Nebežinau, ar aš esu miesto žmogus, ar kaimo. Gimiau
ir užaugau tarp
miesto ir kaimo, paskui išvažiavau gyventi į labai didelį miestą, ir man labai patiko. Po
kelių metų gyvenimo mieste,
aplinkybės
susiklostė taip, kad
išsikrausčiau į visišką
kaimą, ir ten man dar labiau patiko; bet miesto pasiilgdavau ir dažnai lėkdavau
į Bostoną, į Filadelfiją, į Monrealį. Dabartiniai mano namai vėl yra beveik
kaime; nors Itaka laikoma miestu, bet mano kieme ganosi stirnos, lapės,
laukiniai kalakutai, o pro langus matyti šieno rulonai, tai aš nežinau, ar čia
toks specifinis miesto peizažas, ar Itaka visgi yra kaimas tikrąja to žodžio
prasme. Gyvenimu Itakoje aš labai patenkinta, bet visada ilgiuosi didmiesčio
energijos, šurmulio, spūsties ir greičio. Todėl pastoviai susigalvoju kokią nors
priežastį ir bent porai dienų lekiu į Filadelfiją arba į Niujorką; o sugrįžusi
atgal į kaimą visada džiaugiuosi, kad galiu valgyti pusryčius sėdėdama verandoje po pušimi, o
savaitgalius galiu leisti sumerkus kojas į ežerą.
Mieste
man nepatinka vairuoti, nepatinka mašinų kamščiai ir ilgos eilės. Kaime man
nepatinka tai, kad sutemus nebelieka kur eiti ir tenka vakaroti namuose; dar man
nepatinka, kad čia visi visur laksto apsiavę sportinę avalynę (ir aš taip pat), čia niekas nenešioja aukštakulnių,
ir ant drabužių arba ant batų visada yra prilipęs bent vienas šiaudas.
Kai užplaukia miesto nostalgija, aš pradedu visiems aiškinti, kad esu miesto žmogus
ir kad aš be minios negaliu. Bet tai man netrukdo prieš darbą nulėkti į Indian
Creek Farms, prisirinkti baklažanų, pomidorų, dar nugriebti vieną kitą
melioną, ir prisiskinti glėbį astrų. Man visada buvo malonu būti
arti prie žemės, kur auga mano šeimos maistas, kur dulkėtas kaimo žvyrkelis ir kur
kvepia obuoliais. Kulniuodama per grumstus ir skindama pačią
tinkamiausią daržovę aš jaučiuosi esanti savo teritorijoje, kur man absoliučiai
viskas žinoma ir suprantama. Tokiais momentais aš jaučiuosi esanti tikrų
tikriausias kaimo vaikas.
Aš vienodai ir po lygiai myliu ir miestą, ir kaimą. Kadangi man
nusišypsojo laimė gyventi kaime, tai į miestą važiuosiu kultūrintis ir
linksmintis.
Dabar
Indian Creek Farms yra pats baklažanų sezono pikas. Kiekvieną kartą, kai ten nueinu,
parsinešu pilną dėžę. Jauni, nedidukai baklažanai yra tokie tobulai gražūs, kad aš prisilupu jų be
saiko, o paskui, parėjusi namo, pradedu galvoti, ką man iš jų visų daryti.
Baklažanų
apkepas su parmezanu (arba kitaip sakant, eggplant – parmesan) yra nuostabus
patiekalas. Gal jo išvaizda ir ne kažin kas, bet užtai skonis yra tobulai
tobulas: baklažanai minkšti ir mėsingi, su apskrudusia plutele,
susluoksniuoti su pomidorais ir sūriu. Garantuotai patiks ir vegetarams, ir mėsėdžiams,
ir nevalgiems vaikams. Mano abu vaikai šitą reikalą kerta taip, kad net jų ausys
linksta. Nepatingėkit ir iškepkit šitą apkepą savo namiškiams, arba tiesiog sau. Parinkit kuo jaunesnius baklažanus,
kurių sėklos dar nesubrendę. Tada kepti baklažano griežinėliai bus standesni ir
daug gražiau susisluoksniuos. Apkepui pagaminti reikės kelių valandų malonaus
darbo, todėl kokį gražų šeštadienį arba sekmadienį, užuot lėkę į miestą, į kokį
nors šou arbą į prašmatnų restoraną, pasiruoškite kelias plačias skardas ir
praleiskite pusdienį pjaustydami baklažanus, virdami pomidorų padažą ir
tarkuodami parmezano sūrį. O didmiestis niekur neprapuls.
Aušra
P.S. Noriu priminti, kad vyksta labai svarbus balsavimas renkant mėgiamiausius lietuviškų tinklaraščių receptus. Jeigu dar nebalsavote,
paraginčiau būtinai balsuoti. Taip pat siūlau
pavartyti storą receptų knygą, kurioje surinkti jūsų mėgiamiausi ir dažniausiai
gaminami internete rasti receptai.
Baklažanų ir parmezano apkepas
Pagal food52
receptą
1,5 kg baklažanų
1 stiklinė miltų
1 stiklinė tarkuoto parmezano
250 g šviežios mocarelos
2 L konservuotų pomidorų
savo sultyse
3 skiltelės česnako
Alyvuogių aliejaus
Rupios druskos
Baklažanus nulupti ir išilgai
supjaustyti storais, maždaug 1 cm storio griežinėliais, juos iš abiejų pusių
pabarstyti druska ir sluoksniais dėti į kiaurasamtį. Sudėjus visus baklažanų
griežinėlius, ant viršaus uždėti puodą su vandeniu arba kokį kitą svorį ir
palikti 30 – 60 minučių.
Paruošti padažą: česnaką
supjaustyti plonais griežinėlias. Konservuotus pomidorus šiek tiek pertrinti šakute
arba pasmulkinti peiliu. Didelėje keptuvėje pakaitinti porą šaukštų alyvuogių
aliejaus ir suberti smulkintą česnaką. Kepti ant vidutinio karštumo ugnies, kol
vos vos pagels. Supilti smulkintus pomidorus ir visas sultis. Paskaninti
druska. Puodą uždengti, sumažinti ugnį ir kepti, kol padažas sutirštės.
Sudrėkusius baklažanų
griežinėlius išimti iš kiaurasamčio ir kruopščiai nusausinti iš abiejų pusių.
Orkaitę įkaitinti iki
230oC.
Dvi plačias kepimo
skardas ištepti alyvuogių aliejumi, kad visas skardos dugnas būtų padengtas
plonu aliejaus sluoksniu.
Baklažano griežinėlius iš
abiejų pusių apvolioti miltuose ir kloti
vienu sluoksniu ant paruoštų skardų. Viršų apšlakstyti alyvuogių aliejumi.
Kepti orkaitėje, kol baklažanų apačia paruduos. Griežinėlius apversti ir kepti
dar maždaug 5 – 10 minučių, kol paruduos kita pusė. Iškeptus baklažanus traukti
iš orkaitės ir palikti skardoje, kad atvėstų.
Orkaitės temperatūrą
sumažinti iki 200oC.
Į platų gilų kepimo indą
(stiklinį arba keraminį) arba į gilią plačią keptuvę įpilti padažo, kad padengtų
visą dugną. Ant padažo išdelioti keptų baklažano griežinėlių sluoksnį, juos glaustai
suspaudžiant vieną prie kito. Apibarstyti tarkuotu parmezanu. Toliau vėl dėti
padažo sluoksnį, vėl baklažanus ir parmezaną. Prieš dedant paskutinį baklažanų sluoksnį, dėti plonais griežinėliais
supjaustytos mocarelos sluoksnį. Toliau – paskutinis baklažanų sluoksnis ir pomidorų
padažas. Viršų apibarstyti parmezano sūriu.
Kepti maždaug 20 – 25 minutes,
kol viskas gražiai perkais. Iškepusį apkepą traukti iš orkaitės irpalikti mažaug 15 – 20 minučių,
kad šiek tiek atvėstų.
Tiekti su spagečiais
arba kitais plonais makaronais.
Eggplant – Parmesan
Recipe adapted from food52
3 pounds eggplant
1 cup flour
1 cup grated parmigiano-reggiano
1/2 pound fresh mozzarella
Kosher salt
Olive oil
2 28 ounces cans of canned whole
peeled tomatoes
3 cloves garlic, thinly sliced
Peel the eggplant and slice long
ways into 1/2 inch slices. Sprinkle each side with salt and place into a
colander, overlapping and salting as you go. Each slice should be salted. After
you fill the colander, weight it with a heavy pan or a tea kettle filled with
water. Let the eggplant sweat for 30- 60 minutes.
While the eggplant sweats, make the
sauce. Cover the bottom of a sauce pan with olive oil and heat over medium high
heat. Add the sliced garlic and let it cook until is lightly browned. Add the
canned whole tomatoes and their juice and salt. Stir and chop coarsely using a
potato masher or two knives chopping crossways. Lower the heat and simmer until
reduced by almost half.
Remove the eggplant from the colander
and thoroughly pat dry each slice.
Preheat the oven to 450oF.
Cover the bottom of a baking sheet or two with olive oil.
Dredge the eggplant slices in flour,
shaking off any excess. Place on the baking sheets and drizzle the each slice
with olive oil. Bake until brown on one side (about 15 minutes or so) and tun
over and brown the other side. Repeat until you have cooked all the eggplant.
Reduce oven temperature to 400oF.
Using a 7”x11” baking dish (ceramic
or glass) or a deep sauté pan, spread a thin layer of sauce until it completely
covers the bottom. Then place a snug layer
of eggplant slices. Sprinkle generously with the grated parmigiano-reggiano.
Add another layer of sauce and then the eggplant. Continue to build the layers
until you one before the last layer from the top, then add a single layer of
sliced mozzarella. Finish with a layer of eggplant, sauce, and parmesan. Finish
the top with parmesan.
Bake for about 20 – 25 minutes until
heated through. Let stand for a good 15 or 20 minutes before serving. Serve
with spaghetti or other thin pasta.
