Neseniai viena mano facebook’o internetinė pažįstama vardu A. pakvietė mane prisijungti prie veganizmo sekėjų grupės Veganism Is The Future. Ji pati jau prisijungusi ir dabar, matyt, užsiima aktyviu naujų narių verbavimu. Aš prie grupės prisijungti atsisakiau, o pažįstamai A. parašiau trumpą žinutę apie savo asmeninius įsitikinimus dėl veganizmo ir dėl panašaus pobūdžio masinių judėjimų. Ta mano pažįstama iškart manęs pradėjo gailėtis, kad aš esu tokia tamsuolė, urvinis žmogus, kad dėl tokių įsitikinimų ir netinkamo gyvenimo būdo mano gyvenimas bus trumpas ir beprasmis, ir kad aš neišvengiamai nusibaigsiu sirgdama vėžiu bei chronišku vidurių užkietėjimu. Ponios (o gal panelės) A. nuožmiems grasinimams iškart ėmė antrinti dar keli prisiekusieji veganai; jie vienas per kitą ėmė mane auklėti, cituoti labai garsius (tik man, deja, nežinomus) asmenis apie veganizmo pranašumą prieš kitas religijas, kol aš, pritrūkusi kantrybės, tuos visus pamokslaujančius komentatorius užčiaupiau, paspausdama išganingąjį “Delete” mygtuką.
Pasinaudodama proga, aš nutariau parašyti savo nuomonę apie veganizmą, kad “Vaikų ir vanilės” skaitytojams, o taip pat mano facebook’o draugams ir draugėms būtų aiškiau, kas aš esu per žmogus ir kokios reakcijos reikia iš manęs tikėtis, kai užeina kalba apie šio bei ano produkto valgymą arba nevalgymą.
· Aš nemanau, kad veganizmas yra pasaulio ateitis. Mano manymu, dieta, iš kurios išbraukti visi gyvulinės kilmės produktai, yra nepilnavertė.
· Aš nemanau, kad mėsa, žuvis, pienas ir kiaušiniai yra kenksmingi, kad jie sukelia vėžį, kad nuo jų sutrinka virškinimas ar užkietėja viduriai. Virškinimas gali sutrikti nuo prasto maisto, nuo persivalgymo, nuo per daug ir per dažnai valgomų dešrainių, nuo nesuskaičiuojamų bemiegių naktų, praleistų prirūkytuose baruose, nuo nesuskaičiuojamų tomis bemiegėmis naktimis išlenktų taurelių ir dar nuo gausybės priežasčių, nuo kurių gali sutrikti ne tik virškinimas, bet ir sveikata. Bet ji tikrai nesutriks nuo saikingai valgomos mėsos arba nuo jogurto.
· Mano nuomone, mėsa, kiaušiniai, ir pieno produktai yra maistingi, naudingi ir nepakeičiami; kraujingas steikas yra tarsi mūsų kūnui būtinų maistinių medžiagų koncentratas; norint tą patį medžiagų kiekį gauti su augaliniu maistu, mums tektų nesustojant šlamšti lapinius kopūstus ir sojų pupeles, vagonus kopūstų ir pupelių, nes didžioji dalis augaluose esančių mikroelementų taip ir lieka mūsų organizmo nepasisavinti, praeina per mus kaip per kiaurą rėtį. Aš valgau mėsą, žuvį, kiaušinius ir geriu pieną, nes tai yra sveika, o ne todėl, kad taip man liepia kažkios sektos įstatai.
· Mano manymu, vien tai, kad gyvuliai ir paukščiai yra auginami maistui, dar nereiškia, kad su tais gyvuliais ir paukščiais elgiamasi žiauriai ir nehumaniškai.
· Veganizmas, žaliavalgystė ir kiti panašaus tipo judėjimai propoguoja nepilnavertį gyvenimo būdą, tarsi tai būtų kažkokia dorybė ir sektinas pavyzdys. Visų tų judėjimų lyderiai išsijuosę platina visokiausią melagingą propogandą, o visuomenė į tuos judėjimus arba išvis nereaguoja, arba reaguoja labai nedrąsiai, nes matyt bijo pažeisti visų tų šieno valgytojų teises. Kas nutiktų, jeigu aš pradėčiau aktyviai propoguoti idėją, kad, tarkim, žolės rūkymas, klijų uostymas arba heroino stūmimas sau į veną yra puikus laisvalaikio leidimo būdas? Aš internete atsidaryčiau tinklapį (arba du – vieną žolei, kitą klijams); dar sukurčiau porą facebook’o grupių skambiais pavadinimais. Garantuoju, kad per daug nesistengdama, kaip mat surasčiau nemenką tuntą bendraminčių ir sekėjų (tikrai nemenką tuntą, net ieškoti nereikėtų); mes visi darniai išvystytume viešą propogandą, prispausdintume lipdukų:“Weed Smokers Know How to Have a Quality Time”, “Weed Smoker For Life”, dar prigamintume marškinėlių su panašiais atsišaukimas: “Don’t Be a Wimp – Become a Glue Sniffer!”, “Real Men Do Drugs”; dalintume tuos lipdukus ir marškinėlius prie mokyklų, koncertuose ir šiaip visokiuose masiniuose susibūrimuose. Kaip Jūs manote, ar ilgai truktų mano šitokia veikla, ir kada manimi pradėtų domėtis visokie teisėsaugos pareigūnai?
Į lipdukus “Vegan for Life”, “Proud to Be Meat Free”, “Keep Meat Alive” nei pareigūnai, nei visuomenė nereaguoja, nes veganizmas – tai pasirinkimas; gal kam nors metamfetaminas irgi yra pasirinkimas: “Proud to Be a Meth Addict”.
· Mažų vaikų pasodinimas ant veganiškos, žaliavalgės ar kokios kitos kraštutinės dietos yra nusikaltimas. Tokių vaikų tėvai turi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, lygiai taip, kaip tie išsigimėliai, kurie savo vaikus sąmoningai marina badu arba jų piktybiškai neskiepija.
· Teiginiai: “Kale is A New Beef”, “Only Kale Can Save Us Now” ir kiti panašaus pobūdžio lozungai yra absurdiški. Kodėl reikia ieškoti kažkokių pakaitalų? Juk reikia ir jautienos, ir kopūstų; ir viena, ir kita yra sveika ir naudinga; tai kodėl negalima vartoti abiejų?
· Jeigu ant produkto užliopinta etiketė “Vegan” arba “Raw”, tai dar visai nereiškia, tai tai geras maistas, kurį yra patartina vartoti. Tokie produktai kaip tofurky, veganiškos dešrelės, veganiška vištiena arba kiaulienos šoninė ir žaliavalgiai visokio tipo saldumynai yra grynų gryniausias Š didžiąja raide. Tai kažkokie klaikūs surogatai, kuriuose nebelikę nieko natūralaus ar į maistą panašaus. Todėl mano manymu visa veganizmo ideologija, kad tai yra humaniškas, ekologiškas, ekonomiškas ir natūralus gyvenimo būdas, yra grynų gryniausias falšas. Aš tuo netikiu, nors tu ką, nes įtariu, kad visi tie aršūs veganizmo idėjų propoguotojai meluoja išsijuosę, o kad tas jų melas skambėtų įtikinamiau, tai jie dar paprastai labai garsiai rėkia.
· Bet koks kraštutinumas yra nesveika. Sąmoningas kažkokios maisto grupės vengimas yra liguistumas, lygiai taip, kaip anoreksija yra rimtas mitybos sutrikimas, o ne laisvas pasirinkimas. Mano požiūris į veganizmą, žaliavalgystę ir kitus panašius kultus yra toks pats, kaip į anoreksiją: aš nenoriu, kai tai nutiktų man, mano vaikams arba mano artimiesiems. Todėl ateityje negaiškite savo brangaus veganiško ir žaliavalgio laiko, nekvieskite manęs prisijungti prie jūsų iškrypėliškų grupių, ir manęs be reikalo neerzinkite.
Aušra
P.S. Maloniam laisvalaikio paskaitymui rekomenduoju Tašos iš voraciouseats.com straipsnį “Vegan No More”.
 |
| Nicole Sopko / Vegan Things I Like |
Kai pirmą kartą pamačiau šitą receptą, pagalvojau, kad tokį pudingą aš mielai vagyčiau pusryčiams; ingredientai skambėjo labai viliojančiai: mėlynės, kardamonas, cinamonas ir migdolų pienas. Recepto autorė Gena Hamshaw yra užietėjusi veganė, pusiau žaliavalgė, ji rašo žaliavalgių blogą Choosing Raw, todėl recepte viskas žalia, liesa, ir gražu – jokio chlesterolio, jokių gyvulinių produktų. Aš ne veganė, ir ne žaliavalgė, ir tokia tikrai netapsiu, bet migdolų pieną aš labai mėgstu; dar mėgstu mėlynes ir visokiausias kruopas; todėl šitas pudingas man yra pats tas. Šalavijų sėklų iki šiol nebuvau gaminusi; tai buvo pirmas kartas, ir man labai patiko; sėklos išbrinko, tapo panašios į virtą tapijoką, o visa pieno-uogų-kruopų masė sustingo į gana standžius drebučius. Skonis irgi labai geras. Viskas čia gerai: sveika, skanu, maistinga, ir man visai nesvarbu, ar tai yra veganiška, ar ne.
1/4 stiklinės šalavijų sėklų
1 1/4 stiklinės migdolų pieno
1/2 stiklinės šviežių mėlynių
1/2 šaukštelio malto kardamono
1/2 šaukštelio malto cinamono
2 šaukštai klevų sirupo arba agavų sirupo
1 šaukštelis vanilės esencijos
Pieną, mėlynes, kardamoną, cinamoną, vanilės esenciją ir sirupą sumalti elektriniu maišikliu iki vientisos masės. Mišinį supilti ant šalavijų sėklų ir gerai išmaišyti. Palikti 5 minutėms, kad išbrinktų, ir vėl gerai išmaišyti. Palaukti dar 10 minučių, vėl išmaišyti ir dėti kelioms valandoms (arba pernakt) į šaldytuvą.
Iš ryto pudningą išimti iš šaldytuvo, vėl gerai išmaišyti ir tiekti į stalą.
Galimi priedai:
1) į paruoštą pudingą įmaišykite miniatiūrinių šokolado lašelių ir banano griežinėlius.
2) į paruoštą pudingą įberkite šviežių mėlynių.
Blueberry Chia Seed
Pudding
Recipe from food52
1/4 cup chia seeds
1 1/4 cups almond milk
1/2 cup fresh blueberries
1/2 teaspoon ground cardamom
1/2 teaspoon cinnamon
2 tablespoons maple syrup or agave syrup
1 teaspoon vanilla extract
Blend milk, blueberries, cardamom, cinnamon, vanilla and syrup together in a blender on high till smooth.
Pour blueberry mixture over chia seeds and stir thoroughly with a whisk or a fork. Let rest for five minutes, and stir again. Ten minutes later, stir again. Refrigerate and let sit overnight.
In the morning, give it a stir and serve.
Serving suggestions:
1) to the ready made pudding add miniature chocolate chips and banana slices.
2) top pudding with more fresh blueberries.
