Vištiena su ryžiais ir raugerškio uogomis, persiškai

Mano Amerika prasidėjo Filadelfijoje. Atvažiavau trumpam, metams, gal dviems. Iš pradžių gyvenau medicinos seselių bendrabutyje. Neturėjau jokių daiktų, todėl gana ilgai jaučiausi taip, tarsi tuoj tuoj man reikės iš čia išvažiuoti. Bet, nepaisant manosios buities klajokliško laikinumo (vienas puodelis, vienas šaukštelis ir dantų šepetėlis), Amerikoje aš nuo pat pirmos dienos jaučiausi esanti savo vietoje, kaip niekur kitur, kur man iki tol teko gyventi ar trumpai svečiuotis.

Anglų kalboje yra labai geras žodis: “belonging”. Atvykus į JAV man nebuvo jokio adaptacinio periodo, jokios kultūrinės aklimatizacijos naujoje šalyje, naujoje kultūroje, ir maža to – naujame žemyne. Amerika iškart tapo mano šalis, o Filadelfija – mano miestas. Iš kitų kraštų atvykę pažįstami ir draugai dažnai su nostalgija kalbėdavo apie namus ir kiekvienai progai pasitaikius jie lėkdavo atgal, į kitą Atlanto pusę. Aš nuo pat pirmos dienos Amerikoje turėjau vieną vienintelę svajonę - pasilikti.

Klajokliška mano prigimtis ir atitinkamai susiklostęs gyvenimas vertė keisti gyvenamąją vietą, todėl iš Filadelfijos aš išsikrausčiau, bet mieste liko sesė, draugai, darbo ryšiai. Kur buvus kur nebuvus aš vis važiuodavau arba skrisdavau atgal, tai su reikalais, tai šiaip, pasisvečiuoti. Atsimenu vieną tokį vakarą prieš keturis metus, kai važiavau aplankyti sesę ir kai, priartėjus prie miesto, man prieš akis atsivėrė pažįstama dantyta Filadelfijos dangoraižių juosta. Tuo momentu man apėmė jausmas, lyg aš grįžčiau namo. Tą rudenį aš užpildžiau prašymą JAV pilietybei.

Per šešerius rezidencijos pačiame Filadelfijos centre metus aš sugebėjau pažinti šį miestą kaip savo rankos penkis pirštus. Pėsčiomis išvaikščiojusi visą skersai ir išilgai, aš žinau ne tik visas Filadelfijos gatves ir visus skersgatvius, bet galiu jums daugmaž nupasakoti visus graffiti ant bromų sienų, esančių tarp Market ir South, dešimties blokų spinduliu. Aš žinau Filadelfijos centro benamių pravardes ir Di Bruno's pardavėjų gyvenimo istorijas. Jeigu kartais būtumėte šiuose kraštuose ir jums prireiktų gero gido, kuris pavedžiotų po Filadelfiją, tai nesivaržydami kreipkitės. Aš noriai ir už ačiū Jums pravesiu penkių žvaigždučių ekskursiją norima tematika, pradedant istorinės vertės įžymybėmis, baigiant meno galerijomis, koncertų rūmais ir muziejais, o taip pat vertingais kulinariniais/restoraninias taškais, italų turgeliu, Reading Terminal ir viską apvainikuojančiu pasivaikščiojimu po Penn’s Landing, Fairmouth Park ir po visas tas gatves, kuriomis kažkada bėgo Rocky Balboa ir apie kurias dainavo Bruce Springsteen.

Antrą gyvenimo Filadelfijoje dieną aš susipažinau su savo būsimu vyru. Trečią dieną aš susipažinau su Marjaneh, panele iš Irano, su kuria bendrauju po šiai dienai, štai jau beveik 15 metų. Su Marjaneh aš bendrauju taip, lyg ji būtų mano sesė. Apie geresnę draugę aš nedrįsčiau net svajoti.

Marjaneh gyvena bene gražiausioje Filadelfijos vietoje. Pro jos prašmatnaus penthaus’o, esančio 23-iame aukšte, stiklinę sieną atsiveria pritrenkiantis vaizdas į visą miestą: City Hall, Amtrak Tower, Liberty Place, Katedrą, viešąją biblioteką ir Rodeno muziejų. Kai paskutinį kartą svečiavausi pas Marjaneh, ji mums paruošė grandiozinę vakarienę, su visa tirada gardžių užkandžių, su salotomis ir su tiršta kvapnia sriuba; pagrindinis patiekalas buvo tradicinė persiška vištiena su ryžiais, šafranu ir saldžiarūgštėmis raugerškio uogomis. Desertui buvo miniatiūrinių petit fours, kurių aš, deja, nebegalėjau net paragauti. Aš tik sėdėjau ant palangės, apsikamšiusi pagalvėmis, kad po tokios vakarienės neišvirsčiau iš koto, siurbčiojau mėtų arbatą ir grožėjausi vaizdu. Ant sofutės sėdėjo Julius, mama, sesė Lina. Ir Marjaneh. Visi žiūrėjome filmą. Tuo momentu aš nenorėjau būti niekur kitur, tik čia, su šitais žmonėmis, šituose jaukiuose namuose, pas savo brangią draugę, kuri visą dieną triūsė gamindama mums karališką vakarienę. 

O žemai po mūsų kojomis tūkstančiais naktinių žiburių švietė Filadelfija.

Ačiū, kad skaitėte.

Aušra

Ryžiai su troškinta vištiena, šafranu ir raugerškio uogomis, persiškai

Receptas iš Persian Recipes

2 vidutinio dydžio svogūnai, supjaustyti pusžiedžiais
8 vištienos gabalėliai (8 šlaunelės, arba blauzdelės, arba perpus perpjautos krūtinėlių puselės), su kaulais, be odos
3 stiklinės* basmati ryžių
1 stiklinė džiovintų raugerškio uogų
2 lauro lapai,
2 šaukštai cukraus
1 – 1 ½ stiklinės šafrano vandens (žiupsnelį džiovintų šafrano plaušelių arba truputį malto šafrano suberti į verdantį vandenį ir palikti, kad pritrauktų)
Druskos
Pipirų
Aliejaus kepimui
1 šaukštas sviesto
Pistacijų

*1 stiklinė = 236 ml

Ryžius perplauti po tekančiu vandeniu, užpilti šaltu vandeniu, kad pilnai apsemtų, įberti druskos, kad vanduo būtų stipriai sūrus, maždaug jūros vandens sūrumo ir palikti 2 – 3 valandoms, kad ryžiai pamirktų.

Vištienos gabalėlius pabarstyti druska ir maltais pipirais.

Didelėje keptuvėje ant vidutinio karštumo ugnies pakaitinti porą šaukštų aliejaus. Dėti vištienos gabalėlius ir kepti, kol apskrus iš abiejų pusių. Vištieną perdėti į lėkštę. Išvalyti keptuvę. Įpilti porą šaukštų aliejaus, suberti pjaustytus svogųnus ir kepti, kol svogūnai lengvai apskrus. Į keptuvę su keptais svogųnais sudėti apkepintus vištienos gabalėlius, įpilti maždaug ¾ - 1 stiklinę vandens, įberti druskos, sudėti lauro lapus, keptuvę uždengti, sumažinti ugnį ir viską troškinti maždaug 30 minučių.

Kol vištiena kepa, nuo ryžių nupilti vandenį, kuriame jie mirko. Didokame puode užvirinti maždaug 1 stiklinę vandens. Į verdantį vandenį suberti ryžius. Kai vanduo vėl užvirs, ryžius nukošti, puodą išskalauti. Į tą patį puodą įpilti 1 stiklinę vandens, 1 šaukštą aliejaus, užvirinti, į verdantį vandenį suberti nukoštus ryžius, puodą uždengti. Kai užvirs, sumažinti ugnį ir virti maždaug 5 – 8 minutes, kol ryžiai taps pakankamai minkšti ir birūs (žiūrėti Pastabą).

Nedideliame puodelyje užvirinti šafrano vandenį. Į jį suberti cukrų, džiovintas raugerškio uogas, sudėti sviestą ir viską pavirinti 1 – 2 minutes, kol uogos suminkštės.

Į dubenį dėti maždaug 1/3 virtų ryžių, ant jų užpilti dalį šafrano vandens su uogomis ir gerai išmaišyti, kad ryžiai nusidažytų ryškia geltona spalva.

Į platų dubenį arba didelę gilią lėkštę suberti likusius ryžius, ant viršaus dėti geltonus ryžius, vištienos gabalėlius, troškintus svogūnus, viską užbarstyti likusiomis raugerškio uogomis, skaldytomis pistacijomis ir tiekti į stalą. Skystį, kuriame troškinosi vištiena, nukošti ir patiekti atskirai vietoje padažo.


Pastaba: jeigu norite, kad ant puodo dugno susiformuotų traškių apskrudusių ryžių sluoksnis, puodą uždenkite virtuviniu rankšluosču, ant jo dėkite dangtį ir virkite, nemaišant, ant silpnos ugnies maždaug 40 – 60 minučių. Viršuje esantys ryžiai bus balti ir birūs, o prie dugno prikepusius ryžius galite tiekti atskirai kaip užkandį.

Zereshk Polo – Persian Chicken and Rice with Barberries

Recipe from Persian Recipes

2 medium size onions, sliced into half moons
8 pieces of chicken, skinless, bone-in (either thighs, or drumsticks, or breast halves cut in half)
3 cups basmati rice
1 cup dried barberries
2 bay leaves
2 tablespoons sugar
1 – 1 ½ cups saffron water (soak a pinch of saffron threads or some ground saffron powder in boiling water)
Salt
Pepper
Oil for frying
Pistachios
1 tablespoon butter


Rinse rice. When water runs clear, add water to rice to cover it completely, add enough salt to make it taste like sea water and soak rice for about 2 – 3 hours.

Season chicken with salt and ground pepper.

In a large skillet heat couple tablespoons of oil. Add chicken pieces and brown them on both sides. Transfer chicken to a plate. Wipe the pan. Add another couple tablespoons of oil and sauté onion until lightly browned. Add chicken pieces to the pan with onion, add bay leaves, about 1 cup of water, some salt, cover and braise for about 30 minutes.

While chicken is cooking, drain rice from the soaking liquid. In a large pot bring about 1 cup of water to a boil. Add drained rice to boiling water. When water in the pot comes to a boil again, drain the rice, rinse the pot. Add 1 cup of water and 1 tablespoon of oil to the same pot. Bring to a boil. Add rice, cover with the lid, reduce heat to low and cook for about 5 – 8 minutes, until rice becomes tender (See Note).

In a small pot bring saffron water to a boil. Ad sugar, dried barberries, butter, and cook for about 1 – 2 minutes, until berries become soft.

Transfer about 1/3 of all cooked rice into a bowl. Add some of saffron water with berries to rice, stir until all rice in a bowl is colored bright yellow.

Transfer remaining white rice onto a large deep plate or a platter. Spoon the yellow rice on top. Arrange pieces of chicken on top of rice, spoon sautéed onions on top of chicken. Sprinkle everything with remaining barberries and slivered pistachios. Serve right away. Pass the strained braising liquid alongside, instead of sauce.


Note: if you would like to make some of crispy rice while making this dish, just make sure to cover the pot of rice with a towel, and also with a lid. Cook on low heat for about 40 – 60 minutes, until the bottom of the rice becomes crisp, Remove from heat. Serve bottom rice separately, as a snack.

Jerusalem

Aš beveik niekada neskaitau etikečių ant maisto pakuočių ir jose surašyto teksto apie sudėtines produkto dalis bei maistinę vertę. Kažkaip nematau prasmės gaišti laiką ir skaityti. Neskaitau todėl, kad, 

1) kai perku maistą, aš dažniausiai iš anksto žinau, kokios bus to ar kito produkto sudėtinės dalys: varškė – iš pieno, manų kruopos – iš kviečių, šaldyti žirneliai – iš žirnelių. Tokio maisto, į kurį tik užmetus akį neįmanoma iškart pasakyti, kas tai per daiktas (pvz. Tofurky, Amazingly Light Puffed Veggie Snacks arba I-Can’t-Believe-It’s-Not-Butter (then what is it?)” as neperku. O visa kita juk daugmaž aišku. Todėl aš ir neskaitau.  

2) maistas, mano manymu, yra daug daugiau, negu sudėtinės jo dalys, angliavandenių ir riebalų gramai arba kalorijų skaičius. Maistas ne tik malšina mūsų alkį, bet tai yra atgaiva visam  kūnui ir sielai. Tai asociacijos su praeities išgyvenimais, tai naujos, jaudinančios patirtys, tai nuotaikos, prisiminimai  ir įsimintini, su niekuo kitu nepalyginami pojūčiai. Maisto kvapai ir skoniai sugeba mums ryškiai atgaminti ne tik praeities laikus, bet ir seniai patirtas emocijas; valgydami tą ar kitą maistą mes mintyse matome jį  mums kažkada gaminusių žmonių veidus, iš pasamonės išplaukia jų ir mūsų pačių juokas, ašaros, užmiršti jausmai. Mes dažnai pasiilgstam  to ar kito patiekalo, skonio, kvapo, nes pasiilgstam tos aplinkos, kurioje tas maistas buvo gamintas ir valgytas: pasiilgstam namų, kuriuose gyvenome, kai buvome maži, mamos, kai ji buvo jauna, draugių, su kuriomis valgydavom paukščių pieną. Maistas, kaip niekas kitas, gali vėl ir vėl mums sugrąžinti tuos neįkainojamus momentus,  iš kurių susidėlioja mūsų gyvenimas. Etiketėse surašyti faktai  - tai tiesiog banalu. 

Yotam Ottolenghi  ir Sami Tamimi knyga JERUSALEM – tai knyga būtent apie tokį maistą: išgyventą, realų, surišantį praeitį su dabartimi. Autorių mylimo gimtojo miesto ir jame gyvenančių žmonių nuotraukų knygoje yra daugmaž tiek pat, kiek maisto nuotraukų. Kiekvienas patiekalas turi istoriją; knyga pilna autorių prisiminimų, pasakojimų apie Jeruzalės kulinarines tradicijas. Receptai, kaip ir tikėtasi – iš gyvenimo, tie, kuriuos norėsite gaminti ir valgyti, visi ryškūs, nenuobodūs, su daugybe prieskonių ir netikėčiausių jų derinių. Skaitant receptą dažnai net sunku įsivaizduoti, kas iš to gausis, todėl knyga intriguojanti, žadinanti apetitą ir norą viską išbandyti. 

Maistas gali būti tarsi dizainerio sukurtas meno kūrinys,  estetinio tobulumo viršūnė, įmantriausiai pateikta lėkštėje arba stropiai surežisuotoje  nuotraukoje. Bet man geriausias ir geidžiamiausias maistas yra tas, kuris mus pamaitina, mus užaugina ir kuris praturtina mūsų gyvenimą ne tik kūniškais malonumais, bet ir dvasine palaima. Man geriausias maistas yra tas, kurį noriai valgo vaikai, kurio pasiilgsta suagusieji ir apie kurį odes pasakoja seneliai. Apie tokį maistą yra knyga JERUSALEM. 

Aušra

P.S. už knygą esu neparastais dėkinga savo puikiajai draugei. Ačiū, Jūrate. Geriau pataikyti tiesiog neįmanoma.

Yotam Ottolenghi, Sami Tamimi, JERUSALEM

"The flavors and smells of this city are our mother tongue. We imagine them and dream in them, even though we've adopted some new, perhaps more sophisticated languages. They define comfort for us, excitement, joy, serene bliss. Everything we taste and everything we cook is filtered through the prism of our childhood experiences: foods our mothers fed us, wild herbs picked on school trips, days spent in markets, the smell of the dry soil on a summer's day, goat and sheep roaming the hills, fresh pitas with ground lamb, chopped parsley, chopped liver, black figs, smoky chops, syrupy cakes, crumbly cookies. The list is endless - too long to recall and too complex to describe. Most of our food images lie well beyond our consciousness: we just cook and eat, relying on our impulses what feels right, looks beautiful, and tastes delicious to us." Y. Ottolenghi, S. Tamimi, JERUSALEM

Ryžių pudingas su kardamonu, pistacijomis ir rožių vandeniu

Receptas iš Yotam Ottolenghi, Sami Tamimi, JERUSALEM

 

1 2/3 stiklinės* (400 ml) pieno
1/2 stiklinės (120 ml) riebios grietinėlės
1 vanilės ankštis
8 kardamono ankštys
2/3 stiklinės (120 g) trumpagrūdžių ryžių
30 g sviesto, susmulkinto kubeliais
1 šaukštas medaus
2 šaukštai kondensuoto pieno
Žiupsnis druskos
3 šaukštai juostelėmis supjaustytų pistacijų
1 šaukštas džiovintų valgomųjų rožių žiedlapių 

Sirupui:  
1 šaukštas medaus
1 1/2 šaukštelio rožių vandens
1 šaukštas vandens 

*1 stiklinė = 236 ml

Vanilės ankštį perpjauti išilgai pusiau; peiliu išskobti sėklas. Kardamono ankštis pasmulkinti mėsos muštuku. Į nedidelį puodelį supilti pieną, grietinėlę, sudėti kardamoną, vanilės ankštį ir sėklas.Kaitinti ant vidutinio karštumo ugnies, kol mišinys bus pepradedantis virti. Nukelti nuo ugnies. Uždengti ir palikti 30-60 minučių (arb ailgiau), kad pritrauktų.

Sirupui: dubenėlyje sumaišyti medų, rožių vandenį ir vandenį.

Pieno mišinį perkošti į vidutinio dydžio puodą. Suberti ryžius. Virti ant vidutinio karštumo ugnies, pastoviai maišant, maždaug 20 minučių, kol ryžiai suminkštės, o mišinys sutirštės. Ryžiai turi būti al dente - ne kieti, bet dar pakankamai standūs. Jeigu pudingas taps per tirštas, įpilti vandens, ne daugiau kaip po 1 – 2 šaukštus iš karto, kaskart gerai išmaišant.

Nukelti nuo ugnies. Įmaišyti sviestą, kondensuotą pieną ir medų. Užbarstyti pistacijų, smulkintų rožių žiedlapių ir apšlakstyti sirupu. Tiekti, kol šiltas, arba palikti,kol atvės, ir tiekti šaltą.

 Cardamom rice pudding with pistachios & rose water

Recipe from Yotam Ottolenghi, Sami Tamimi, JERUSALEM

 
1 2/3 cups (400 ml) milk
1/2 cup (120 ml) heavy cream
1 vanilla bean
8 cardamom pods
scant 2/3 cup (120 g) short-grain rice
2 tablespoons (30 g) butter, diced
1 tablespoon honey
2 tablespoons condensed milk
Pinch of salt
3 tablespoons slivered unsalted pistachios
1 tablespoon dried edible rose petals

Syrup: 
1 tablespoon honey
1 1/2 teaspoon rose water
1 tablespoon water

Cut vanilla bean lengthwise; scrape the seeds. Lightly crush cardamom. Put milk, cream, vanilla bean and seeds, and cardamom in a medium saucepan and place over high heat. Heat the mixture until it is almost begins to boil. Remove from heat, cover and allow to steep, 30 - 60 minutes, or longer.

To prepare the syrup, stir together honey, rose water and water until uniform, Set asaide.

Strain the infused milk into a different medium size pan. Add rice. Bring to a boil and simmer over medium heat, stirring constantly, for about 20 minutes, until rice become tented but still retains a bite, and the mixture thickens. Add more water, 1- 2 tablespoons at a time, if the mixture is to thick.

Remove pan from the heat. Stir in butter, honey, condensed milk and salt. Mixture can be chilled or served warm, sprinkled with pistachios and rose petals, and drizzled with the syrup.