Mano Amerika prasidėjo Filadelfijoje. Atvažiavau trumpam, metams, gal dviems. Iš pradžių gyvenau
medicinos seselių bendrabutyje. Neturėjau jokių daiktų, todėl gana ilgai jaučiausi taip, tarsi tuoj tuoj man reikės iš čia išvažiuoti. Bet, nepaisant
manosios buities klajokliško laikinumo (vienas puodelis, vienas šaukštelis ir
dantų šepetėlis), Amerikoje aš nuo pat pirmos dienos jaučiausi esanti savo
vietoje, kaip niekur kitur, kur man iki tol teko gyventi ar trumpai svečiuotis.
Anglų kalboje yra labai geras žodis: “belonging”. Atvykus į JAV man nebuvo jokio adaptacinio periodo, jokios kultūrinės aklimatizacijos naujoje šalyje, naujoje kultūroje, ir maža to – naujame žemyne. Amerika iškart tapo mano šalis, o Filadelfija – mano miestas. Iš kitų kraštų atvykę pažįstami ir draugai dažnai su nostalgija kalbėdavo apie namus ir kiekvienai progai pasitaikius jie lėkdavo atgal, į kitą Atlanto pusę. Aš nuo pat pirmos dienos Amerikoje turėjau vieną vienintelę svajonę - pasilikti.
Klajokliška mano prigimtis ir atitinkamai susiklostęs gyvenimas vertė keisti gyvenamąją vietą, todėl iš Filadelfijos aš išsikrausčiau, bet mieste liko sesė, draugai, darbo ryšiai. Kur buvus kur nebuvus aš vis važiuodavau arba skrisdavau atgal, tai su reikalais, tai šiaip, pasisvečiuoti. Atsimenu vieną tokį vakarą prieš keturis metus, kai važiavau aplankyti sesę ir kai, priartėjus prie miesto, man prieš akis atsivėrė pažįstama dantyta Filadelfijos dangoraižių juosta. Tuo momentu man apėmė jausmas, lyg aš grįžčiau namo. Tą rudenį aš užpildžiau prašymą JAV pilietybei.
Per šešerius rezidencijos pačiame Filadelfijos centre metus aš sugebėjau pažinti šį miestą kaip savo rankos penkis pirštus. Pėsčiomis išvaikščiojusi visą skersai ir išilgai, aš žinau ne tik visas Filadelfijos gatves ir visus skersgatvius, bet galiu jums daugmaž nupasakoti visus graffiti ant bromų sienų, esančių tarp Market ir South, dešimties blokų spinduliu. Aš žinau Filadelfijos centro benamių pravardes ir Di Bruno's pardavėjų gyvenimo istorijas. Jeigu kartais būtumėte šiuose kraštuose ir jums prireiktų gero gido, kuris pavedžiotų po Filadelfiją, tai nesivaržydami kreipkitės. Aš noriai ir už ačiū Jums pravesiu penkių žvaigždučių ekskursiją norima tematika, pradedant istorinės vertės įžymybėmis, baigiant meno galerijomis, koncertų rūmais ir muziejais, o taip pat vertingais kulinariniais/restoraninias taškais, italų turgeliu, Reading Terminal ir viską apvainikuojančiu pasivaikščiojimu po Penn’s Landing, Fairmouth Park ir po visas tas gatves, kuriomis kažkada bėgo Rocky Balboa ir apie kurias dainavo Bruce Springsteen.
Antrą gyvenimo Filadelfijoje dieną aš susipažinau su savo būsimu vyru. Trečią dieną aš susipažinau su Marjaneh, panele iš Irano, su kuria bendrauju po šiai dienai, štai jau beveik 15 metų. Su Marjaneh aš bendrauju taip, lyg ji būtų mano sesė. Apie geresnę draugę aš nedrįsčiau net svajoti.
Anglų kalboje yra labai geras žodis: “belonging”. Atvykus į JAV man nebuvo jokio adaptacinio periodo, jokios kultūrinės aklimatizacijos naujoje šalyje, naujoje kultūroje, ir maža to – naujame žemyne. Amerika iškart tapo mano šalis, o Filadelfija – mano miestas. Iš kitų kraštų atvykę pažįstami ir draugai dažnai su nostalgija kalbėdavo apie namus ir kiekvienai progai pasitaikius jie lėkdavo atgal, į kitą Atlanto pusę. Aš nuo pat pirmos dienos Amerikoje turėjau vieną vienintelę svajonę - pasilikti.
Klajokliška mano prigimtis ir atitinkamai susiklostęs gyvenimas vertė keisti gyvenamąją vietą, todėl iš Filadelfijos aš išsikrausčiau, bet mieste liko sesė, draugai, darbo ryšiai. Kur buvus kur nebuvus aš vis važiuodavau arba skrisdavau atgal, tai su reikalais, tai šiaip, pasisvečiuoti. Atsimenu vieną tokį vakarą prieš keturis metus, kai važiavau aplankyti sesę ir kai, priartėjus prie miesto, man prieš akis atsivėrė pažįstama dantyta Filadelfijos dangoraižių juosta. Tuo momentu man apėmė jausmas, lyg aš grįžčiau namo. Tą rudenį aš užpildžiau prašymą JAV pilietybei.
Per šešerius rezidencijos pačiame Filadelfijos centre metus aš sugebėjau pažinti šį miestą kaip savo rankos penkis pirštus. Pėsčiomis išvaikščiojusi visą skersai ir išilgai, aš žinau ne tik visas Filadelfijos gatves ir visus skersgatvius, bet galiu jums daugmaž nupasakoti visus graffiti ant bromų sienų, esančių tarp Market ir South, dešimties blokų spinduliu. Aš žinau Filadelfijos centro benamių pravardes ir Di Bruno's pardavėjų gyvenimo istorijas. Jeigu kartais būtumėte šiuose kraštuose ir jums prireiktų gero gido, kuris pavedžiotų po Filadelfiją, tai nesivaržydami kreipkitės. Aš noriai ir už ačiū Jums pravesiu penkių žvaigždučių ekskursiją norima tematika, pradedant istorinės vertės įžymybėmis, baigiant meno galerijomis, koncertų rūmais ir muziejais, o taip pat vertingais kulinariniais/restoraninias taškais, italų turgeliu, Reading Terminal ir viską apvainikuojančiu pasivaikščiojimu po Penn’s Landing, Fairmouth Park ir po visas tas gatves, kuriomis kažkada bėgo Rocky Balboa ir apie kurias dainavo Bruce Springsteen.
Antrą gyvenimo Filadelfijoje dieną aš susipažinau su savo būsimu vyru. Trečią dieną aš susipažinau su Marjaneh, panele iš Irano, su kuria bendrauju po šiai dienai, štai jau beveik 15 metų. Su Marjaneh aš bendrauju taip, lyg ji būtų mano sesė. Apie geresnę draugę aš nedrįsčiau net svajoti.
Marjaneh gyvena bene gražiausioje Filadelfijos vietoje. Pro jos prašmatnaus
penthaus’o, esančio 23-iame aukšte, stiklinę sieną atsiveria pritrenkiantis
vaizdas į visą miestą: City Hall, Amtrak Tower, Liberty Place, Katedrą,
viešąją biblioteką ir Rodeno muziejų. Kai paskutinį kartą svečiavausi pas
Marjaneh, ji mums paruošė grandiozinę vakarienę, su visa tirada gardžių
užkandžių, su salotomis ir su tiršta kvapnia sriuba; pagrindinis patiekalas
buvo tradicinė persiška vištiena su ryžiais, šafranu ir saldžiarūgštėmis
raugerškio uogomis. Desertui buvo miniatiūrinių petit fours, kurių aš, deja,
nebegalėjau net paragauti. Aš tik sėdėjau ant palangės, apsikamšiusi
pagalvėmis, kad po tokios vakarienės neišvirsčiau iš koto, siurbčiojau mėtų
arbatą ir grožėjausi vaizdu. Ant sofutės sėdėjo Julius, mama, sesė Lina. Ir
Marjaneh. Visi žiūrėjome filmą. Tuo momentu aš nenorėjau būti niekur kitur, tik
čia, su šitais žmonėmis, šituose jaukiuose namuose, pas savo brangią draugę,
kuri visą dieną triūsė gamindama mums karališką vakarienę.
O žemai po mūsų
kojomis tūkstančiais naktinių žiburių švietė Filadelfija.
Ačiū, kad skaitėte.
Aušra
Ačiū, kad skaitėte.
Aušra
2 vidutinio dydžio svogūnai, supjaustyti pusžiedžiais
8 vištienos gabalėliai (8 šlaunelės, arba blauzdelės, arba perpus perpjautos krūtinėlių puselės), su kaulais, be odos
3 stiklinės* basmati ryžių
1 stiklinė džiovintų raugerškio uogų
2 lauro lapai,
2 šaukštai cukraus
1 – 1 ½ stiklinės šafrano vandens (žiupsnelį džiovintų šafrano plaušelių arba truputį malto šafrano suberti į verdantį vandenį ir palikti, kad pritrauktų)
Druskos
Pipirų
Aliejaus kepimui
1 šaukštas sviesto
Pistacijų
*1 stiklinė = 236 ml
Ryžius perplauti po tekančiu vandeniu, užpilti šaltu vandeniu, kad pilnai apsemtų, įberti druskos, kad vanduo būtų stipriai sūrus, maždaug jūros vandens sūrumo ir palikti 2 – 3 valandoms, kad ryžiai pamirktų.
Vištienos gabalėlius pabarstyti druska ir maltais pipirais.
Didelėje keptuvėje ant vidutinio karštumo ugnies pakaitinti porą šaukštų aliejaus. Dėti vištienos gabalėlius ir kepti, kol apskrus iš abiejų pusių. Vištieną perdėti į lėkštę. Išvalyti keptuvę. Įpilti porą šaukštų aliejaus, suberti pjaustytus svogųnus ir kepti, kol svogūnai lengvai apskrus. Į keptuvę su keptais svogųnais sudėti apkepintus vištienos gabalėlius, įpilti maždaug ¾ - 1 stiklinę vandens, įberti druskos, sudėti lauro lapus, keptuvę uždengti, sumažinti ugnį ir viską troškinti maždaug 30 minučių.
Kol vištiena kepa, nuo ryžių nupilti vandenį, kuriame jie mirko. Didokame puode užvirinti maždaug 1 stiklinę vandens. Į verdantį vandenį suberti ryžius. Kai vanduo vėl užvirs, ryžius nukošti, puodą išskalauti. Į tą patį puodą įpilti 1 stiklinę vandens, 1 šaukštą aliejaus, užvirinti, į verdantį vandenį suberti nukoštus ryžius, puodą uždengti. Kai užvirs, sumažinti ugnį ir virti maždaug 5 – 8 minutes, kol ryžiai taps pakankamai minkšti ir birūs (žiūrėti Pastabą).
Nedideliame puodelyje užvirinti šafrano vandenį. Į jį suberti cukrų, džiovintas raugerškio uogas, sudėti sviestą ir viską pavirinti 1 – 2 minutes, kol uogos suminkštės.
Į dubenį dėti maždaug 1/3 virtų ryžių, ant jų užpilti dalį šafrano vandens su uogomis ir gerai išmaišyti, kad ryžiai nusidažytų ryškia geltona spalva.
Į platų dubenį arba didelę gilią lėkštę suberti likusius ryžius, ant viršaus dėti geltonus ryžius, vištienos gabalėlius, troškintus svogūnus, viską užbarstyti likusiomis raugerškio uogomis, skaldytomis pistacijomis ir tiekti į stalą. Skystį, kuriame troškinosi vištiena, nukošti ir patiekti atskirai vietoje padažo.
Pastaba: jeigu norite, kad ant puodo dugno susiformuotų traškių apskrudusių ryžių sluoksnis, puodą uždenkite virtuviniu rankšluosču, ant jo dėkite dangtį ir virkite, nemaišant, ant silpnos ugnies maždaug 40 – 60 minučių. Viršuje esantys ryžiai bus balti ir birūs, o prie dugno prikepusius ryžius galite tiekti atskirai kaip užkandį.
2 medium size onions, sliced into half moons
8 pieces of chicken, skinless, bone-in (either thighs, or drumsticks, or breast halves cut in half)
3 cups basmati rice
1 cup dried barberries
2 bay leaves
2 tablespoons sugar
1 – 1 ½ cups saffron water (soak a pinch of saffron threads or some ground saffron powder in boiling water)
Salt
Pepper
Oil for frying
Pistachios
1 tablespoon butter
Rinse rice. When water runs clear, add water to rice to cover it completely, add enough salt to make it taste like sea water and soak rice for about 2 – 3 hours.
Season chicken with salt and ground pepper.
In a large skillet heat couple tablespoons of oil. Add chicken pieces and brown them on both sides. Transfer chicken to a plate. Wipe the pan. Add another couple tablespoons of oil and sauté onion until lightly browned. Add chicken pieces to the pan with onion, add bay leaves, about 1 cup of water, some salt, cover and braise for about 30 minutes.
While chicken is cooking, drain rice from the soaking liquid. In a large pot bring about 1 cup of water to a boil. Add drained rice to boiling water. When water in the pot comes to a boil again, drain the rice, rinse the pot. Add 1 cup of water and 1 tablespoon of oil to the same pot. Bring to a boil. Add rice, cover with the lid, reduce heat to low and cook for about 5 – 8 minutes, until rice becomes tender (See Note).
In a small pot bring saffron water to a boil. Ad sugar, dried barberries, butter, and cook for about 1 – 2 minutes, until berries become soft.
Transfer about 1/3 of all cooked rice into a bowl. Add some of saffron water with berries to rice, stir until all rice in a bowl is colored bright yellow.
Transfer remaining white rice onto a large deep plate or a platter. Spoon the yellow rice on top. Arrange pieces of chicken on top of rice, spoon sautéed onions on top of chicken. Sprinkle everything with remaining barberries and slivered pistachios. Serve right away. Pass the strained braising liquid alongside, instead of sauce.
Note: if you would like to make some of crispy rice while making this dish, just make sure to cover the pot of rice with a towel, and also with a lid. Cook on low heat for about 40 – 60 minutes, until the bottom of the rice becomes crisp, Remove from heat. Serve bottom rice separately, as a snack.
Mielai įsidėčiau pietums tokio patiekalo :)
AtsakytiPanaikintiIndre, geras patiekalas, labai rekomenduoju;
PanaikintiLaaabai gražiai parašei:)
AtsakytiPanaikintiAciu, Odeta; labai malonu; graziu komplimentu niekada nebus per daug;
PanaikintiYra toks vietinės reikšmės Vilniaus keistuolis (visgi, ne benamis) ir Pilies g. simbolis, kurį pažįsta visi vietiniai - kunigaikštis Vilgaudas. Tas kunigaikštis kasdien trainiojasi Pilies gatve ir visa gerkle rėkia "Ameeeeeeerika, Ameeeeeeerika..." ir čia vienintelė jo dainuojama daina. Na, bent jau kiek man teko girdėti per šiuos 9 metus. Tai va, kai kaskart tas išgirstu tą skardžiu ir pragertu balsu dainuojamą "Ameeeeerika", suspurda širdis. Amerikoj negyvenu, bet norėčiau, galėčiau, vis dar tikiuosi, kad "o gal gyvenime aplinkybės taip ir susiklostys". Jaučiu, toji šalis galėtų būti labiau mano namai nei bet kur kitur pasaulyje.
AtsakytiPanaikintiKiekvienas perskaito tai, ką perskaito: kas apie draugus, kas apie vištieną, o kas apie Ameriką.
Sugriebei už širdies, ačiū.
Egle, tai tau aciu; kad paskaitei, ir kad pasidalinai savo mintimis;
PanaikintiNešu dar vieną reveransą:)) Nes Tu tikrai absolučiai fantastiškai - nereali ir nepakartojama! Ačiū, Aušra:)
AtsakytiPanaikintiAnonime, aciu uz reveransus ir uz ovacijas!
PanaikintiJums reikia leisti knyga!! Butiniausiai!! Uzkabina istorijos, receptai, nuosirdumas.. Pavydziu draugystes:) Ramune
AtsakytiPanaikintiRamune; kai pasensiu ir iseisiu i pensija, parasysiu knyga; butinai; prizadu; oi prirasysiu as tada istoriju (jeigu iki to laiko nesuvaikesiu ir visko nepamirsiu); ACIU!!
Panaikintipritariu visu 100% :)
PanaikintiKas žmogui duota, to tikrai neatimsi :) Savo įrašais trauki kaip magnetas.. Gerai būtų, kad Filadelfija būtų šiek tiek arčiau, tikrai svečių sulauktum :)
AtsakytiPanaikintiAusra, sakai kaip magnetas...; magnetas yra gerai; o del sveciu - visada prasom; tik aiskumo delei pasakau, kad as dabar ne Filadelfijoje gyvenu, o Ithaca, NY;
PanaikintiNuotraukos nuostabios...ir maistas skaniai atrodo! Turiu pripazinti,kad as buvau viena is tu truputi "verkianciu" del Lietuvos, nors esu susikurusi labai patogu gyvenima cia, Amerikoje. Verkslenau tol kol mano keliones tikslai i Lietuva buvo pramogos, malonumai, masazai, paskaitos dvasine tematika,plauku ir veido patvarkymas pas daugybe metu pazystamas moteriskes, kruopsciai apgalvota dienotvarke (ko noriu ko nenoriu ta diena). As jau JAV virs 10 metu. Vaikai ne tik uzaugo bet ir mokslus baige, gyvenimas dar labiau nurimo ir supaprastejo, o tas ilgesys vis gadino gyvenimo kokybe. Tol kol.....: pries 3 savaites staiga turejau palikti darba ir iskridau slaugyti teti pries ir po sunkios sirdies operacijos. Beveik 3 savaites pagyvenau "TIKRA" lietuviska (Kaunietiska) gyvenima. I detalias nesileisiu, bet tik viena pasakysiu: Man si kelione buvo siusta dovana, kad prisiminciau kodel esu pasirinkusi JAV.Si kart skridau NAMO! Pirma karta.Atsiprasau, kad nuklydau nuo maisto tematikos :). Tiesiog norejosi issisakyti "neutraliai" auditorijai. Aciu kas skaitete. Aciu tau Ausra uz silta "Bloga".
AtsakytiPanaikintiDiana, tai tau aciu; ir jokiu problemu del nukrypimo; mes kaip tik to cia ir susirinkom - kad pasisakyti; receptai tai tik dalis sito blogo, ir toli grazu ne pagrindine dalis;
PanaikintiFantastiškai, kaip visada! Dabar jau retokai beužsuku, bet jei tik perskaitau vieną post'ą, tada norisi skaityti dar ir dar ir dar, ir tuos, kuriuos praleidau, ir jau anksčiau skaitytus. O dar - jau kurį laiką man norisi važiuoti pamatyti Amerikos, gali būti, kad ir ''Vaikai ir vanilė'' turi tam įtakos.
AtsakytiPanaikintiŠiandien išbandysim šį receptą!
Ksenija
Aciu, Ksenija; man, kaip visada, labai malonu, kai uzsuki ir kai parasai;
PanaikintiHm, labai norėčiau parašyti, kad labai patiko, bet kažkaip man šitas patiekalas nebuvo TOKS įspūdingas. O nuo raugeriškio uogų buvo labai rūgštu. O višta buvo kaip višta ir tiek. Bet užtat paskui likusius ryžius pakepinau a la tailandietiškas Fried rice ir čia jau rūgštumas derėjo kuo puikiausiai!
PanaikintiKsenija
Ksenija, svarbiausia, kad triusas nenuejo veltui (t.y. kad neteko visko ismesti); Fried rice su tom uogom skamba labai i tema; as dar tu uogu pati turiu puse pakuotes; gal reikes butent taip jas ir panaudoti - sumesti visas i fried rice; aciu uz gera ideja;
PanaikintiAusra, aciu toki nuosirdu pasidalinima! Nerealiai gera buvo skaityti...
AtsakytiPanaikintiAs esu is tu ,kuri verke ( net nededu i kabutes:). ) del Lietuvos gyvendama Jav. Sugrizom ir labai tuo dziaugiuosi. Bet Amerika visada mano sirdyje uzims ypatinga vieta ir pagarba. Ir butinai, butinai ten vel nuvaziuosiu! Tik sikart ne 6 metams:)
Silvija
P.S. uz receptus taip pat labai aciu! Ka esu bandzius- viskas labai mano seimos skonio! O sokoladinis pyragas su riesutu sviestu( is Virtuve nuo...iki zurnalo) isvis tobulas atradimas! Aciu ;)
Silvija, labai aciu uz pasidalinima ir uz pagyrima; smagu girdeti, kad ir receptai patinka; man gerais receptais dalintis - vienas malonumas; o tu teisi del to sokoladinio pyrago; tai Dorie Greenspan isradimas, tobulas, tikra tiesa;
PanaikintiKažkaip Amerika niekad nebuvo mano svajonių šalis, bet pastaruoju metu turiu labai rimtą priežastį aplankyt šią šalį ir galbūt net pagalvoti apie gyvenimą ten. Na toks šiltas pasidalinimas tą norą dar labiau padidina žinoma... Labai gera buvo paskaityt. Ir žinoma ačiū autorei už puikias akimirkas skaitant jūsų kiekvieną įrašą.
AtsakytiPanaikintiSonata, Amerika niekada nebuvo mano svajoniu salis; bet svajonese juk niekas negyvena; gyvename realybeje; Amerika yra mano laimingai nuskilusi realybe; o svajones kaip buvo, taip liko - kitur;
PanaikintiSontata - aciu uz komplimentus; labai malonu! aciu, kad paskaitai;
PanaikintiO taip, kai tai realybė ir tokia laiminga, tai tūkstatntį kartų geriau :)
PanaikintiOi,Ausra, na kodel tai ne romanas??? As taip isijauciau i skaityma, kad rodos, buvau ten pat salia. Ir "bach" - pabaiga. Zavu,zaviau,zaviausia. Laukiu tavo pensijos ir knygu:)))))
AtsakytiPanaikintiLina, neliudek, bus daugiau; cia kaip nesibaigiantis serialas; kaip koks "Visos upes teka" - kaip uzsivedu, tai nei galo, nei krasto nesimato; Aciu tau labai uz grazius zodzius!
PanaikintiNors pritariu ne visoms šio įrašo mintims, o Filadelfija iš visų matytų amerikietiškų filmų (bent jau mane) traukia daug mažiau nei kad ir W. Alleno skersai išilgai išvaikščiotas Niujorkas, vis tik norėčiau pagirti už labai gražų ir jaukų įrašą. Nes vis tik man čia turbūt gražiausia ne apie Ameriką, Filadelfiją ar maistą (draugai triušiai, žinia, tokių dalykų nevalgo), bet apie žmones. O dėl Amerikos... Niekada ten nebuvau. Tikiuosi kada nors pamatyti. Ar norėčiau likti? Dabar greičiausiai atsakyčiau, kad ne. Bet niekada negali žinoti. Man asmeniškai buvo labai neblogai gyventi Prancūzijoje. Galėčiau ir turbūt norėčiau ten gyventi. Nes jau vien macarons ir canneles yra tai, dėl ko galima būtų numirti. O dar tas magiškasis Poryžius... Bet čia jau, žinoma, nuklydimai į visai kitą Atlanto pusę.
AtsakytiPanaikintiArvena, aciu uz pagyrima, nors pritari ne visoms sio iraso mintims (butu daug keisciau, jeigu staiga imtum ir pritartum...); man asmeniskai irgi buvo labai neprastai gyventi Prancuzijoje; ir Lietuvoje buvo neprastai; bet as jau seniai seniai esu amerikiete, nuo kokiu 13 metu; net Amerikoje nebuvusi as buvau amerikiete, tik as to nezinojau; todel man tiesiog priklause gyventi Amerikoje; visai nenuostabu, kad taip ir atsitiko;
PanaikintiTurbūt svarbiausia, kad gyvenime kiekvienas rastume vietą, kur geriausiai jaučiamės, kur jaučiamės savimi, jaučiamės "kaip čia buvę" ir t.t. Kartais, matyt, pasitaiko, kad gimstame, augame ar netgi gana ilgą laiką gyvename ne ten, kur iš tikrųjų turėtume gyventi. Ir turbūt tik reikėtų pasidžiaugti, kad kai kam pavyksta rasti TĄ vietą, kurios vią laiką nesąmoningai ir nepaaiškinamai ilgėjosi.
PanaikintiMan visada norejosi pasilikti Prancuzijoje (kas ir atsitiko)... O si patiekala tai as puikiai pazistu. Mano vyras iranietis, tai teko ragauti ir jo, ir veliau jo mamos pagaminto... Man tai vienas skaniausiu iranietisku patiekalu... Tik as ilga laika galvojau, kad jis darytas su spanguolemis...
AtsakytiPanaikintiAusra, matai kokios mes panasios - abi iseives, abi su iranieciais draugaujam; ne veltui drauges; as visada nujauciau, kad tu Prancuzijoje pasiliksi; ir dar nujauciau, kad as pati tikrai Lietuvoje nepasiliksiu gyventi; o kokia Stasbure padetis su iranietiskais ingredientais (pvz. dziovintu zereshk); Itakoje tai labai prasta; atsisiunciau dziovinto raugerskio maiseli is kazkokios interentines parduotuves, tai uogos visai ne raudonos buvo, o kazkokios rudos;
PanaikintiMiela Vaikai ir Vanile,
AtsakytiPanaikintitas Jusu mokejimas dziaugstis esama akimirka ir myleti esancius Jusu gyvenime... visa tai griebia mane uz sirdies ir jaudina iki asaru. aciu, kad nesustojate dalintis su mumis savo gyvenimu.
Giedre
Giedre, labai aciu uz siltus zodzius; o svarbiausiai - uz tai, kad skaitote;
Panaikinti