Granolėjimo tendencijos ir šiek tiek kitoks granolos receptas

Mano itakietė draugė Jūratė jau tikriausiai daug kam gerai pažįstama. Ne paslaptis, kad ji tvarko ir gražina šitą tinklaraštį, generuoja idėjas receptams ir turi netgi savo skyrių – “Ketvirtadieniai pas Jūratę”.  Iki šiol buvusi “už kadro”, Jūratė pagaliau pasisiūlė viešai sudalyvauti Vaikuose ir Vanilėje  ir paruošė puikų įrašą apie save, mūsų miestelį ir apie granolą. Aš manau, kad tai labai gera pradžia, ir tikiu, kad Jūratės įrašų čia bus ir daugiau.

Malonaus skaitymo.

Aušra

Itaka. Cornelio Universitetas ir Cayugos ežeras.

Ar jūs žinote, ką amerikiečių žargone reiškia žodis granola?

Granola [also Crunchy]

An adjective used to describe people who usually are well educated, environmentally aware, open-minded with an organic and natural emphasis on living, who will usually limit their consumption as they are concerned about wasting resources. Not to be confused with hippy.

Apibendrinus, granola (su pašaipa) vadinami išsilavinę žmonės, kurie renkasi kuo natūralesnį gyvenimo būdą.

Matote, Aušra ir aš gyvename tokiame miestelyje, kuriame netrūksta “crunchy granola“ tipažų. Aušra vis dar aktyviai priešinasi asimiliavimuisi šioje ekosistemoje, tačiau aš pastebiu, kad aš jau krypstu “granolėjimo” linkme. 

Atliekų rūšiavimas, kompostavimas, vietinių ūkininkų daržovių ir vaisių “prenumerata”, drobiniai apsipirkinėjimo krepšeliai, kaimiški kiaušiniai pirkti tiesiai iš ūkininko rankų, makrobiotiniai pietūs, šviežiai spaustos vaisių ir daržovių sultys, mėsa iš humaniškai užaugintų (ir ypatingai laimingai atrodančių) kiaulių yra ne kas kita kaip esami mano “granolėjimo” simptomai. Pati iš savęs pasišaipau – kada visa tai tapo mano kasdienybe?

Na bet apie viską iš pradžių.

Matote, man sveikuoliškas gyvenimo būdas niekada nebuvo svetimas. Gimiau ir užaugau Druskininkuose – fantastiškoje gamtos ir tyro oro oazėje. Mūsų šeimoje kasdieninis valgis buvo ekologiškai sode ar kaime auginti vaisiai ir daržovės ir močiutės paskersta kiaulė. Mano mama ir dabar perka pieną atvežtą tik iš kaimo ir tik iš pažįstamų ūkininkų, padariusi iššsamų analitinį tyrimą apie karvių, besiganančių pievose, atstumą iki artimiausio kelio.  Tokie patys standartai taikomi ir miško ar gamtos renkamoms gėrybėms – “Jūratėle, tik būtinai neskink mėlynių/aviečių/žemuogių/šaltalankių arti kelio”. Kaip matote, mano “granoliškumui” dirva jau buvo pasėta anksti ir minimalaus lygio indoktrinavimo lygis buvo pasiektas.

Studijų metais (o jų buvo lygiai dešimt) ši sveikuoliško gyvenimo fazė dėl studentiškų resusrsų buvo priblėsinta, kol nepersikėlėme gyventi į granolų tipažo rojaus kampelį – Itaką.  Dar ir vyras papuolė toks, iš pirmo žvilgsnio tipinis corporate lawyer amerikietis, o šiek tiek pasikapsčius grynakraujis “granola” (pasakysiu viešą paslaptį: jo tėvai buvo hipiai per pačią hipizmo viršūnę Amerikoje – septintąjame dešimtmetyje). Ačiū Dievui, kad vyras turi “granoliško”, nors ir šiek tiek paslėpto, kraujo, nes gaminti skanų ir sveiką maistą to nevertinančiajam yra nekas. Na bet čia ne apie tai.

Atsimenu, kai mano bėgikė natūralistė draugė pareiškė, kad niekada neperka jokių produktų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 5 ingredientai. Atsimenu, kad galvojau, koks nepatogus nusistatymas ir išsidirbinėjimas! Skaityti visas tas etiketes, planuoti kruopščiai kokį produktą dėti į krepšelį, - tai tikrai kažkokio lygmens išsidirbinėjimas, ar ne?  Dabartinė Jūratė jums pasakytų, kad tikriausiai ne; kad yra visai nesunku pirkti šviežias ir natūralias žaliavas ir iš jų gaminti sveikus patiekalus. Dabar mūsų virtuvėje surasite labai mažai perdirbtų produktų. Abu su vyru religingai skaitome etiketes ir ieškome natūralesnių produktų. Mažiau yra daugiau. Ar tai optimalu? Tikriausiai ne. Bet tai yra empirinis klausimas ateičiai.

Mano asmeninė žodžio „sveikas“ definicijos evoliucija buvo gana ilga. Dabar tai yra švieži, sezoniški, natūralūs, mažai perdirbti produktai. Visokie. Ruošti sveiką (pagal mano definiciją) maistą man teikia labai daug vidinio pasitenkinimo ir emocinės energijos, ypač kai galutinis rezultatas yra vertinamas (ar aš jau minėjau kaip man pasisekė su vyru?).  

Yra ir kitų granoliškumo simptomų. Kartais pagalvoju, kai turėsiu daug laisvo laiko pensijoje užsiimsiu tapyba ir žolelių arbatai auginimu, džiovinimu ir mišinių ruošimu. (Mano pirmasis sugalvotas bet neįgyvenintas biznio planas - kai buvau kokių 8 metų - pasiūlytas mamai, ir  nesulaukęs jokio jos entuziazmo, buvo mamos užaugintų ir išdžiovintų žolelių supakavimas į mandrus maišelius ir pardavinėjimas poilsiautojams prie sanatorijų).

Tačiau iki tikros “granolos” man dar labai toli. Priešingai, nei mano jogos mokytoja, (kuri beje yra fantastiška ir kurios dėka aš galiu 18 nemergaitiškų atsispaudimų padaryti, o tai yra lygiai 18 daugiau nei galėjau padaryti prieš jos jogos pamokas) aš vis dar skutuosi ir ketinu skustis pažastų ir kojų plaukus. Vegetare tikrai netapsiu (nors mėsos valgome tikrai mažai). Jei ir yra pasaulyje vieta kur reliatyviai yra lengva būti vegetaru ar veganu, tai yra Itaka. Vegetarų ir veganų biblija “China Study” yra irgi iš Itakos - parašyta Cornelio universiteto biochemiko Colino Cambello. Neketinu atisisakyti ir natūralaus šilko ir odos drabužių bei aksesuarų.

Beje, žinau, jei perdaug nusivažiuosiu šioje granoliškumo skalėje, mane į reikiamą vietą sugražins mokslininkė Aušra. Aušra man pasakys, kada nereikia per daug išsidirbinėti. Aušra gamina labai gerai ir labai sveikai. Tačiau su granoliškumu aš išsidirbinėju šiek tiek daugiau. Gerai, kad yra Aušra.

Na ir pabaigai. Michael Pollan  citata, kuri labai taikliai susumuoja mano maisto filosofiją:

 

“Eat food. Not too much. Mostly plants.”

O kaip granolėjimo tendencijos be granolos recepto? Interneto platybėse yra begalės granolų receptų ir aš esu begales jų išbandžiusi. Tačiau man skaniausias (ir, beje, patogiausias valgyti) yra šis variantas, kur granolos gabalėliai yra sulipę i "kekes". Ir dar man patinka, kad su šiuo receptu nereikia granolos pamaišyti jai bekepant. Tokią granolą aš atsinešu pakramsnojimui ir į darbą, kur nelabai yra galimybių užsipilti šaltu pienu ar natūraliu jogurtu. 

Aš siūlau jums irgi pabandyti ir padovanoti stiklainėlį tokios granolos brangiam žmogui. Visiškai be progos. Anot mokslinių tyrimų, netikėtos dovanos yra vienas iš garantuotų būdų prašviesinti kieno nors dieną ir pakylėti tą žmogų į aukšresnį lygmenį jo laimingumo skalėje.

Ačiū, kad skaitėte.

Jūratė

  Granolos "kekės" (Granola clusters)

PAGRINDAS:

2 stiklinės avižinių dribsnių (apie 500 ml)

1 stiklinė įvairių riešutų (aš dėjau pekano, lazdynų, graikiškų, pistacijų ir migdolų)

1/2 stiklinės įvairių sėklų (aš dėjau saulėgrąžų, moliūgo ir chia sėklų; vietoje chia labai tinka linų sėmenys)

Gera sauja stambių kokoso drožlių (nebūtina)

Šiek tiek cinamono.

3-4  šaukštai džiovintų vaisių (džiovinti serbentai, vyšnios, spanguolės, razinos ir t.t.)

SKYSČIAI:

Iš "Žaidimų aikštelės" išmokau labai gerą formulę: 1 dalis skysčių (iš kurių 3/4 yra naturalus saldiklis - medus ar klevų sirupas ir 1/4 aliejus) ir 8 dalys sausų ingredientų. Su šiomis sausų ingredientų proporcijomis, tai maždaug išeina šiek tiek mažiau nei pusė puodelio skysčių:

Apie 80ml skysto medaus arba klevų sirupo (man skaniausia su klevų sirupu) 

Apie 30ml aliejaus (aš naudojau alyvų bet tinka įvairūs).

KEKIŲ KLIJAI:

2 kiaušinio baltymai, šiek tiek paplakti iki putų.

Iš manęs fotografė nekokia.

Sumaišykite visas, išskyrus džiovintus vaisius, pagrindo sudedamasias dalis su skysčiais ir "klijais".  Supilkite į kepimo popieriumi išklotą skardą plonu sluoksniu. Paspauskite, kad granolos pagrindas suliptų, kad nebūtų tarpų tarp grūdų ir kad sluoksnis būtų ganėtinai plonas (jei sluoksnis bus storesnis ar nelygus, granola neiškeps gražiai ir traškiai). Kepkite granolą orkaitėje, įkaitintoje iki 160 °C temepratūros, apie 25-35 min, kol švelniai paruduos. Nevartykite granolos jai bekepant. Išėmus iš orkaitės, palaukite kol visiškai atvės, tada sulaužykite jums norimo dydžio "kekėmis" ir pridėkite džiovintus vaisius (nebūtinai).

Patiekite su natūraliu jogurtu ar pienu ir šviežiais vaisiais arba uogomis (aš šaldytuve turėjau mango).

Skanaus.

Straipsnis apie Ameriką ir granola su keptomis slyvomis

Žurnalo „Virtuvė“ rugsėjo numeryje atspausdintas mūsų su Jūrate straipsnis apie Ameriką. Straipsnyje daug nuotraukų su Itakos vaizdais, o taip pat keturi receptai: 1) šokoladinis (brownies), 2) krevečių „mėsainis“, 3) pastiprintas limonadas su arbūzu ir džinu ir 4) Beatos Nicholson amerikietiška granola su keptomis slyvomis.

Smagaus skaitymo!

Aušra

 

Skonių geografija

Amerika: skaniai, sveikai ir ekologiškai

Aušra Marcinkevičiūtė ir Jūratė Liaukonytė

Nuotraukos iš autorių asmeninio archyvo

Skaitytojams norime pasiūlyti kelionę už Atlanto, kur naujosios valgymo ir maisto gaminimo tradicijos ragina ieškoti natūraliai išaugintų ir sveikų produktų, pirkti juos iš vietinių ūkininkų ir kuo daugiau gaminti patiems namuose.  

Įsivaizduokite nedidelį miestelį su vos trisdešimčia tūkstančių gyventojų. Miestelis įsikūręs ant ežero kranto tarp kalvų ir neaukštų kalnų, kurie pats tas slidinėjimui. Kalvų šlaitai nukloti vynuogynais. Sraunios kalnų upės teka akmenuotomis vagomis, o pasiekę aukštą skardį, krenta žemyn įspūdingais kriokliais. Vasarą krioklių apačioje išmušti tvenkiniai virsta puikiomis maudyklėmis. Žiemą krentantis vanduo sušąla į masyvius varveklius, kuriuos uolienose esantys mineralai nuspalvina mėlynai, žaliai, geltonai. Čia ilgos ir gilios žiemos, spalvingi rudenys. Pavasarį visas miestelis pavirsta vientisu žydinčiu sodu, o vasaros čia trumpos, bet šiltos ir malonios, skęstančios vešlioje žalumoje. Miestelyje nėra mašinų spūsčių, daugelis gyventojų į darbą ir kitur dažnai važiuoja dviračiais, aktyviai dalyvauja antrinių žaliavų perdirbimo ir kompostavimo programose, vietoje vėpsojimo į televizoriaus ekraną renkasi jogos pratybas, baidares ar žygius į gamtą. Vaisius ir daržoves, o taip pat mėsą, pieną ir daug ką kitą žmonės stengiasi pirkti iš vietinių augintojų, o prekybos centruose renkasi ekologiškus produktus.

Pabandykite atspėti, kokioje šalyje yra tas įsivaizduojamas miestelis. Taip, atspėjote teisingai. Tai JAV. O miestelis vadinasi Itaka (Ithaca). Įsikūręs pačiame Niujorko valstijos centre, maždaug 260 km nuo Niagaros krioklio arba 350 km nuo Niujorko miesto. Tai puiki vieta gyventi, auginti vaikus, važiuoti atostogauti ar šiaip aplankyti, o aplankius parsivežti krūvą gražių gamtovaizdžių nuotraukų, nes gamta Itakoje iš tiesų yra nepaprastai graži.

Mes norime būti ekologiški 

Itaka yra išgrynintas pavyzdys, kaip taupi ir ekologiška gyvensena gali būti ne vien tik trumpalaikė mada, bet nusistovėjęs gyvenimo būdas. Žmonės čia surinkinėja plastikinę ir stiklinę tarą, skardines ir popierių, juos patys surūšiuoja į atskirus konteinerius ir tame nemato nieko keisto. 

Skirtingomis spalvomis dažytos dėžės su užrašais „Glass“, „Plastic“, „Cans“, „Paper“, „Compost“ stovi visur – mokyklose, studentų valgyklose, sporto ar konferencijų salėse, ir žmonės tikrai noriai viską rūšiuoja, niekieno neraginami, tiesiog automatiškai. Tiesa, miestelio valdžia yra sukūrusi ir paskatą rūšiuoti ir perdirbti atliekas: gyventojui išmesti vieną šiukšlių maišą į sąvartyną kainuoja vieną dolerį, o štai perdribimui surūšiuotos atliekos paimamos iš namų nemokamai. 

Per įvairius renginius ir miesto šventes, kai gatvėje prekiaujama maistu ir sunaudojami kalnai vienkartinių indų, vietoje plastikinių įrankių ir vienkartinių stiklinių beveik visuomet bus naudojami kompostuojami vienkartiniai indai (biodegradable), pagaminti iš kukurūzų. 

Ūkininkų turgus 

Dauguma itakiečių tiesiog įsimylėję savąjį ūkininkų turgų (Ithaca Farmers’ Market). Turgus pradeda veikti vėlyvą pavasarį ir užsidaro spalio pabaigoje. Keturis kartus per savaitę vietos ūkininkai jaukioje turgavietėje ant ežero kranto ar miesto parke prekiauja sezoniniais vaisiais ir daržovėmis iš savo daržo, taip pat ekologiška mėsa, paukštiena, kiaušiniais, pieno gaminiais, vietiniais sūriais, šviežia namine duona, įvairiausiais saldumynais, medumi, klevų sirupu ir vietiniais vynais, iš kurių garsiausi yra šaltų žiemų išauginti rislingai. Turguje galima nusipirkti netoli Itakos auginamų Šetlando avių ir lamų vilnos, siūlų, rankomis megztų megztinių, kepurių ir pirštinių. Čia prekiauja vietiniai juvelyrai ir menininkai, groja gyva muzika, o pirkėjai, nusipirkę ko reikia ir ko nereikia, arba šiaip pasidairę, prisėda ant kelmo suvalgyti čia pat nusipirktus pusryčius arba pietus. 

Turguje ypač populiarios čia pat malkinėje krosnyje kepamos “flatbreads” – nedidukės picos plonu apskrudusiu padu su pačiais įvairiausiais įdarais: pomidorais, bazilikais ir šviežia mocarela, arba skrudintais česnakais, alyvuogių aliejumi ir asiago sūriu, arba miško uogomis ir maskarpone. Ilgiausios eilės šeštadieniais nusitiesia ties makrobiotinių patiekalų pardavėjomis „Macro Mamas“, kurių kiekvieną savaitę besikeičiantis meniu stebina išradingumu. Pavyzdžiui, čia galima paragauti kinvos su mėtomis, žaliųjų citrinų žievele ir pistacijomis; pupelių su skrudintais baltaisiais kmynais (kuminu) ir keptų rabarbarų padažu; ant grotelių keptų portabella pievagrybių su saldžiosiomis paprikomis ir smidrais; o galbūt susigundysite troškintomis morkomis su pankoliu ir saldžiaisiais kukurūzais bazilikų sultinyje. Desertui - vyšnių pyragas arba saldus duonos pudingas su rabarbarais ir imbiero cukatais, o gal išsirinksite šokoladinius putėsius arba tradicinį  amerikietišką morkų pyragą su grietinėlės sūrio ir klevų sirupo glajumi. 

Turguje dažnai išsirikiuoja eilė prie tradicinių amerikietiškų vaflių, ant kurių visada gausiai užkraunama šviežių uogų ir plaktos grietinėlės, galiausiai viskas gausiai apliejama vietinės gamybos klevų sirupu. Turguje galima nusipirkti vietinės „Gimme!“ kavos, čia pat išspaustų apelsinų sulčių arba limonado. 

Ūkininkų turgus – tai ypatinga vieta. Čia visada tvyro gera nuotaika, lėtas savaitgalio šurmulys ir malonūs kvapai. Vasaros metu tai viena pagrindinių miesto atrakcijų, į kurią itakiečiai mėgsta atsivesti iš toliau atvykusius svečius. Svečiai ir turistai dažnai susigundo paplaukioti ekskursiniu garlaiviu po Kajugos ežerą, kuris keleivius surenka čia pat turguje. Prieplaukoje galima pririšti savo baidarę ar kajaką, išgerti kavos ar sukimšti sočius pietus, ir vėl toliau sau plaukti. Nenuostabu, kad itakiečiai myli savo turgų ir juo labai didžiuojasi. 

Bendruomenės remiama žemdirbystė 

Jei nespėjote į turgų – ne bėda! Šviežių vaisių ir daržovių galite prisirinkti patys arba sulaukti reguliarios sezoninių daržovių siuntos iš vietinių ūkininkų. Jei domina pirmas variantas, tereikia pavažiuoti pora trejetą mylių už miesto, ir pamatysite „U–Pick“ ženklus, kurie praneša, kad čia galima patiems prisirinkti uogų, vaisių arba daržovių, o užmokestį dažnai pakanka įmesti į rakinamą dėžę. 

Jeigu jūs vis dėlto norite, kad jums šviežios daržovės ir vaisiai būtų pristatyti į namus arba iš anksto sutartą vietą, reiktų pasirinkti iš kelių dešimčių taip vadinamųjų CSA (Community Supported Agriculture – bendruomenės remiama žemdirbystė). Už tam tikrą fiksuotą mokestį kas savaitę ar dvi vietiniai ūkininkai pristatys tai, kas dabar auga jų laukuose.  Žinoma, vieną savaitę džiaugsitės plačiu vaisių, daržovių ir prieskoninių žolelių asortimentu, o kitą kartą krapštysite galvą ir galvosite ką gaminti iš dviejų kilogramų lapinių kopūstų, nes šiai savaitei kitos daržovės dar neužderėjo.  Tokia pirkimo sistema primena loteriją, tačiau ji skatina gaminti pagal gamtos ritmą ir ieškoti receptų patiekalams su tokiomis daržovėmis ir vaisiais, kurių tiesiog neišdrįstumėte pirkti parduotuvėje. 

Grįžtant namo iš daržo ar sodo, pakeliui būtinai užsukite į vyno daryklą, kur vos ne bet kuriuo paros metu (nors ir 9 val. ryto!) jums bus pasiūlyta vietinių vynų degustacija. Dažniausiai už dyką, arba už simbolinį mokestį. Na o jeigu turite vynų neragauti pasiryžusį vairuotoją, galite aplankyti net kelias vyno daryklas – jų aplink Itaką yra virš šimto! Finger Lakes Wine Trail esančios vyno daryklos gamina daugiau ir mažiau garsius Riesling, Chardonnay, Gewürztraminer, Pinot Noir, Cabernet Frank, Vidal Blanc, Seyval Blanc, Vitis Labrusca, ir visose jose jūs būsite laukiami ir maloniai priimti. 

Prekybos centras 

Be ūkininkų turgaus, pati tinkamiausia ir kasdieniškiausia vieta pradėti pažintį su šiandieninės Amerikos gastronomija ir virtuvės tradicijomis yra prekybos centras. Itakoje veikia keletas didelių prekybos centrų, kurių didžiausias – „Wegmans“, dirbantis visą parą. Jei užsuksite į „Wegmans“ vakare po darbo arba šeštadienį, kai dauguma itakiečių važiuoja apsipirkti, mašinų parkavimo aikštelėje galite nerasti vietos. Toks įspūdis, kad čia susirinko visa Itaka. Bus atidarytos visos 25 kasos, o prie jų išsivinguriuos eilės. Visi atėjo apsipirkti, ir vežimėliuose ne tik alus ir bulvių traškučiai ar šaldyto greito maisto pakuotės. Toli gražu. Parduotuvės lentynos lūžta nuo šviežių gėrybių. Sezoniniai vaisiai ir daržovės daugiausiai vietiniai, iš aplinkinių ūkininkų. Mėsos, žuvies, konditerijos skyriai – svajonė! Produktai švieži, pasirinkimas begalinis, už prekystalio stovintys pardavėjai malonūs, šnekūs ir užkalbinti pirmiausiai nusišypso plačia „amerikietiška“ šypsena – iki ausų. 

„Wegmans“ turi savo kulinarijos mokyklą: parduotuvės antrame aukšte įrengta prašmatni profesionali virtuvė. Joje nuolat vyksta įvairiausių patiekalų demonstracijos, patyrę šefai pasakoja apie vynus ir sūrius, moko, kaip patiems pasigaminti sušius arba iškepti šokoladinį pyragą be miltų. 

Laukiant eilėje prie kasos, užkalbiname vieną toje pačioje eilėje stovintį pirkėją. Jo vežimėlyje – didelis paketas su šviežia žuvimi, gniūžtė šviežios kalendros lapelių, maišas ilgagrūdžių ryžių, butelaitis sojos padažo, maišelyje kelios česnako galvutės, imbiero šaknis, krepšelis persikų, pakuotė itališkų amaretti sausainių. Paklaustas, ką ruošiasi gaminti, vyras tradiciškai šypsosi iki ausų: vakarienei bus gaminama lašiša su terryaki padažu ir ryžiais, o desertui – trupininis pyragas su persikais, tiekiamas šiltas su vaniliniais ledais.  

Esant šitokiai maisto produktų gausai ir pasirinkimui, visai nekeista, kad žmonės gamina gurmaniškus ir įdomius patiekalus. O gal visgi yra atvirkščiai – gal paklausa padiktavo šitokią begalinę pasiūlą? Žmonės ėmė parduotuvėse ieškoti šitaki grybų, šviežios kalendros ir pankolio gumbų, Madagaskaro vanilės ir natūralaus cukraus. Todėl prekybos centrai pasirūpina, kad šių prekių būtų pakankamai, nes pirkėjų atsiras. 

Pasivaikščiojus po Wegmans tampa aišku, kad Itakos gyventojai mielai maistą gamina namuose, ir gamina skaniai. Jie mėgsta pirkti sezonines daržoves ir vaisius, ir visada mieliau renkasi ekologiškus produktus iš vietinių ūkininkų, nei egzotinius, atvežtus iš tolimų kraštų. Maisto kokybė, o ne kiekybė seniai čia tapo pagrindiniu reikalavimu, ir toje Wegmans kasdien užplūstančioje minioje, kaip nekeista, dominuoja liekni, sveikai ir sportiškai atrodantys žmonės. Jeigu netikite – atvažiuokite į Itaką, ir patys pamatysite. 

Cornell universitetas 

Itakos gyvenimas neatskiriamas nuo Cornell universiteto. Tai didžiausias miesto darbdavys, todėl vos ne visi Itakos gyventojai yra vienaip ar kitaip susiję su Cornell. Be tradicinių mokslo pakraipų: ekonomikos, architektūros, inžinerijos, verslo studijų ir kitų, Cornell taip pat didžiuojasi bene didžiausiais šalyje žemdirbystės ir  gyvulininkystės fakultetais, kuriuose jau pora šimtų metų vedamos naujos vaisių, daržovių, javų, o taip pat ir gyvulių veislės. 

Iš Cornell auginamų karvių pieno maisto pramonės fakultetas sėkmingai gamina ledus, sūrį bei sviestą. Ir visa tai pardavinėja „Cornell Dairy Farm“ parduotuvėje–kavinėje. Universitetui priklauso beveik šimto hektarų eksperimentinio miško plotas (Arnot Experimental and Research Forest), kur auginami ir saldžią sulą „gaminantys“ klevai. Iš jų kasmet surenkama tūkstančiai litrų klevų sirupo, kuris yra parduodamas itakiečiams. 

Dar didesni Cornell apylinkių plotai užsodinti vaismedžiais. Cornell medelyno obuoliai ir kriaušės auginamai natūraliai, be chemikalų, o sandėliavimui skirti vaisiai nepurškiami vašku ar kaip kitaip neapdorojami. Žieminiai obuoliai laikomi specialiuose šaltuose vėdinamuose kambariuose, kuriose jie išlieka sveiki ir kieti iki pat balandžio pabaigos. Tokios visoje Amerikoje populiarios obuolių veislės kaip „Empire“, „Jonagold“, „Cortland“, „Macoun“ ir „Liberty“  išvestos būtent Cornell Universitete. 

Naujoji Amerikos virtuvė 

Ar yra toks reiškinys kaip Amerikos virtuvė? Tikriausiai nėra, nes Amerika, kaip žinia, yra eklektiškas pačių įvairiausių tautų kulinarinių tradicijų mišinys. Ir eksperimentuoti mėgstantys namų virėjai, ir prašmatnūs restoranai nebijo naudoti pačių įvairiausių ingredientų pačiomis netikėčiausiomis kombinacijomis, dažnai į vieną katilą sumaišydami Europos, Azijos ir Pietų Amerikos skonius. 

Šiandieninėje Amerikoje daugelis žmonių kelia labai aukštus reikalavimus maistui, ar tai būtų restoranas, ar sava virtuvė. Tačiau neteisinga būtų vienareikšmiškai sakyti, kad šioje šalyje kiekvienas perka natūralius maisto produktus ir juos gamina namuose. Amerikoje apstu  nekokybiško maisto ir yra labai daug jį perkančių ir vartojančių žmonių. Čia veikia daug prastų restoranų su nežmoniškomis porcijomis, o juose dažnai maitinantis nereikia tikėtis nieko gero nei iš savo figūros, nei iš sveikatos. 

Tačiau Amerikoje yra ir kitaip. Kaip nekeista, Itakoje, tas “kitaip” yra dominuojantis gyvenimo būdas. Galime drąsiai pasakyti, kad Itakoje dauguma žmonių rūpinasi tuo, ką, kaip ir kiek jie suvalgo, dauguma stengiasi valgyti ne vien tik sveikai, bet skaniai ir įdomiai, ir dažnai mėgsta patys pasisukioti prie viryklės. Itaka nėra vienintelė tokia sveikos gyvensenos oazė Amerikoje. Tai ir Berklis Kalifornijoje (Berkeley, CA), ir Bolderis Kolorado valstijoje (Boulder, CO), ir Ašvilis Šiaurės Karolinoje (Asheville, NC), Berlingtonas Vermonte (Burlington, VT), Hanoveris Naujajame Hampšyre (Hanover, NH) ir nesuskaičiuojama daugybė kitų miestų ir miestelių, kur yra pilna eklogiško maisto augintojų, o natūraliai išauginti maisto produktai  nebėra vien tik nepasiekiama prabanga, veikiau - daugelio namų kasdienybė. 

Naujoji Amerikos virtuvė (New American Cuisine) – tai maistas, ruošiamas iš šviežių sezoninių ingredientų, juos kūrybiškai, drąsiai ir šiuolaikiškai derinant tradiciniuose receptuose.  Tai Senojo Pasaulio patiekalai, pagaminti iš aukščiausios kokybės vietinių produktų, perpinant įprastinius maisto paruošimo metodus ir molekulinę gastronomiją. 

Tai ant grotelių kepti vištienos kepsneliai su saldžiu riešutų sviesto ir sezamo sėklų padažu, prie kurių labai tiks šviežių agurkų salotos; tai keptas upėtakis su traškia wasabi krienų ir moliūgų sėklų plutele, tiekiamas su raudonaisiais ridikėliais ir šviežiais žalumynais; arba netikras veršienos zuikis su miško grybų padažu ir šviežiomis garuose virtomis bulvytėmis. Tai netikėti, nenuobodūs, eklektiški patiekalai, kur puikus maistas yra minimaliai apdorojamas, stengiantis išryškinti patiekalo sudedamąsias dalis, jų nemaskuojant įmantrybėmis ar neaiškia chemija. 

Netikime, kad, atvykus į Ameriką, galima nusivilti šios šalies virtuve. Galbūt galima jos nepamatyti ar nespėti su ja susipažinti, nors ir tai labai sunku įsivaizduoti. Nebent dar prieš atvykdami tvirtai būsite sau pasižadėję visą kelionės laiką praleisti atrakcionų parko valgykloje ir jokiu būdu nekelti kojos nei į jokį prekybos centrą, nei į turgų, nei į draugų rekomenduotą restoraną. Bet tikėkimės, kad taip neatsitiks, ir jūs turėsite noro ir progų paskanauti tai, ką mėgsta valgyti šiuolaikiniai amerikiečiai. Ir tikimės, kad liksite patenkinti. 

Norime padėkoti Linai Marcinkevičiūtei už taiklias pastabas. 

Granola su meduje keptomis slyvomis ir natūraliu jogurtu

Granolai (15-20 porcijų): 

Adaptuota pagal Beatos Nicholson receptą iš knygos "Beatos Virtuvė"

250 g nesmulkintų avižinių dribsnių 

100 g saulėgrąžų 
50 g moliūgų sėklų 
50 g kokosų drožlių 
50 g sėmenų 
50 g migdolų drožlių 
50 g pasmulkintų graikiškų riešutų 
75 ml aliejaus (ne alyvuogių!) 
150 g medaus 
2 valgomieji šaukštai rudojo cukraus 
1/2 arbatinio šaukštelio druskos 

Keptoms slyvoms (10-12 porcijų): 

1 kg juodųjų arba mėlynųjų slyvų 
2 valgomieji šaukštai medaus 
1 valgomasis šaukštas rudojo cukraus 
1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto 
žiupsnelis druskos 

Granolai sumaišyti visus ingredientus dideliame dubenyje, mišinį paskirstyti ant plačios kepimo skardos, kepti 180ºC temperatūroje, laikas nuo laiko pamaišant, apie 30 minučių, arba kol visa granola įgaus sodrią auksinę spalvą.  

Slyvoms: didokoje stiklinėje arba keraminėje kepimo formoje sumaišyti medų, cukrų, druską ir vanilės ekstraktą. Į medaus ir cukraus mišinį sudėti maždaug 2 cm storio riekelėmis supjaustytas slyvas, viską gerai išmaišyti ir kepti 200ºC 10 - 15 minučių, kol slyvos suminkštės. Išėmus iš orkaitės atvėsinti. 

Granolą ir keptas slyvas tiekite su natūraliu jogurtu.