Nemokama kultūra

Prieš porą dienų mano facebook’o draugė, mano buvusi kursiokė, VDU absolvetė, Kaunietė N. ant savo facebook'o sienos parašė trumpą įžvalgą/pasipiktinimą apie tai, kaip Kaune nemokamai po atvirumu dangumi demonstruojami kino filmai, ir bendrai - apie nemokamą kultūrą. Tekstas buvo toks (neredaguota):

“Sic transit gloria mundi (pritaikytas vertimas kontekstui "Taip žlunga Kaunas kaip konservatorių supertvirtovė"). Kaune mus bando įtikinti, kad miestiečiams - net tiems tikriesiems, neatklydėliams - kultūros reikia bolševikiškai nemokamos,; suprask, nei mes įgalūs ją įpirkti, nei suprantam, kad ji privalo kainuoti, o gera - privalo kainuoti ir daug, labai daug. Thanks, but no thanks. Mes bent kaip kurie dar turim sivagarbos.”

Po to, savaime aišku, ėjo komentarai ir Kaunietės N. atsakymai, kuriuose ji dar ne vieną kartą užakcentavo, kad jai “bet kokia nemokama kultūra – nepriimtina”. Apie Lietuvos kultūrą Kaunietė N. išvis yra labai prastos nuomonės: kultūros lygis žemas, muziejuose niekas nebedirba, Kauno filharmonija užsiima kliedesiais, knygos neberedaguojamos, pastelės (du šauktukai!!) kabinamos šlapiose trobose, o Kauno choras jau “kelinti metai nebeatlieka “Mesijo” gruodžio mėn, be ko kalėdinis sezonas (europiečiui?) nepilnas”. Dėl tokio smukusio kultūros lygio Kaunietė N. kiekvieną gruodį yra priversta trenktis į Rygą, kad išklausytų kiekvienam europiečiui privalomą “Mesiją”, vietoje to, kad nueitų į Ąžuolyno (ar kokią kitą) bažnyčią, kur bažnyčios choras tą patį “Mesiją” jai tikriausiai pagiedotų nemokamai; ir laiko mažiau susigaištų, ir benzino nereiktų deginti, ir manau, kad nors ir neprofesionali, bet nei kiek ne mažiau nuoširdi ir dvasinga bažnyčios choristų giesmė užpildytų tą europiečiui privalomą adventinės muzikos spragą nei kiek ne prasčiau, negu Rygos ar Kauno chorų koncertas.

Lietuvos kultūra, kaip žinia, vis dar yra bolševikinė, kultpachodinė (kas čia per išmislas?) ir biudžetinė (deja deja); savigarbos nebeturintys Lietuvos žmonės/”našarnikai” kultūriniams renginiams gaili net 5 litų ir į juos eina tik tada, kai šie yra nemokami. Tokios kultūrinės iniciatyvos, kaip Viktoro Butkaus modernaus meno centras Vilniuje, matomai, irgi yra ne kas kita, o tos pačios kultpachodinės, biudžetinės ir neabejotinai – bolševikinės, našarnikų mentaliteto nustekentos kultūros apraiška.

Po įrašu komentavusius komentatorius Kaunietė N. išvadino durniais: “Ir ką jūs tuose oksbridžuose veikėte, jei nepagaunat akivaizdžių sąsajų”, o į mano komentarą net neatsakė, tik trečiuoju asmeniu tarp kitko paminėjo, mane pavadindama “mylima VDU kursioke iš užjūrių” (su Kauniete N. niekada nesu susitikusi ir asmeniškai nesu pažįstama).

Tokio pasikėlimo aš jau seniai seniai nesu mačiusi. Čia net baisiau, negu pabambėjimas dėl sugadinto Lietuvos pajūrio, kur pilna prasčiokų ir jiems pritaikytų žemo lygio pramogų. Kaunietė N. mano sąrašuose sumušė tuščio pasipūtimo ir iki šiol neregėtos arogancijos rekordą, į antrą vietą nuspyrusi dar vieną mano kursioką, gerbiamą ir iškilų VDU absolventą, kelis metus iškilmingai sėdėjusį to mano pačios sudaryto sąrašo pirmoje vietoje.

Bėda yra ne tame, kad Kauno choras į savo priešventinį repertuarą neįtraukė “Mesijo”, o tame, kad žmonės, ateinantys to Mesijo pasiklausyti, yra nepagydomai susirgę savo pačių susikurto elitizmo liga. Elitizmas yra tokia būsena, kai save priskiriama kažkokiam nesamam, irgi pačių susikurtam luomui, kuris nesimaišo su visokiais antraeiliais prasčiokais, kuris išmano apie meną, kultūrą ir sąmoningai renkasi tik tuos renginius, kuriuose tų našarnikų – prasčiokų nebus nei padujų. Įtariu, kad Kaunietė N. jaustųsi emociškai ir dvasiškai pakylėta, kai nusipirktų $750 kainuojantį bilietą į, pavyzdžiui, Yo-Yo Ma arba į kokį kitą koncertą kokioje nors respektabilioje koncertų salėje (o ne kokioje nors “apibrozdintoje” filharmonijoje). Į tą koncertą limuzinais suvažiuotų garbingi žmonės; dauguma jų būtų “tie tikrieji miestiečiai”, jokiu būdu ne kokie nors atklydėliai (suprask – pirma karta nuo mėšlinos žagrės); limuzinų dureles jiems atidarinėtų asmeniniai vairuotojai, jie visi oriai liptų iš mašinų, lėtai kiltų laiptais ir rinktųsi erdviame foje. Pokalbiai būtų pusbalsiu, nušlifuotais sakiniais ir tik apie aukštas materijas, na gal dar apie smetoninės Lietuvos laikus; kažkas būtinai paminėtų kokią nors savo giminės sąsąją su kokia nors garsia bajorų arba Kauno intiligentų pavarde; padavėjai nešiotų miniatiūrinius užkandžius; garbingi miestiečiai siurbčiotų konjaką ir krupniką; neišvengiamai užeitų kalba apie bitininkystę. Matomiausioje foje vietoje būtų pastatyta talpi stiklinė urna, į kurią miestiečiai mestų dosnius čekius su išraitytomis šešiaženklėmis pinigų sumomis, skirtomis nustekento botanikos sodo restauravimui, arba naujam skulptūrų parkui Kauno centre, arba kokiam kitam kultūriniam objektui. Tada visi oriai eitų į savo vietas ir klausytų pasaulinio garso virtuozo koncerto. Tai būtų rafinuočiausia aukščiausio lygio publika, visuomenės grietinėlė. Niekas nenaudotų necenzūrinių žodžių. Niekas iš kišenės neišsitrauktų sumuštinio su silke ir nepradėtų juo lyg tarp kitko užkandžiauti. Manau, kad tokiame renginyje Kaunietė N. jaustųsi kaip žuvis vandenyje – esanti savo vietoje, ori ir elitiška.

Iš paaukotų pinigų kada nors būtų dailiai atrestauruotas botanikos sodas, ar koks apžėlęs dvaras, ar kokia nubrozdinta koncertų salė. Ant sienos prie paradinio įėjimo būtų uždėta didelė bronzinė garbės lenta, ir joje aukso raidėmis būtų įrašytas Kaunietės N. vardas, šalia visų kitų vardų, kurių dosnumo dėka mieste atsirado šis puikus kultūros centras. Vieną gražią rugpjūčio popietę į tą sodą arba į tą salę būtų nutarta pasikviesti Yo-Yo Ma; dosnių sponsorių dėka koncertas būtų nemokamas. Į jį susirinktų visokiausio plauko publika, visi ant vejos susitiestų savo dekiukus, kai kas iš kišenės išsitrauktų sumuštinį, ir visi klausytųsi koncerto. Miestas taptų kultūringesnis. O renginys būtų už dyką.

Kaunietei N. aš bandžiau pasakyti, kad jeigu filmai miestiečiams yra demonstruojami nemokamai, tai dar nereiškia, kad tuos filmus kažkas nelegaliai nusikopijavo ir dabar juos visiems rodo už dyką, o tuo pačiu prie įėjimo dar pasistatė savo vagonėlį su dešrainiais, juos už 5 litus visiems norintiems pardavinėja ir tokiu būdu suka gerą biznį. Už filmus tikriausiai kažkas sumokėjo, ir ne mažai, ne grašius, o tiek, kiek paprašė. Mano žodžiai taip ir liko neišgirsti.

Kultūringoje visuomenėje kultūra nėra nuvertinta ar nupiginta. Ji yra prieinama. Visiems. Ne tik tiems, kurie už ją gali pakloti solidžias sumas. Lygiai taip pat, kaip visiems yra prieinamos žinios, laisvė pasirinkti, teisė balsuoti. Nemokamos kultūros nėra ir jos negali būti. Už dyką niekas nesuręs sienų, ant kurių kabinsime pasteles ir nesustatys kėdžių koncertų salėje. Todėl miestiečiams padovanoti kultūriniai renginai, meno galerijos, muziejai, į kuriuos mes visi galime eiti už simbolinį mokestį, ir nemokamai rodomi filmai yra ne žema ir gėdinga, bet tauru.

Aušra

P.S. Su šitais pomidorais buvo štai kokia istorija: pirmadienį važiuodama namo iš darbo pakeliui sustojau prie Indian Creek Farms, galvojau prigriebti pomidorų vakarienei. Pomidorų rinkti neturėjau kada, o be to buvau apsiavusi visiškai netinkamą avalynę, todėl planavau pasiimti dėželę jau pririnktų. Be tuo momentu pririnktų, deja, nebuvo. Aš ėmiau svarstyti, ar man verta kulniuoti per grumstus į daržą, aukoti vakarykštį pedikiūrą ir manuosius Bandolino už $35, ar visgi apsieiti be pomidorų. Netoliese sukiojosi ūkininkas: vienoje saujoje didelis lustas morkų pyrago, kitoje - prakąstas obuolys; žandas ištepliotas kremu nuo pyrago. Vyrukas nužvelgė mano aukštakulnius ir iškart pasisiūlė atnešti pomidorų; kaipmat  už išteplioto žando susikišo likusį obuolį, čiupo dėželę ir bėgte nulėkė į daržą. Aš atsisėdau ant supynių ir laukiau. Kai vyrukas sugrįžo, dėželė buvo prigrūsta su kaupu, o rankoje jis dar nešė keturis žalius pomidorus, kurie nebetilpo; jie žali ne todėl, kad neprinokę, o todėl, kad jų tokia veislė. Jis man liepė juos paragauti ir kitą kartą pasakyti, ar patiko. Už dėželę ką tik priskintų pirmarūšių pomidorų ūkininkas iš manes paėmė kelis simbolinius dolerius, o žaliųjų net nesvėrė. Aš tuo momentu iškart prisiminiau tą dieną perskaitytą Kaunietės N. įrašą ir pagalvojau, kaip ji tokiu atveju elgtųsi – ar imtų tuos pomidorus už ačiū, ar užriestų į viršų nosį, susuktų nieko gero nežadančią grimasą ir paniekinančiu tonu tėkštų: “Thanks, but no thanks”. A.

Rikotos ir pomidorų sumuštinis

Pagal Leaf + Grain receptą

Duonos
Rikotos
Šviežių bazilikų lapelių
Česnako
Pomidorų
Alyvuogių aliejaus
Rupios druskos

Duonos riekeles patepti aliejumi ir apskrudinti iš abiejų pusių orkaitėje arba ant keptuvės.

Baziliko lapelius ir česnaką smulkiai sukapoti, suberti į rikotą, dar įberti druskos ir gerai išmaišyti.

Rikotos masę tepti ant apskrudusių duonos riekelių, ant viršaus dėti pomidoro griežinėlius, užbarstyti druska ir iškart tiekti į stalą.

Open face tomato sandwich with basil ricotta

Inspired by Leaf + Grain recipe

Rustic bread
Olive oil
Ricotta
Fresh basil leaves
Garlic
Tomatoes
Kosher salt

Brush bread slices with oil and toast in the oven under the broiler, or on the pan.

Mince garlic and basil leaves, add them to the bowl with ricotta, sprinkle in some salt and mix well.

Spread ricotta mixture on toasted bread slices. Top with tomato slices. Sprinkle with more salt. Serve right away.

Jautienos kepsniai su alyvuogėmis

Aš norėčiau paklausti, ar kas nors žinote, kaip Lietuvoje kapojama ir pardavinėjama jautiena? Gal turite kokį mėsininkų terminologijos žodyną ir gal galite man paaiškinti, kaip lietuviškai vadinasi tie jautienos kepsniai, kuriuos kepate kepsninėse arba laužuose virš žarijų, t.y. tie kepsniai, kurių nereikia ilgai troškinti, kurie iškepa momentaliai; jiems tik reikia vos keleto minučių gero karščio, šiek tiek liepsnos, ir jie būna minšti, sultingi ir baisiai skanūs?

Tikrai turėtų būti kažkokie pavadinimai; aš įtariu, kad mėsa kiekviename krašte kapojama skirtingai (nors jokios logikos aš tame neįžvelgiu), bet vistiek turi būti kažkokia universali sitema, pagal kurią nesunku būtų susigaudyti, kas tinka troškiniui ir kas – kepsninei.

Amerikoje (jeigu kam įdomu) sistema yra tokia: kepsniai, labiausiai tinkantys kepimui virš žarijų arba dujinėje kepsninėje, mano nuomone, yra šie:

· Rib eye steak(Delmonico, Prime Rib)
· Hanger steak
· Flank steak
· Flatiron steak
· New York strip steak
· Porterhouse steak

Aš dažniausiai laviruoju tarp flank, strip ir porterhouse, priklausomai nuo nuotaikos ir nuo situacijos parduotuvėje. Bet šiaip tai visi šeši aukščiau paminėti variantai tinka greitam kepimui kieme.

Aš labai mėgstu mėsą kepti kieme. Jau ne kartą tai minėjau, bet visitek dar kartą paminėsiu, kadangi  būtent apie tai užėjo kalba. Kiekvieną kartą virš žarijų kepant mėsą, man visada užeina toks geras jausmas, tarsi kepčiau ką tik sumedžiotą žvėrį, ir taip aprūpinčiau savo šeimą maistu. Toks natūralaus ir išbaigto gyvenimo gamtoje jausmas. Nors dažniausiai aš kepu parduotuvėje pirktą mėsą, o ne sumedžiotą žvėrį, ir kepu tai ne virš laužo, o anglių briketais kūrenamoje kepsninėje, pastatytoje ant cementinių plytelių. Bet vistiek geras jausmas.

Virš žarijų keptas geras kepsnys yra ypatingai skanus. Bet kepsnys turi būti tinkamas tokiam apdorojimui. Todėl dar kartelį prašau, mielieji, pasakykite jūs man, nežinančiai, kokią mėsą perkate parduotuvėje, turguje arba pas ūkininką, kai ruošiatės ją kepti virš liepsnų.

Ačiū.

Aušra

Iš pradžių viską išsidėliojau kieme, nes maniau, kad natūralioje šviesoje fotografuotos nuotraukos bus gražesnės. Bet kol viskas iškepė, kieme gerokai sutemo, nuotraukose atsirado daug melsvų atspalvių ir mėsa neatrodė tikroviškai; kažkokia violetinė.

Tada aš viską sunešiau į vidų. Viduje viskas atrodė maždaug taip:

Ta pati mėsa. Tik spalvos kitos. Svarbiausia, kad buvo skanu.

Jautienos kepsniai su alyvuogių užtepėle

 

Receptas iš Bon Appétit | June 2012

Užtepėlė:
1/3 stiklinės alyvuogių aliejaus
1 stiklinė alyvuogių be kauliukų (Niçoise, Kalamata, kt.), susmulkintų
1 šaukštas kaparėlių, smulkiai sukapotų
1 skiltelė česnako, smulkiai sukapota
2 ančiuvių filė, alyvuogių aliejuje, nusausintos ir smulkiai sukapotos

Kepsniai:
900 g jautienos kepsnių, tinkamų kepti virš žarijų
2 šaukštai raudonojo vyno acto
3 - 4 askaloniniai česnakai, smulkiai sukapoti
2 šaukštai šviežių raudonėlių, smulkiai sukapotų
2 šaukštai smulkiai sukapoto česnako
2 šaukštai rūkytos paprikos
4 šaukštai aliejaus
Druskos
Maltų juodųjų pipirų

Užtepėlė: visus ingredientus sumaišyti dubenėlyje. Jeigu užtepėlė per tiršta, įpilti truputį alyvuogių aliejaus. Padažo tipo užtepėlei visus ingredientus sumalti virtuviniu kombainu arba smulkintuvu. Padėti į šalį, kol prireiks.

Kepsniai: kepsnius nusausinti popieriniais rankšluostėliais sudėti į didelį platų indą. Iš abiejų pusių pabarstyti druska ir maltais pipirais. Likusius ingredientus sumaišyti dubenėlyje. Mišinį tolygiai paskirstyti ant abiejų kepsnių pusių. Palikti kambario temperatūroje, kad pasimarinuotų, maždaug 1 valandą.

Kepti virš žarijų arba dujinėje kepsninėje virš aukšto karštumo ugnies, maždaug po 5 minutes ant kiekvienos pusės, kol temperatūra storiausioje kepsnio dalyje pasieks 57 – 60oC. Kepsnius dėti ant pjaustymo lentos ir palikti 5 – 10 minučių. Supjaustyti skersai skaidulų. Greižinėlius sudėti į lėkštę. Tiekti su alyvuogių užtepėle.

Grilled Steaks with Tapenade

 

Recipe from Bon Appétit | June 2012

Tapenade:
1/3 cup olive oil
1 cup pitted olives (such as Niçoise or Kalamata), chopped
1 tablespoon minced capers
1 garlic clove, minced
2 anchovy fillets packed in oil, drained, minced

Steak:
2 pounds flatiron, flank, hanger, or New York strip steak
2 tablespoons red wine vinegar
3 - 4 thinly sliced shallots
2 tablespoons chopped fresh oregano
2 tablespoons minced garlic
2 tablespoons smoked paprika
4 tablespoons vegetable oil
Salt
Black pepper

Tapenade: stir all ingredients in a small bowl. Add more olive oil for a thinner tapenade, if desired. For a smoother sauce, purée tapenade in a food processor or blender. Set aside.

Steak: pat steaks dry with paper towels and place them steak in a large baking dish; season generously with salt and pepper. Stir remaining ingredients in a small bowl to combine. Spread mixture evenly over both sides of steak and let marinate at room temperature for 1 hour.

Build a medium-hot fire in a charcoal grill, or heat a gas grill to high. Grill steak, turning once, until nicely charred, about 5 minutes on each side for medium-rare (135 – 140oF in the thickest part of the steak). Transfer to a carving board and let rest for 5–10 minutes. Slice steak against the grain; transfer to platter. Spoon tapenade on steak and serve alongside.

Greitas maistas 2

Žuvis yra bene greičiausiai paruošiamas produktas; keptuvėje kepa vos kelias minutes; virš žarijų – irgi ne ilgiau; na o jeigu žuvis kepama “lėtai ir ilgai” (low and slow), tai tas ilgas ir lėtas kepimas užtruks maždaug pusvalandį. Todėl žuvį aš priskiriu greito maisto kategorijai. Žuvies dieną vakarienė sukomplektuojama žaibo greitumu. Dar ir desertui lieka laiko.

Aušra

Lėtai kepta lašišos filė su chimichurri padažu

Pagal receptą iš Yummy Supper

Lašiša:
1 lašišos filė ( 600 – 900 g)
Alyvuogių aliejaus
Jūros druskos
Maltų juodųjų pipirų

Chimichurri:
2 stiklinės šviežių kalendros lapelių
2 skiltelės česnako, perspaustos
1/2 stiklinės aliejaus (rapsų, sojų ar kito bekvapio)
1/4 stiklinės baltojo vybo arba šampano acto
1 šaukštas sambal oelek čili padažo
1 šaukštas mirin (saldinto sake vyno)
1 šaukštas citrinų sulčių
1 šaukštas šviežių raudonėlio lapelių
Druskos


Lašiša: orkaitę įkaitinti iki 95oC. Ant apatinės orkaitės lentynos padėti kepimo indą su vandeniu. Plačią kepimo skardą patepti aliejumi. Ant jos dėti lašišos filė, oda žemyn; lašišą patepti trupučiu aliejaus, pabarstyti druska ir maltais pipirais. Kepti maždaug 35 – 45 minutes, priklausomai nuo filė dydžio ir storio, kol sustandės. Tiekti tuojau pat, arba palaukti, kol atauš ir tiekti kambario temperatūros.

Chimichurri padažas: virtuviniame kombaine susmulkinti kalendros lapelius ir česnaką; supilti aliejų, actą,čili padažą, mirin, citrinų sultis; suberti raudonėlių lapelius ir viską gerai sumaišyti. Paskaninti druska. Padažą perdėti į dubenėlį. Tiekti su kepta lašiša.

Soba makaronų salotos su pesto, baklažanais ir pomidorais

Receptas iš Food and Wine | July 2013

450 g nedidelių plonų baklažanų,
1/2 stiklinės alyvuogių aliejaus, plius daugiau, patepimui
1/4 stiklinės kedrų riešutų (arba skaldytų migdolų, pekaninių karijų, graikiškų riešutų))
1 šaukštas balto vyno acto
2 stiklinės šviežių bazilikų lapelių
4 skiltelės česnako, perspaustos
1 šaukštas sojų padažo
250 g soba makaronų
1 stiklinė smulkių kekinių pomidorų, perpjautų pusiau
2 -3 nedideli agurkai, supjaustyti griežinėliais
1 stiklinė šviežių mėtų lapelių
Druskos
Maltų pipirų


Baklažanus perpjauti išilgai pusiau, iš visų pusių patepti aliejumi ir kepti virš žarijų arba keptuvėje, kol suminkštės ir vietomis apskrus. Nuimti nuo ugnies. Perdėti ant lėkštės arba pjaustymo lentelės ir supjaustyti 2 cm storio gabalėliais.

Nedidelėje keptuvėje ant vidutinio karštumo ugnies pakepinti riešutus, pastoviai maišant, kol pagels, maždaug 4 minutes. Nukelti nuo ugnies, perdėti į lėkštę ir palikti, kad atvėstų. Į tą pačią keptuvę įpilti 1 šaukštą alyvuogių aliejaus, sudėti perspaustas česnako skilteles ir kepti, retkarčiais pamaišant, kol apskrus, maždaug 2 – 3 minutes. Nukelti nuo ugnies.

Virtuviniame kombaine sumalti riešutus, baziliką ir kepintą česnaką; supilti aliejų, actą, sojų padažą ir trumpai viską išmaišyti. Paskaninti druska.

Dedeliame puode užvirinti pasūdyto vandens. Sudėti makaronus ir virti, kol al dente, maždaug 4 minutes. Nupilti vandenį. Makaronus perskalauti šaltu vandeniu ir paskleisti ant virtuvinio rankšluosčio, kad apdžiūtų.

Makaronus sudėti į didelį dubenį. Sudėti pesto ir atsargiai išmaišyti. Suberti baklažanų gabalėlius, pomidorų puseles, agurkų griežinėlius ir mėtas. Įbesti druskos, Atsargiai išmaišyti. Tiekti tuojau pat.

Citrininės tapijokos ir ledų desertas 

su mėlynių ir persikų kompotu

Receptas iš Food and Wine | July 2013

1 stiklinė vandens
1/2 stiklinės + 2 šaukštai šviežiai išspaustų citrinų sulčių
1/4 stiklinės + 2 šaukštai cukraus
1/2 stiklinės stambių tapijokos grūdelių
2 persikai, nulupti ir supjaustyti kąsnio dydžio gabalėliais
1 stiklinė mėlynių
1 cm ilgio imbiero šaknies gabalėlis, nuluptas
Žiupsnelis druskos
Vanilinių ledų

Vidutinio dydžio puode užvirinti vandenį, 1/2 stillinės citrinų sulčių ir 1/4 stiklinės cukraus. Į verdantį sirupą suberti tapijokos grūdelius ir virti, pastoviai maišant, kol suminkštės, maždaug 3 – 5 minutes. Nukelti nuo ugnies ir palikti, kad atvėstų; kartkartėmis vis pamaišyti.

Kitame puode užvirinti mėlynes, persikus, imbierą, druską, likusias citrinų sultis ir likusį cukrų. Virti ant silpnos ugnies, kol šiek tiek sutirštės, maždaug 5 minutes. Nukelti nuo ugnies. Palikti, kad atvėstų. Išgriebti imbiero gabalėlį.

Į desertinius dubenėlius arba stikllines dėti po kaušelį vanilinių ledų, ant viršaus užpilti vaisių kompoto ir citrininės tapijokos.

Slow roasted salmon with cilantro chimichurri

Recipe adapted from Yummy Supper

Salmon:
1 salmon fillet ( 1.5 – 2.0 pounds)
Olive oil
Sea salt
Ground black pepper

Chimichurri:
2 cups cilantro leaves
2 garlic clove, smashed
1/2 cup vegetable oil
1/4 cup white wine vinegar
1 tablespoon sambal oelek (Indonesian chile paste)
1 tablespoon mirin
1 tablespoon fresh lemon juice
1 tablespoon fresh oregano
Salt


Salmon: preheat oven to 200oF. Place a baking dish filled half way with water on the lowest rack of your oven, making for a nice moist environment for the salmon to cook.

Lay the intact salmon fillet on a lightly oiled baking sheet. Brush the salmon with a little more olive oil. Salt generously and sprinkle with freshly ground black pepper. Transfer salmon to the warm oven. Bake for 35 to 45 minutes, depending on the size and thickness of your fillet. Salmon is done when the fish feels just firm to the touch and is heated through. Serve the salmon right away or let it cool and serve it at room temperature .

Chimichurri: in a food processor, combine cilantro and garlic and pulse until finely chopped. Add the oil, vinegar, sambal, mirin, lemon juice and oregano and pulse to combine. Season with salt and transfer the chimichurri to a bowl. Serve alongside roasted salmon.

Soba Noodle Salad with Pesto, Grilled Eggplant and Tomatoes

Recipe from Food and Wine | July 2013

1 pound Asian eggplant
1/2 cup olive oil, plus more for brushing
1/4 cup pine nuts (or any other nuts; walnuts, pecans, slivered almonds)
1 tablespoon white wine or champagne vinegar
2 cups basil leaves
4 garlic cloves, crushed
1 tablespoon soy sauce
1/2 pound buckwheat soba noodles
1 cup cherry tomatoes, halved
2 -3 small cucumbers, sliced
1 cup mint leaves, torn if large
Salt
Ground pepper

Cut eggplant lengthwise in half. Brush with both sides of each half with olive oil, sprinkle with salt. Grill or cook on a large sauté pan over high heat, until softened and lightly charred. Transfer the eggplant to a plate and let cool completely, then cut into 3/4-inch pieces.

In a small skillet toast the nuts over moderate heat, tossing, until golden, about 4 minutes; transfer to a plate and let cool. Add 1 tablespoon of olive oil to the hot pan, then add crushed garlic cloves and toast, stirring occasionally, until golden, about 2 – 3 minutes. Remove from heat.

In a food processor combine toasted nuts, basil and garlic and pulse until finely chopped. With the machine on, add the 1/2 cup of olive oil in a steady stream. Add vinegar and soy sauce and pulse to blend. Season the pesto with salt.

In a large saucepan of salted boiling water, cook the soba noodles until al dente, about 4 minutes. Rinse the noodles under cold water, then spread them on a kitchen towel to dry.

In a large bowl, toss the soba noodles with the pesto until evenly coated. Add the grilled eggplant slices, tomatoes, cucumber and 3/4 cup of the mint leaves and toss well. Season the soba noodle salad with salt. Sprinkle the remaining 1/4 cup of mint leaves on top and serve.

Lemon Tapioca Sundaes with Peach-Blueberry Compote

Recipe from Food and Wine | July 2013

1 cup water
1/2 cup + 2 tablespoons fresh lemon juice
1/4 cup + 2 tablespoons sugar
1/2 cup medium pearl tapioca
2 peaches, peeled and diced
1 cup blueberries
One 1/2-inch piece of fresh ginger, peeled
Pinch of salt
Vanilla ice cream, for serving

In a medium saucepan, combine the water with 1/2 cup lemon juice and 1/4 cup sugar and bring to a boil, stirring to dissolve the sugar. Add the tapioca and cook over moderate heat, stirring often, until the pearls are plumped and tender, 3 to 5 minutes. Remove the tapioca from the heat and let cool to room temperature, stirring occasionally. Do not refrigerate.

Meanwhile, in another medium saucepan, combine the diced peaches, blueberries, smashed ginger and salt with the remaining 2 tablespoons of lemon juice and remaining 2 tablespoons of sugar and bring to a boil. Simmer over moderately low heat until the compote is deep purple and slightly thickened, about 5 minutes. Scrape the compote into a heatproof bowl and let cool completely. Pick out the ginger.

Scoop vanilla ice cream into glasses or bowls and top with the peach-blueberry compote. Garnish the sundaes with the tapioca and serve.