Rodomi pranešimai su žymėmis medus. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis medus. Rodyti visus pranešimus

10 lapkričio, 2013

Politiškai teisinga ir visapusiškai sveikuoliška bananų duonelė




Neseniai perskaičiau Caroline Grant & Lisa Harper redaguotą knygą “Cassoulet Saved Our Marriage: True Tales of Food, Family and How We Learn to Eat”. Tai dvidešimt aštuonių trumpų rašinių rinkinys, visi skirtingų autorių, bet visi maždaug ta pačia tema – apie maistą, su maistu susijusias tradicijas, tų tradicijų prasmę gyvenime ir apie gyvenimą, maisto fone.

Rašinių autoriai visi iki vieno savo duoną užsidirba rašydami. Visi yra nemenkai nusipelę kulinarinio rašymo srityje, už savo kūrinius visi yra prisiskynę krūvas laurų ir susižėrę daugybę visokiausių apdovanojimų. Dauguma yra parašę knygas, ir ne vien tik maisto ar kulinarine tematika. Autorių įspūdingi pasiekimai glaustai surašyti knygos pabaigoje; kelias ten suminėtas knygas aš pasižymėjau ir ruošiuosi būtinai jas perskaityti. Trumpai sakant, autoriai yra savo amato profesionalai ir virtuozai, o į knygą surinkti jų tekstai tikrai nesumenkina visų jų ankstesnių pasiekimų. Tekstai yra labai geri, o juos skaityti man buvo grynas malonumas.

Labiausiai patikę ir po kelis kartus perskaityti buvo:

Aleksandra Crapanzano “Lobster Lessons” – apie ritualus, ir kaip tie pasikartojantys ritualai, kartais iki komiškumo sustabarėję, nelankstūs, sujungia mūsų gyvenimą į vieną unikalią, prasmingą visumą. Ir apie tai, kaip reikia virti omarus:

  “Stupidly I tried to tell her that she was right, even Jasper White, the great New England Chef, called for cooking lobsters in ocean water. But that was hardly the point. It was, of course, the ritual, in all its effort, that mattered. It set the meal squarely in her history, some ninety years of it by then, and set it apart from other days and other meals”


Phylis Grant “Recipe” – papunkčiui surašyta, kaip gaminamos smidrų salotos su karštomis bulvėmis ir minkštai virtais kiaušiniais marškinėliuose. Gaminant salotas reikia daryti viską taip, kaip parašyta. Antraip receptas nepavyks:

  “ … Fill a large the pot with water, Add handful of salt. Use your hand to swirl the water. Lick your fingers. … Plug your kids into the television. … Lean over the sink to peel potatoes. … Feel tremendous relief that no one in your house has vomited within the past twelve hours. … Knock on wood. … Pick up the camera with your right hand. Secure the phone between your left ear and shoulder. … Embarrass your husband with a vivid description of what you’re going to do to him in bed that night. …Whatever you do don’t sit down. Just keep moving. Make some coffee. Perhaps eat some salty caramels. Remember the salve of cooking. And motherfucking get on it.”


Neal Pollack “Food Fight” – apie su maistu susijusias dogmas ir įvairiausias neurozes, kurios išplitę mūsų modernioje visuomenėje ir dažnai yra peržengę bet kokias logikos ar sveiko proto ribas. 

 “We don’t know how our emotionally overwrought food environment is going to affect our kids. Yes, they should eat their vegetables and avoid processed sugars most if not all of the time. … But as to whether or not our food choices for our children are going to turn them into hipster asshats, self-satisfied suburban patio men, boring automatons, bloated sugar pigs, or strung-out drug addicts: there’s only so much we can control. … One day our kids will be adults, and will make their own lousy choices about food and other things. But they might make a few good choices as well. We won’t deserve the credit for those any more than we’ll deserve the blame for their mistakes.”


Elrena Evans “One Bite at a Time” – apie nevalgius vaikus ir apie jų tėvus, įspraustus į beviltišką akligatvį. Pasakojimas toks nuoširdus, o situacijos tokios pažistamos, kad man net ašarą išspaudė beskaitant.

 “…It’s not going to be easy, for her or for me, navigating this complicated path. But we don’t have to make the entire trip at once. We just have to keep putting one foot in front of the other, and take the struggles as they come, one bite at a time. “


Libby Gruner “Shared Books, Shared Tables” – apie puotas vaikiškose knygose: “The Wind in the Willows”, “The Lion, the Witch and the Wardrobe”, “Alice in Wonderland”, ir apie vakarienes autorės šeimoje, kurios labiau panašios į absurdo teatrą negu į šeimos susibūrimą prie stalo: vienas nevalgo sūrio, kitas grietinės, trečias nevalgo žuvies, o ketvirtas - nieko, kas turi gražias akis.

 “… How it came to this? When did that happen? Why does it no longer seem as purely, simply pleasurable as the Mole finds it to be? … As I lose myself in the tales again, the imaginary feasts of literature revive me. Those fantasy meals are layered and complex, offering sustenance and comfort, promises and warning. So, I realize, are the meals at my table – wherever it is.”


Visos istorijos yra realios, gyvenimiškos, meistriškai parašytos, visos iki vienos vertos perskaityti. Knyga man labai patiko.

Tačiau vienas rašinys išsiskiria iš visų, ir jame gvildenamos problemos aktualumu, ir rašymo stiliumi. Tai Edward Lewine rašinys “Bad and Plenty: Parental Anxiety in an Age of Abundance”. Vien dėl šio apsakymo verta pirkti knygą. Aš jį perskaičiau jau gal penkiolika kartų, o Edward Lewine knyga “Death and the Sun” jau užsakyta ir keliauja paštu.

Rašinys apie pradinukus, jų tėvus, ir tų tėvų pastangas demonstruoti savo gyvenimo būdą, brukti visam pasauliui savo nuomonę apie sveikatingumą ir šiaip postringauti apie sveiką, teisingą maitinimą, nors nei tos nuomonės, nei postringavimai niekam nėra įdomūs. Kai pirmą kartą skaičiau, iškart pagalvojau, kad rašoma apie mano vaiko mokyklą. Ne bendrąja, bet tiesiogine prasme. Aš buvau tikra, kad pasakojimas yra apie Itakos Belle Sherman Elementary ir apie tėvelius, susibūrusius į mūsų mokyklos tėvų komitetą. Mr. Lewine straipsnyje mini Niujorko valstijos švietimo sistemą, Cornell universitetą, taikomosios ekonomikos fakultetą ir Itakoje gyvenančios Cornell profesūros pavardes. Lewine citavo tėvelių komiteto narių e-mailus, kurie beveik žodis žodin buvo identiški tiems platinamiems mūsų mokykloje; ir sveikos gyvensenos komitetas (Welness Committee) pas mus buvo įsteigtas, ir jame buvo viena tokia motušė, kuri viešai siūlė panaikinti gimtadienio tortų nešimo į mokyklą tradiciją, o vietoje tikro torto ji siūlė nulipdyti tortą iš plastilino. Aš tada, per daug neparinkdinėdama žodžių, tiesiai šviesiai pasakiau, ką aš apie tą jos idėją galvoju, ir nuo tada esu užsitraukusi tos motušės nemalonę, jau kokie penkeri metai.

Mr. Lewine gyvena ne Itakoje, o Brukline. Jo rašinys tik užakcentuoja tą faktą, kad su vaikų maitinimu susiję idiotizmai yra visuotinai išplitę ir daugmaž identiški, tiek Itakoje, tiek Niujorke, ir tikriausiai bet kuriame kitame pasaulio krašte. Kiekvieną kartą, kai itelektualių Itakos mamyčių ratelyje užeina kalba apie leliukų arba pradinukų maistelius, košytes, pietukus ir daržovytes, man knieti prabilti Edward Lewine sakiniais. Man buvo be galo malonu skaityti šį rašinį, dėl daugelio priežasčių, bet svarbiausia todėl, kad šios auksinės mintys buvo garsiai ir plačiai paviešintos. Man ne kartą kilo ranka atšviesti šį straipsnį ir išsiuntinėti kelioms pažįstamoms šeimoms, kaip auklėjamą priemonę.

Ačiū, kad skaitėte.

Aušra




“The PTA at my children’s school is run with the kind of ferocious zeal the Bolsheviks showed when they took over Russia. I mean this in a good way. Killing the Czar and annexing his Empire are feats no less terrifying than trying to protect and preserve a small elementary school in the New York Public Education system. … Still, there are downsides to life under PTA rule. Meetings come to mind, but then I rarely attend them, so while I am sure they are tedious, I can’t say they much affect me. E-mails are another thing. If there’s one thing the panjandrums of our PTA really enjoy, it’s a good threaded e-mail discussion. E-mails arrive in small flocks from the school. Class parents send them, the PTA administration is not shy about them, and then there are the sundry PTA committee e-mails. Lenin would have approved.”

“… I can tell you that more often than not, these e-mails are met with total silence from parents. An outbreak of lice, the theft of forty laptops from the computer lab, overcrowding, budget cuts – they won’t get much attention. But if you want a response to a Class Parent e-mail, if you want a big, messy, emotional response, just bring up one topic: food.”

“…Few of us would ever send out an e-mail boasting that we are richer, classier, or better parents than our neighbors. But food is a convenient and deceptively neutral way to get across some of those ideas to other people, a kind of shorthand that allows parents to compete without appearing to do so. Food is also a narrative many of us tell ourselves to make us feel better about being parents. As long as we are feeding our children well, we reason, it doesn’t matter so much if we let them watch television because we’re too tired to play with them, or we miss their school play because we’re working. Parents put a great deal of pressure on themselves these days, and stocking the kitchen with whole-grain, organic, free-range, grape-juice-sweetened goodness gives harried moms and dads an excuse to slack off in all the other parental areas they are supposed to be excelling in and clearly aren’t.”

                                                                                                Edward Lewine












Edward Lewine bananų duonelė iš pilnagrūdžių miltų

Duonelės tekstūra ir išvaizda panaši į įprastinio bananinio kekso, bet nuo pilnagrūdžių miltų jos skonis labiau primena būtent duonos skonį, ne pyrago ir ne kekso. Skonis geras. Man patiko. Kitą kartą aš dar įdėsiu graikinių riešutų.

¼ stiklinės* neutralaus skonio aliejaus (sojų, rapsų, t.t.)
½ stiklinės medaus
2 šaukštai obuolių tyrės
2 kiaušiniai
1 stiklinė sutrintų prinokusių banana
1 šaukštelis vanilės esencijos
1 ¾ stiklinės pilnagrūdžių kvietinių miltų
½ šaukštelio druskos
1 šaukštelis valgomosios sodos
¼ stiklinės karšto vandens

*1 stiklinė = 236 ml

Orkaitę įkaitinti iki 165oC.

Sviestu ištepti stačiakampę 13 x 23 cm kekso formą.

Dideliame dubenyje išplakti aliejų, medų ir obuolių tyrę. Įmaišyti kiaušinius. Sudėti bananus, vanilę. Tiesiai į tešlą persijoti miltus ir druską. Į karštą vandenį suberti soda, išmaišyti ir sudėti į tešlą. Viską gerai išmaišyti.

Tešlą sukrėsti į paruoštą formą. Išlyginti paviršių. Kepti 55 – 60 minučių, kol į kekso centrą įkištas medinis dantų krapštukas liks sausas. Traukti iš orkaitės. Palaukti 20 minučių. Keksą apversti ant grotelių. Į stalą tiekti šiltą arba kambario temperatūros.






Edward Lewine’s Whole Grain Banana Bread

¼ cup vegetable oil
½ cup honey
2 tablespoons applesauce
2 eggs
1 cup mashed ripe banana
1 teaspoon vanilla extract
1 ¾ cups whole wheat flour
½ teaspoon salt
1 teaspoon baking soda
¼ cup hot water


Preheat oven to 325oF.

Butter 9 x 5-inch loaf pan.

In a large bowl, beat together oil, honey, and applesauce. Add eggs and mix well. Stir in bananas and vanilla, then sift in flour and salt. Add baking soda to hot water and mix well. Add to the batter and stir.

Spread the batter into prepared pan. Bake for 55 – 60 minutes, until a toothpick inserted in the center comes out clean. Cool for 20 minutes. Invert onto a cooling rack. Serve warm or at room temperature.

07 vasario, 2013

Jerusalem





Aš beveik niekada neskaitau etikečių ant maisto pakuočių ir jose surašyto teksto apie sudėtines produkto dalis bei maistinę vertę. Kažkaip nematau prasmės gaišti laiką ir skaityti. Neskaitau todėl, kad, 


1) kai perku maistą, aš dažniausiai iš anksto žinau, kokios bus to ar kito produkto sudėtinės dalys: varškė – iš pieno, manų kruopos – iš kviečių, šaldyti žirneliai – iš žirnelių. Tokio maisto, į kurį tik užmetus akį neįmanoma iškart pasakyti, kas tai per daiktas (pvz. Tofurky, Amazingly Light Puffed Veggie Snacks arba I-Can’t-Believe-It’s-Not-Butter (then what is it?)” as neperku. O visa kita juk daugmaž aišku. Todėl aš ir neskaitau.  


2) maistas, mano manymu, yra daug daugiau, negu sudėtinės jo dalys, angliavandenių ir riebalų gramai arba kalorijų skaičius. Maistas ne tik malšina mūsų alkį, bet tai yra atgaiva visam  kūnui ir sielai. Tai asociacijos su praeities išgyvenimais, tai naujos, jaudinančios patirtys, tai nuotaikos, prisiminimai  ir įsimintini, su niekuo kitu nepalyginami pojūčiai. Maisto kvapai ir skoniai sugeba mums ryškiai atgaminti ne tik praeities laikus, bet ir seniai patirtas emocijas; valgydami tą ar kitą maistą mes mintyse matome jį  mums kažkada gaminusių žmonių veidus, iš pasamonės išplaukia jų ir mūsų pačių juokas, ašaros, užmiršti jausmai. Mes dažnai pasiilgstam  to ar kito patiekalo, skonio, kvapo, nes pasiilgstam tos aplinkos, kurioje tas maistas buvo gamintas ir valgytas: pasiilgstam namų, kuriuose gyvenome, kai buvome maži, mamos, kai ji buvo jauna, draugių, su kuriomis valgydavom paukščių pieną. Maistas, kaip niekas kitas, gali vėl ir vėl mums sugrąžinti tuos neįkainojamus momentus,  iš kurių susidėlioja mūsų gyvenimas. Etiketėse surašyti faktai  - tai tiesiog banalu. 


Yotam Ottolenghi  ir Sami Tamimi knyga JERUSALEM – tai knyga būtent apie tokį maistą: išgyventą, realų, surišantį praeitį su dabartimi. Autorių mylimo gimtojo miesto ir jame gyvenančių žmonių nuotraukų knygoje yra daugmaž tiek pat, kiek maisto nuotraukų. Kiekvienas patiekalas turi istoriją; knyga pilna autorių prisiminimų, pasakojimų apie Jeruzalės kulinarines tradicijas. Receptai, kaip ir tikėtasi – iš gyvenimo, tie, kuriuos norėsite gaminti ir valgyti, visi ryškūs, nenuobodūs, su daugybe prieskonių ir netikėčiausių jų derinių. Skaitant receptą dažnai net sunku įsivaizduoti, kas iš to gausis, todėl knyga intriguojanti, žadinanti apetitą ir norą viską išbandyti. 


Maistas gali būti tarsi dizainerio sukurtas meno kūrinys,  estetinio tobulumo viršūnė, įmantriausiai pateikta lėkštėje arba stropiai surežisuotoje  nuotraukoje. Bet man geriausias ir geidžiamiausias maistas yra tas, kuris mus pamaitina, mus užaugina ir kuris praturtina mūsų gyvenimą ne tik kūniškais malonumais, bet ir dvasine palaima. Man geriausias maistas yra tas, kurį noriai valgo vaikai, kurio pasiilgsta suagusieji ir apie kurį odes pasakoja seneliai. Apie tokį maistą yra knyga JERUSALEM. 


Aušra


P.S. už knygą esu neparastais dėkinga savo puikiajai draugei. Ačiū, Jūrate. Geriau pataikyti tiesiog neįmanoma.



Yotam Ottolenghi, Sami Tamimi, JERUSALEM

"The flavors and smells of this city are our mother tongue. We imagine them and dream in them, even though we've adopted some new, perhaps more sophisticated languages. They define comfort for us, excitement, joy, serene bliss. Everything we taste and everything we cook is filtered through the prism of our childhood experiences: foods our mothers fed us, wild herbs picked on school trips, days spent in markets, the smell of the dry soil on a summer's day, goat and sheep roaming the hills, fresh pitas with ground lamb, chopped parsley, chopped liver, black figs, smoky chops, syrupy cakes, crumbly cookies. The list is endless - too long to recall and too complex to describe. Most of our food images lie well beyond our consciousness: we just cook and eat, relying on our impulses what feels right, looks beautiful, and tastes delicious to us." Y. Ottolenghi, S. Tamimi, JERUSALEM













Ryžių pudingas su kardamonu, pistacijomis ir rožių vandeniu


 


1 2/3 stiklinės* (400 ml) pieno
1/2 stiklinės (120 ml) riebios grietinėlės
1 vanilės ankštis
8 kardamono ankštys
2/3 stiklinės (120 g) trumpagrūdžių ryžių
30 g sviesto, susmulkinto kubeliais
1 šaukštas medaus
2 šaukštai kondensuoto pieno
Žiupsnis druskos
3 šaukštai juostelėmis supjaustytų pistacijų
1 šaukštas džiovintų valgomųjų rožių žiedlapių 

Sirupui:  
1 šaukštas medaus
1 1/2 šaukštelio rožių vandens
1 šaukštas vandens 

*1 stiklinė = 236 ml



Vanilės ankštį perpjauti išilgai pusiau; peiliu išskobti sėklas. Kardamono ankštis pasmulkinti mėsos muštuku. Į nedidelį puodelį supilti pieną, grietinėlę, sudėti kardamoną, vanilės ankštį ir sėklas.Kaitinti ant vidutinio karštumo ugnies, kol mišinys bus pepradedantis virti. Nukelti nuo ugnies. Uždengti ir palikti 30-60 minučių (arb ailgiau), kad pritrauktų.

Sirupui: dubenėlyje sumaišyti medų, rožių vandenį ir vandenį.

Pieno mišinį perkošti į vidutinio dydžio puodą. Suberti ryžius. Virti ant vidutinio karštumo ugnies, pastoviai maišant, maždaug 20 minučių, kol ryžiai suminkštės, o mišinys sutirštės. Ryžiai turi būti al dente - ne kieti, bet dar pakankamai standūs. Jeigu pudingas taps per tirštas, įpilti vandens, ne daugiau kaip po 1 – 2 šaukštus iš karto, kaskart gerai išmaišant.

Nukelti nuo ugnies. Įmaišyti sviestą, kondensuotą pieną ir medų. Užbarstyti pistacijų, smulkintų rožių žiedlapių ir apšlakstyti sirupu. Tiekti, kol šiltas, arba palikti,kol atvės, ir tiekti šaltą.








 Cardamom rice pudding with pistachios & rose water


 
1 2/3 cups (400 ml) milk
1/2 cup (120 ml) heavy cream
1 vanilla bean
8 cardamom pods
scant 2/3 cup (120 g) short-grain rice
2 tablespoons (30 g) butter, diced
1 tablespoon honey
2 tablespoons condensed milk
Pinch of salt
3 tablespoons slivered unsalted pistachios
1 tablespoon dried edible rose petals

Syrup: 
1 tablespoon honey
1 1/2 teaspoon rose water
1 tablespoon water

Cut vanilla bean lengthwise; scrape the seeds. Lightly crush cardamom. Put milk, cream, vanilla bean and seeds, and cardamom in a medium saucepan and place over high heat. Heat the mixture until it is almost begins to boil. Remove from heat, cover and allow to steep, 30 - 60 minutes, or longer.

To prepare the syrup, stir together honey, rose water and water until uniform, Set asaide.

Strain the infused milk into a different medium size pan. Add rice. Bring to a boil and simmer over medium heat, stirring constantly, for about 20 minutes, until rice become tented but still retains a bite, and the mixture thickens. Add more water, 1- 2 tablespoons at a time, if the mixture is to thick.

Remove pan from the heat. Stir in butter, honey, condensed milk and salt. Mixture can be chilled or served warm, sprinkled with pistachios and rose petals, and drizzled with the syrup.

13 birželio, 2012

Medaus pyragas tėčiui bitininkui


Mano tėtis yra bitininkas. Jis taip pat yra inžinierius, mechanikas, elektrikas, mokytojas,  užkietėjęs ūkinikas,  arklininkas, miškininkas, aludaris ir dar šimto amatų meistras. Bet artimiausias tėčio širdžiai amatas ir jo bene didžiausias pasididžiavimas yra bitininkystė. 

Kaime mūsų šeimos miegamajame ant aukšto ir šalia kambarėlio esančiose palėpėse buvo visada laikomi bitininkystės rakandai. Visi paloviai, stalas, pastalė ir visos tuščios erdvės dažniausiai būdavo nukrautos korių rėmais, vaško ruošiniais, dūminėmis, avilių dangčiais, indeliais su bičių duona, dėžėmis su visokiaisiais įrankiais ir kitu turtu, o palubėse kabodavo džiovinamų tabako lapų girliandos (tabako lapų dūmai neva tai apsaugo bites nuo parazitinių erkių). Už kambarėlio durų stovėjo didžiulis medsukis, į kurį tilpdavo keturi dideli koriai. Aš, tamsoje lipdama laiptais ant aukšto, visada ištiesdavau ranką, kad apgraibomis surasčiau medsukį ir tokiu būdu neatsitrenkčiau į jį kakta. 

Bites tėtis vežiodavo po laukus, kuriuose žydėdavo tik vienos rūšies žiedais, todėl jo medus būdavo ne bet koks, bet aiškiai surūšiuotas:  ankstyvasis obelų žiedų, baltųjų dobiliukų, rapsų, grikių, liepžiedžių, arba tiesiog lauko gėlių. Medaus tėtis prisukdavo (ir dar tebeprisuka) kalnus. Jį sukdavo į emaliuotus 12 L talpos kibirus, paskui dalį išfasuodavo į pardavimui skirtus indelius, o kitą dalį palikdavo tiesiog kibiruose, kuriuose medus susicukruodavo ir sukietėdavo; iš tų kibirų medų kabliuodavome žiemą. O vasarą ant stalo visada stovėjo litrinis stiklainis šviežio medaus; ir trilitris šalto pieno. Medų mes valgydavom su šviežiais agurkais, baltu varškės sūriu, juoda namine duona arba tiesog šaukšteliu iš lėkštelės, ir užsigerdavom pienu. 

Artėjančios tėvo dienos proga noriu padėkoti savo tėčiui už tai, kad visos mano vaikystės vasaros kvepėjo koriais, aviliais ir medumi. Bičių dūzgimo prisotintas sodas, dūminės kvapas, tylus bitininkystės ritualas, ir šiltos vasaros naktys, kai, įsėdę į vežimą,  iki aušros  po laukus vežiodavom avilius su miegančiomis bitėmis, ir stiklainis šviežio medaus ant valgomojo stalo – tai yra patys saldžiausi mano laimingiausių gyvenimo dienų prisiminimai. 

Aušra
















Šokoladinis medaus pyragas

Pagal Nigella Lawson receptą

Šį pyragą kepiau pirmą kartą, todėl ne viskas klojosi taip, kaip norėjosi: padariau keletą liapsusų, bet finale vistiek viskas baigėsi gerai, ir pyragas buvo tiesiog puikus. 

Pamokos ateičiai ir patarimai iš asmeninės patirties: 

1)      Iškepusį  pyragą atvėsinkite kepimo formoje; nesistenkite jo apversti, lupti nuo dugno popierių ar dar kitaip manipuliuoti; neatvėsęs pyragas yra labai purus ir lūžta nuo menkiausio prisilietimo. Aš neiškentus bandžiau viską kuo greičiau nuveikti, todėl pusė mano pyrago gėdingai prilipo prie lėkštės (čia kai aš jį bandžiau apversti), ir ten pasiliko;

2)      Pyragas bus aukštas, todėl patarčiau jį kepti aukštoje torto formoje išsiimančiu dugnu. Nors atrodo, kad tešlos yra visai nedaug, pyragas iškils daugiau nei dvigubai ir iš žemesnės formos jis gali “išlipti”.

3)      Jeigu viskas neišeis super idealiai, ir jeigu kažkas suluš arba prilips (mano atveju atsitiko ir pirma, ir antra), pyragas vistiek bus labai skanus; išvaizda čia tikrai yra antraeilis dalykas.


Biskvitui:
115 g tamsaus šokolado, susmulkinto
1 1/3 stiklinės* rudojo cukraus
225 g sviesto, kambario temperatūros
1/2 stiklinės medaus
2 kiaušiniai
1 1/2 stiklinės miltų
1 šaukštelis valgomosios sodos
1 šaukštas kakavos miltelių
1 stiklinė verdančio vandens

Medaus glajui:
1/4 stiklinės vandens
1/2 stiklinės medaus
170 g tamsaus šokolado, susmulkinto
1/2 stiklinės + 2 šaukštai cukraus pudros


Bitėms:
marcipaninės masės
Skaldytų migdolų


*1stiklinė = 236 ml


Visus ingredientus iš anksto išimkite iš šaldytuvo, kad jie visi būtų kambario temperatūros.

Biskvitas: orkaitę įkaitinkite iki 175oC. Aukštą apvalią 23 cm skersmens kepimo formą išsiimančiu dugnu ištepkite sviestu, į dugną įklokite iš sviestinio popieriaus iškirptą skritulį, popierių patepkite sviestu.
Ištirpinkite šokoladą (mikrobanginėje krosnelėje arba ant garų).

Persijokite miltus.

Atskirai persijokite kakavos miltelius.

Elektriniu mikseriu iki purumo išsukite sivestą ir cukrų. Supilkite medų.

Į masę įmuškite 1 kiaušinį ir įberkite 1 šaukštą miltų. Išmaišykite. Įmuškite kitą kiaušinį ir įdėkite dar vieną šaukštą miltų. Išmaišykite. Suplikite ištirpintą šokoladą, likusius miltus, sodą, persijotus kakavos miltelius. Viską atsargiai išmaišykite, kad neliktų sausų miltų. Suplikite verdantį vandenį. Gerai viską išplakite.Tešlą supilkite į paruoštą kepimo formą. Formą dėkite ant žemos kepimo skardos. Kepkite maždaug 1 valandą, kol dantų krapštukas, įkištas į pyrago centrą, liks sausas. Iškeptą pyragą traukite iš orkaitės. Atvėsinkite kepimo formoje. Atvėsusį pyragą apverskite, nuo dugno nulupkite popierių ir vėl atverskite ant lėkštės arba padėklo. Po pyragu pakiškite plačias sviestinio popieriaus juostas, kad neišsiteptų lėkštė, kai pyragą apliesite glajumi.


Glajus: vidutinio dydžio puodelyje užvirinkite vandenį ir medų. Nukelkite nuo ugnies. Į karštą skystį suberkite smulkintą šokoladą. Palikite kelioms minutėms, kad šokoladas aptirptų. Gerai išmaišykite. Tiesiai į puodą su šokolado mase persijokite cukraus pudrą. Vėl gerai išmaišykite. Šiltu glajumi apliekite pyragą. Palikite, kad sustingų. Ištraukite po pyragu pakištas popieriaus juostas. Dekoruokite marcipaninėmis bitėmis. Pyragą tiekite kambario temperatūros.


Bitės: iš marcipaninės masės nulipdykite nedidukus ovalinėsformos “kūnelius” ir apvalias “galvytes”. Mediniu dantų krapštuku įspaukite juosteles ir akis; dantų krapštuką padažykite į glajų ir juo užpildykite įdubimus. Į šonus įspauskite migdolus – “sparnelius”.  











Chocolate Honey Cake

Recipe from Nigella Lawson

Cake:
4 ounces dark chocolate, chopped
1 1/3 cups brown sugar
8 ounces (2 sticks) butter
1/2 cup honey
2 eggs
1 1/2 cups flour
1 teaspoon baking soda
1 tablespoon cocoa
1 cup boiling water

Glaze:
1/4 cup water
1/2 cup honey
6 ounces dark chocolate, chopped
1/2 cup plus 2 tablespoons powdered sugar

Bees:
Marzipan
Sliced almonds

Before you start take all ingredients out of the refrigerator so that all can come to room temperature. 

Preheat the oven to 350oF.  Butter 9-inch springform cake pan. Line the bottom with parchment round. Butter the parchment. 

Cake:  melt the chocolate either in the microwave or suspended over a pan of simmering water. 

Sift the flour. 

In a separate bowl sift cocoa powder.

Using electric mixer, beat together the sugar and soft butter until airy and creamy, and then add honey. 

Add 1 of the eggs, beating it in with a tablespoon of the flour, and then the other egg with another tablespoon of flour. Fold in the melted chocolate, and then the rest of the flour and baking soda. Add the cocoa. Mix gently until now dry flour remains. Beat in the boiling water. Mix everything well to make a smooth batter and pour into the prepared tin. 

Cook for about 1 hour, or until the toothpick inserted in the center of the cake comes out clean.

Remove cake form the oven. Let the cake cool completely in the cake pan. Open the cake pan, Invert the cake onto dry surface, remove the parchment from the bottom, invert the cake again, onto a plate or a platter. Place wide strips of parchment under the edges of the cake, to protect the plate from the glaze drippings. 


Glaze: bring the water and honey to a boil, turn off the heat and add chopped chocolate. Leave it for a few minutes, then whisk together. Sift in powdered sugar and whisk again until smooth. Pour the glaze over the cold honey cake; Decorate with marzipan bees.serve cake at room temperature. 


Bees: shape marzipan into cylindrical bodies; attach round heads. Using a wooden toothpick make indentations for stripes and for eyes. Using toothpick, fill the indentations with glaze. Push in almond wings.