos namų, o po to ji staigiai paruoš mums pietus. Kaip smagu! Iš ryto eidama į darbą įsimečiau maudymosi kostiumėlį. Maudynė iš tiesų buvo kokių reta, taip vadinamoje “Second Dam” užtvankoje, kur Six Mile Creek upelis išplitęs į tokį visai nemenką ežeriuką, įspaustą tarp akmeninių uolų.

Maudytis ten neva tai draudžiama, todėl nesama jokio pliažo ar gyvybes saugančių gelbėtojų, ar virvėmis ir plūdėmis apribotų “saugaus maudymosi” zonų. Vien tik laukinė gamta: smėlėti miško takeliai, akmeninai skardžiai ir žali krantai. Vanduo buvo šiltas, plaukioti buvo smagu, o apie gylį stengiausiai negalvoti. 

Po maudynės Jūratė per kokias penkioliką minučių sutaisė mums šikarnus pietus. Jos pica buvo fantastinė! Labai norėjosi ją atkartoti, o atkartojus apie ją parašyti.

Mano picos padas išėjo šiek tiek storesnis, nei Jūratės. Gal todėl, kad aš tešlą prieš kepdama dar kelias valandas kildinau, todėl nors ir kaip plonai aš ją paskui ištampiau, ji vis tiek buvo spėjusi taip išsipukšėti, kad, ištiesta į skardą, ji kilo bežiūrint. Jūratės picos padas buvo plonas plonas, vos ne permatomas. Kepamas jis gražiai apskrudo ir pasidarė toks traškus ir sausas – man labai toks patiko, daug labiau negu manasis. Na bet bus proga patobulinti. Visa kita buvo daugmaž panašu, todėl pasakyčiau kad Jūratės pica su figomis ir ožkų sūriu man pavyko. Buvo labai labai skanu!

O kadangi aš pridariau daug daugiau tešlos, negu reikia, tai iškepiau ne tik picą su figomis, bet dar ir picą su šviežiais abrikosais ir medumi. 

O kas liko - aptepiau trintais pomidorais, apibarsčiau džiovintais raudonėliais ir apdėliojau šviežia mozzarella. 

Visos trys picos buvo liuks ir visos trys buvo labai aukštai įvertintos šeimos.

O maudynę “Second Dam” užtvankoje mes neužilgo vėl pakartojome. Aš ten nusitempiau ir savo sesę Lina. Lina, nors ir užkietėjusi plaukikė, maudykle toje bedugnėje ne ypač džiaugėsi ir vandenyje jautėsi gana nejaukiai. Nežinia kodėl. Ją tikriausiai baseinas sugadino. 

Prie plaukiojimo 2^nd dam, kaip ir prie gyvenimo Itakoje, reikia priprasti.

Pica su figomis, ožkų sūriu ir kumpiu

2 picoms

Padui :

1 stiklinė šilto vandens

1 pokelis (~7g) sausų mielių

3 stiklinės miltų

1 šaukštas aliejaus

1 šaukštelis cukraus

½ šaukštelio druskos

Įdarui:

6 – 8 figos, supjaustytos ketvirčiais

100g ožkų sūrio, supjaustyto ~1cm storio griežinėliais

Plonai pjaustyto rūkyto kumpio

Kelios čiobrelių šakelės

Alyvuogių alilejaus

Medaus

Balzaminio acto

Žalumynų (arugulos, arba svogūnų laiškų, arba jaunų rėžiukų (watercress) lapelių)

Užminkyti tešlą: vandenį, mieles, cukrų ir druską sumaišyti didokame dubenyje, suberti 1 stiklinę miltų ir gerai išmaišyti. Mielių ir miltų mišinį apibarstyti dar kokias 2 šaukštais miltų, dubenį uždengti rankšluostėliu ir palikti kokiai 15 minučių kamabario temperatūroje, kad pakiltų. Į išputojusį mielių ir miltų mišinį sudėti likusius miltus ir aliejų, užminkyti tešlą. Kai tešla nebelips prie rankų, bus vientisa ir elastinga, dėti ją į aliejumi išteptą dubenį, vėl uždengti rankšluostėliu ir palikti kambario temperatūroje 1 – 2 valandoms, kad pakiltų.

Pasiruošti skardas: dvi plokščias kepimo skardas patepti trupučiu aliejaus, apibarstyti miltais, skardas apversti, ir iškratyti neprilipusius miltus.

Orkaitę įkaitinti iki aukščiausios įmanomos temperatūros. Kuo karščiau, tuo geriau; mano orkaitės aukšciausia galima temperatūra yra 500F (260^oC).

Pakilusią tešlą padalinti į dvi lygias dalis. Kiekvieną dalį plonai iškočioti (arba tiesiog atsargiai ištampyti rankomis) tiesiai į skardą. Iškočioto pado viršų patepti alyvuogių aliejumi, ant jo kloti plonai supjaustytą kumpį, išdėlioti supjaustytas figas ir ožkų sūrį, pabarstyti čiobrelių lapeliais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Kepti apie 10-15 minučių, kol padas gražiai paruduos.

Iškepusią picą traukti iš orkaitės; dar karštą apšlakstyti medumi, balzaminiu actu ir apibarstyti žalumynais.