Be dietinių apribojimų ir choucroute garnie à l’Alsacienne

Mano penkiametis sūnus Julius lanko pradinės mokyklos parengiamąją klasę (kindergarten). Kartą per mėnesį kiekvienas klasės vaikas į mokyklą nešasi kokią nors užkandėlę, kurią visi 18 klasiokų draugiškai pasidalina per priešpiečius, o kas lieka – dar ir prieš skirstantis į namus. Kad žinotumėm, kada Juliaus eilė nešti užkandžius, mokytoja mums įduoda taip vadinamą “snack calendar”, o prie jo dar prisega instrukcijas/rekomendacijas apie draudžiamus ir pageidaujamus produktus, dar surašo keletą idėjų, kad tėveliams būtų lengviau apsispręsti, ką pirkti, ir  kad būtų aiškiau, ką mėgsta ir ko nemėgsta penkiamečiai pradinukai. Instrukcijose net keliose vietose ryškiai ir su pabraukimais užakcentuota, kad jokiais būdais negalima nešti nieko, ko sudėtyje yra bet kokios prigimties riešutų: “No Nuts – No Peanuts – No Any Kind of Tree Nuts Whatsoever - Big NO to Nuts!” Pageidaujama, kad atneštinis maistas būtų baltyminis: “We prefer protein-based snacks”. Duona būtinai turi būti iš pilnagrūdžių miltų; pienas turi būti liesas; sultys turi būti be cukraus, ir taip toliau, it taip panašiai. 

Julius manęs neseniai paklausė, ar jis yra kam nors alergiškas.Mažiausiai pusė jo klasiokų yra jautrūs kažkokiam patiekalui ar ingredientui, todėl nenuostabu, kad ir Juliui pasidarė smalsu, ko jam negalima valgyti. Kai aš Juliui pasakiau, kad nei jis, nei jo brolis neturi alergijų jokiam maistui ir gali valgyti absoliučiai viską, kas yra sveika ir skanu, jis aiškai nusivylė. Būti tokiu vaiku, kuris neturi jokių ypatingų dietinių reikalavimų, yra visai neįdomu. 

Aš pati irgi neturiu jokių alergijų, valgyti galiu daugmaž viską, jeigu tik maistas yra geras ir skaniai pagamintas. Vienintelis dalykas, kurio mano organizmas iki šiol taip ir neišmoko toleruoti yra visokio plauko mitybos patologijos, tikros ar išgalvotos. Aš manau, kad bet kokia su maisto netoleravimu susijusi negalia yra liūdnas ir nepageidautinas sveikatos sutrikimas, panašiai kaip kepenų cirozė arba chroniškas plaučių uždegimas, kurių normaliai mąstantys žmonės turėtų stengtis išvengti, o susirgę rimtai nuo jų gydytis, bet ne jomis didžiuotis ir vos ne paversti sektinu pavyzdžiu. Susirgęs žmogus paprastai stengiasi kuo greičiau pasveikti, bet su alergijomis maistui viskas yra kitaip. Jautrumas mėsai, pienui, riešutams, riebalams, cukrui, ilgam sąrašui kitų “blogų” angliavandenių ir dar biesas žino kam daugeliui yra tarsi įdomus asmenybės bruožas, apsprendžiantis labai ypatingą ir išskirtinį jų gyvenimo būdą.  Tas gyvenimo būdas dažnai dar yra brukamas nepilnamečiams vaikams,  ir tada štai turime visą gražią vegetarų, veganų arba žaliavalgių šeimynėlę, kurioje visi alei vieno šeimos nariai, įskaitant šuniuką ir žiurkėną, netoleruoja gliuteno, laktozės, yra alergiški pasukoms, daigintiems kviečiams ir ryžių luobelėms. 

Visos tokios fobijos mumyse ir mūsų vaikuose ugdo kažkokį patologišką požiūrį į maistą, kaip į kažką nuodingo, smerktino, nepageidaujamo, kas užterš mūsų išpuoselėto kūno šventovę, mus pavers storais ir beširdžiais gyvūnėlių žudikais su riebalais užkimštomis kraujagyslėmis. Po tokios propogandos penkiametis pradeda sielotis, jog jis neturi jokių alergijų, o vienuolikmetis pergyvena, kad jo varškėje yra neleistinai daug natrio. 

Aš esu įsitikinusi, kad 99% visų kiekviename žingsnyje sutinkamų alergijų, netoleravimų ir jautrumų maistui yra prasimanyti, dažnai dėl nežinojimo arba nesupratimo, arba gal dėl  kažkokių moralinių, religinių ar ekonominių įsitikinimų, bet dar dažniau dėl noro būti kažkuo ypatingu ir nepaprastu.

Kiekvieną kartą prieš savo vaikų klasės išvykas aš užpildau jiems “Dietary Restrictions” formas;  paskutinėje ilgo sąrašo gale esančioje tuščioje eilutėje aš su dideliu džiaugsmu kaskart užrašau  - No dietary restrictions. NONE!

Ačiū, kad skaitėte. 

Aušra

P.S. Ta pačia proga noriu pacituoti Jeffrey Steingarten ir visiems parekomenduoti jo knygą “The Man Who Ate Everything”. Pasitaikius progai būtinai paskaitykite; tai ne knyga, o lobis - ir žodynas, ir rašymo stilius, ir dėstomos mintys. Paskaitykite. Neabejoju, kad patiks. 

“The more I contemplated food phobias, the more I became convinced that people who habitually avoid certifiably delicious foods are at least as troubled as those who avoid sex, or take no pleasure from it, except that the latter will probably seek psychiatric help, while food phobics rationalize their problem in the name of genetic inheritance, allergy, vegetarianism, matters of taste, nutrition, food safety, obesity, or a sensitive nature. The varieties of neurotic food avoidance would fill several volumes.”

“Overnight, everybody you meet has become lactose intolerant. It is the chic food fear of the moment. But the truth is that very very few of us are so seriously afflicted that we cannot drink even a whole glass of milk a day without ill effects. … People rid their diet of salt (and their food of flavor) to avoid high blood pressure and countless imagined ills. But no more that 8 percent of the population is sensitive to salt. … The hyperactivity syndrome supposedly caused by white sugar has never, ever, been verified – and not for lack of trying. In the famous New Haven study, it was the presence of parents, not the presence of white sugar, that was causing the problem; most of the kids calmed down when  their parents left the room.”

“I have come to the conclusion that Mother Nature never wanted us to become strict unyielding vegetarians. There is nothing natural about it at all. Visit any vegan, and you will find his cabinet of vitamin supplements at least as well stocked as his larder. The truth is that humans were designed to be omnivores, complete with all-purpose dentition and digestive systems. Vegetarianism is not our natural diet. Anthropologists know that for most of the past million years of our evolution, humans have eaten meat, especially fish and low-fat wild game. … I cannot think of a traditional, nonindustrial culture (we used to call them primitive cultures) that practice vegetarianism if it can help it. Vegetarianism is always the product of scarcity, of religion, or of ideology, including nutritional fads and fashions.”

“This year we celebrate the forty thousandth anniversary of the miracle of cooking. Current anthropological thought suggests that modern Homo sapiens rapidly displaced the Neanderthals in Europe because Homo sapiens could cook and Neanderthals could not. We have seen that most protein-rich vegetables – grains and beans particularly – require cooking to become nutritious. Home sapiens were able to gain a new and stable supply of protein by disabling the nutrition blockers and toxins in raw vegetables and thus achieved a crucial advantage in the battle of survival. The way I see it, Neanderthals, with their flat receding foreheads and bad posture, continued to eat salad and crudité until they died out, which is why we call them Neanderthals, which means crude and stupid people, and also why we use the term for people who still eat the way Neanderthals did.”

“Choucroute garnie à l’Alsacienne is so demanding under the best of circumstances that, after two meticulously authentic meals, I lowered my sights a few millimeters and limited myself to meats that can be collected in New York City after no more that two or three hours of shopping. I sometimes splurge by dressing up the choucroute with a roast pheasant or duck legs, grilled quail or confit of goose – all possibilities in Alsace – and enjoy substituting spaetzle or sliced, fried potato dumplings for boiled potatoes.

There is nothing remarkable about the recipe that follows. It is, I think, simply delicious in an everyday, authentic Alsatian sort of way.”

Jeffrey Steingarten “The Man Who Ate Everything”

Choucroute garnie à l’Alsacienne

Raugintų kopūstų ir kiaulienos troškinys

Jeffrey Steingarten receptas iš “The Man Who Ate Everything”

1 1/2 kg raugintų kopūstų

2 dideli saldieji svogūnai

80 g sviesto

1 1/2 stiklinės* Ryslingo

2 stiklinės vištienos sultinio

2 stiklinės vandens

1 1/2 šaukštelio kalendros sėklų

25 juodieji pipirai

15 kadagio uogų

2 lauro lapai

3 – 4 šakelės šviežių petražolių

3 – 4 šakelės šviežių čiobrelių

2 morkos

2 šaukštai smulkinto česnako

1/2 kg rūkytos kiaulienos šoninės

1/2 kg rūkytos kiaulienos mentės

2 kiaulienos nugarinės kepsniai (kaip karbonadams, su kaulu)

Įvairių dešrelių

Bulvių

Obuolių

Druskos

Garstyčių

*1 stiklinė = 236 ml

Raugintus kopūstūs sudėti į kiaurasamtį ir kelis kartus perpilti vandeniu (jeigu kopūstai labai rūgštūs, galima juos pamirkyti vandenyje kokį pusvalndį). Palikti, kad nulašėtų.

Prieskonius surišti į dvigubos marlės ryšulėlį. Morkas nuskusti. Svogūnus supjaustyti plonais pusžiedžiais.

Dideliame puode ant vidutinio karštumo ugnies ištirpinti sviestą. Suberti svogūnus ir kepti, dažnai pamaišant, kol svogūnai suminkštės, bet neparuduos. Supilti vyną, sultinį ir vandenį. Sudėti kiaulieną, šoninę, prieskonių ryšulėlį ir morkas. Ant viršaus sudėti raugintus kopūstus. Puodą uždengti dangčiu. Užvirinti, Sumažinti ugnį, kad skystis pamažu virtų, bet ne kunkuliuotų. Virti maždaug pusantros valandos, kol mėsa ir kopūstai suminkštės. Puodą nukaisti nuo ugnies. Iš puodo išimti mėsą. Šoninę supjaustyti 1 cm storio griežinėliais ir paskleisti vienu sluoksniu ant kepimo skardos. Mentę ir nugarinės kepsnius perkelti į dubenį, suvilgyti skysčiu iš puodo, uždengti folija arba maistine plėvele ir laikyti šiltai. Išimti prieskonių ryšulėlį ir morkas. 

Užkaisti didelį puodą vandens. Kai vanduo užvirs, jame išvirti dešreles.

Ant kito didelio puodo uždėti kiaurasamtį ir nukošti kopūstus. Nukoštus kopūstus perdėti į didelį platų dubenį arba į didelę gilią lėkštę. Nuo kopūstų likusiame skystyje išvirti bulves. 

Kol bulvės ir dešrelės verda, įkaitinti orkaitę ant “broil”. Orkaitėje apkepinti šoninės gabalėlius, kol lengvai apskrus iš abiejų pusių. 

Nukošti išvirusias nulves ir dešreles. Dėti į lėkštę su kopūstais Mėsą supjaustyti griežinėliais ir dėti į bendrą lėkštę, arba atskirai. Tiekti tuojau pat, su svieste apkepintais obuoliais ir įvairiomis garstyčiomis. 

Choucroute Garnie à l’Alsacienne 

Braised sauerkraut with smoked meats and sausage

Jeffrey Steingarten’s method from “The Man Who Ate Everything”

3 1/2 pounds sauerkraut

2 large sweet onions

6 tablespoons butter

1 1/2 glasses Riesling

2 cups chicken broth

2 cups water

1 1/2 teaspoon coriander seeds

25 black peppercorns

15 juniper berries

2 bay leaves

3 – 4 springs fresh parsley

3 – 4 springs fresh thyme

2 carrots

2 tablespoons minced garlic

1 pound slab of smoked bacon

1 pound smoked pork shoulder

2 pork chops, bone-in

Variety of sausages

Potatoes

Apples

Salt

Mustard

Rinse sauerkraut in cold water ( or soak it for about ½ hour or so, if it is very acidic). Drain.

 

Tie all spices into a bundle of double cheesecloth. Peel the carrots. Thinly slice onions.

In a large pot  set on medium heat melt butter and sauté onions until limp and translucent, but not browned.  added  Riesling to the pot. Also added chicken broth, water, spices and carrots. Also  add smoked pork shoulder,  bacon and pork chops. Place drained sauerkraut on top. Cover with the lid. Bring it to boil. Reduce the heat that the liquid would simmer lightly. Cook for about 1.5 hours, until meats and sauerkraut are tender. Remove from heat. Transfer pork shoulder and pork chops into a bowl, moisten with some liquid from the pot, cover with plastic wrap and keep warm. Transfer slab of bacon onto cutting board, cut into 1/2 inch-thick strips and lay them onto baking sheet. Remove spice bundle and carrots.

Boil pot of water and cook sausages.

Place colander  on top of another pot, drain the cooked sauerkraut. Save the liquid.

Boil potatoes in braising liquid.

Preheat broiler. Place the baking sheet with sliced pork  under broiler and cook until pork is slightly crisp but still moist inside.

Pile braised sauerkraut onto platter and place meats and potatoes around it, slicing the sausages and the smoked pork shoulder  before plating. Serve right away with sautéed apples and variety of mustards.

Kaip mes atsotogavome

Neperseniausiai skaičiau Andriaus Užkalnio straipsnį apie Nidą. Andrius dejavo, kaip ten viskas, jo akimis, yra suprastėję, ir kaip ten jam nepatiko: miestelis, pasirodo, yra pilnas tuštučių negražiomis šukuosenomis ir nevykusiai nudažytais plaukais; Andriui labai nepatiko tų tuštučių veido išraiškos, jį erzino Nidoje pardavinėjamos neskoningų spalvų prekės ir gausūs lemputėmis žybsintys atrakcionai. Ten ir pramogų buvo per daug, ir žmonės ten buvo ne tie; ne atostogos, o košmaras: anksčiau net ir baisiame sapne jis to nebūtų susapnavęs. 

Perskaičiau straipsnį ir pagalvojau, kad Andriui iš tiesų nepasisekė – važiavo žmogus į pajūrį tikėdamasis idiliškos ramybės ir poilsio audros nuniokotų medžių pavėsyje, o rado provincialų rusišką kurortą: masę šlykščiai išsišiepusių tuštučių ir Palangą primenantį alasą. Ir dar oras buvo blogas. Ir maistas blogas. Nepavydžiu. 

Praeitą savaitę aš irgi važiavau atostogauti į pajūrį. Tik ne į Nidą, o į Ocean City, New Jersey. Kažkada labai seniai Niudžersio pajūrys buvo kaip tik ta vieta, kur aš leisdavau ne tik atsotogas, bet ir dažnus savaitgalius, žiemą vasarą. Išsikrausčius gyventi toliau nuo South Jersey pajūrio, čia atvažiuojam rečiau, bet kasmet bent savaitei atrūkstame į Ocean City ir ten visada turime nepaprastai gerą laiką. 

Šiemet važiuodama atostogauti aš tikėjausi rasti gerą orą, nes oras Niudžersyje visada geras; jis ten ypatingai geras po uraganų. Tikėjausi ilgai bėgioti pajūriu, o pabėgiojusi krantinėje gerti kavą su karštomis Oves spurgomis. Tikėjausi kasdien ilgai kiurksoti pliaže, su vaikais maudytis, rinkti krabus ir jūros žvaigždes, leisti aitvarą. Žinojau, kad rugpjūčio 31-ąją bus labai ypatinga pilnatis, Blue Moon, todėl norėjosi, kad tą naktį būtų giedra. Ocean City kaip visada pranoko bet kokius lūkesčius ir mums visiems padovanojo tobulą savaitę: buvo nuostabus oras, ilgi krosai su šuniuku ir ryškūs saulėtekiai. Mes iki negalėjimo maudėmės, neribotais kiekiais kimšom karštas spurgas ir kibirais rinkom krabus. O sutemus mes ėjom ten, kur lemputėmis mirga atrakcionai ir supomės bei sukomės ant visų imanomų pričindalų po kelis kartus.  Mes su Jonu tradiciškai pasikėlėme apžvalgos ratu: čia toks mudviejų kesmetinis ritualas jau kokie aštunti metai iš eilės. Po visų supynių dar nusipirkdavom kibirą karamelinių spragintų kukurūzų, ir kaip nekeista, iki kito vakaro visas kibiras būdavo be vargo ištuštinamas. 

Vakarais mes ėjom žvejoti:  gaudėm plekšnes, black sea bass (Centropristis striata) ir weakfish (Cynoscion regalis). O vieną vakarą aš ir Shawn dviese nulėkėm į Borgatą, kur Wolfgang Puck, iš koto verčiantys kokteiliai ir dar geresnės parduotuvės. 

Savaitė prabėgo kaip viena diena. Per visą tą laiką aš net nepastebėjau, ar buvo Ocean City’je bent viena plaukus susiveržusi tuštutė, negalėčiau pasakyti, kokie buvo tų tuštučių ir jų atžalų aprėdai (o Andrius dar ir kaip atreipė į tai dėmesį!) ar kaip išfasonuotos buvo jų visų lūpos. Man Ocean City’je niekas nekliuvo ir absoliučiai niekas netrukdė turėti tokias atostogas, kokių aš norėjau. Man viskas ten patiko. Aš su didžiausiu pasitenkinimu matavausi ryškiai rožinius akinius nuo saulės už $0.99 ir be jokio sąžinės graužimo ar emocinio diskomforto pirkau ryškiai mėlyną cukraus vatą – A.Užkalnio žodžais tariant, džiaugiausi beskonėmis proletariškomis pirkėmis, kaip koks beskonis proletaras, be jokio ten asketiško rafinuotumo ar bent kažko į tai panašaus. 

Mano šeimai ta savaitė buvo visiškas atsijungimas nuo kasdienybės, rutinos, namų ir rūpesčių. Tai neabejotinai buvo visų metų kulminacinis momentas, iki paskutinės minutės išgyventas būtent taip, kaip norėta. 

 

Aušra

 

Blue Moon, 2012 m. rugpjūčio 31 d.

P.S. Paskutinę atostogų dieną aš pasiėmiau fotiką ir išsiruošiau į pažintinę ekskursiją po OC krantinę: nutariau stebėti žmones. Ir ką jūs manote – pamačiau daug įdomių dalykų, kurių, jeigu ne Užkalnio straipsnis, bučiau tikrai nepastebėjusi. 

Sarah Jessica Parker su vaikais

Lance Armstrong su vaikais

 Snooki su drauge

 

Blizgios lemputės ir labai skani fudge

Watch your children, OR watch good looking lifeguards, if you wish, 
AND MIND YOUR OWN BUSINESS

P. P. S.  Be kita ko, maistas Ocean City'je irgi buvo labai geras. Ir vynas geras. Iš namų. 

Garuose virtos jūros gėrybės

  

(New England Clam Bake)

Pagal Thomas Keller | Ad Hoc At Home

Šiame recepte nėra jokių kiekių – ingredientų reikės tiek, kiek bus valgytojų ir koks bus tų valgytojų apetitas.

Ingredientai:

Moliuskai

Midijos

Stambios krevetės

Omarai

Aštrios rūkytos dešrelės (andouille, chorizo, kt.)

Smulkios bulvės

Kukurūzai ant burbuolės

Kiaušiniai

Reikės:

Labai didelio puodo

Apvalių akmenų

Jūros dumblių

Marlės
Riešutų gliaudyklės

Moliuskus, midijas ir neluptas bulves kruopščiai nušveisti.

Aštriu peiliu įpjauti krevečių nugarėles ir išimti tamsią žarnelę.

Kukurūzų burbuoles supjaustykite skersai į 3 – 4 lygias dalis.

Visus ingredientus susukti į atskirus marlės ryšulėlius.

Ant labai didelio puodo dugno dėti keletą didokų apvalių akmenų, kad šie pilnai padengtų puodo dugną. Ant akmenų kloti jūros dumblių sluoksnį. Įpilti vandens, tik tiek, kad vos vos siektų akmenų viršų. Puodą užkaisti ant stiprios ugnies. Kai vanduo puode užvirs, dėti paruoštus ryšulėlius, po 2 – 3 iš karto. Puodą uždengti ir virti, kol kiekvienas atskiras ingredientas bus išviręs: bulvės ir kukurūzai virs ne ilgiau kaip 10 – 12 minučių, dešrelėms irgi pakaks maždaug 10 minučių, krevetės virs maždaug 3 – 4 minutes, o moliuskai ir midijos dar trumpiau; Kiaušinius virti ne daugiau 10 minučių. Omarus  - maždaug 12 – 15 minučių, priklausomai nuo dydžio (maniškiai buvo maždaug po 650 – 700 g; aš juos garinau lygiai 15 minučių, ir jie buvo liuks); Kai visi ingredientai išvirs, atrišti ryšulėlius ir viską suberti į didelį dubenį arba paskleisti ant didelio padėklo.

Į stalą tiekti tuojau pat, su indeliais šilto tirpinto sviesto, rupia druska ir citrinų skiltelėmis.

New England Clam Bake

Adapted from Thomas Keller | Ad Hoc At Home

In this recipe there is no amounts – use as much of everything as you want, depending on the size of the crowd and the crowd’s appetite

Ingredients:

Clams

Mussels

Jumbo shrimp

Lobsters

Spicy smoked sausage (andouille, chorizo, etc.)

Small potatoes

Corn on the cob

Eggs

Special Equipment:

Very large pot

Round rocks

Seaweed

Cheesecloth

Lobster crackers

Scrub thoroughly clams, mussels and unpeeled potatoes. Devein shrimp. Cut corn cobs  into 3 – 4 equal size chunks.

Wrap each ingredient individually into cheesecloth and tie into bundles.

Cover the entire bottom of very large pot with rocks. Spread the layer of seaweed on top of the rocks. Pour water into pot, just enough to barely cover the top of the rocks.

Bring pot to a boil on high heat. Place bundles on top of the seaweed, 2 – 3 bundles at a time, cover the pot and steam until the ingredients are cooked through: potatoes and corn will cook approximately 10 – 12 minutes, sausage – about 10 minutes, shrimp – maximum 3-4 minutes, clams and mussels – until they pop open, also about 3 – 4 minutes max.; lobster (about 1 – 1 ¼ pound) will steam for 12 – 15 minutes; eggs will be cooked in 10 minutes.

When all ingredients are cooked, untie the bundles and place everything in a large bowl or a platter. Serve right away, with warm melted butter, coarse salt and lemon wedges.