Jau kelis kartus rašiau, kaip man
patinka Stephanie Shih blogas Desserts for Breakfast. Jos bloge viskas taip
gražu ir išbaigta: receptai tobuli; nuotraukos – meno kūriniai; istorijos
įkvepiančios, suprantamos, įdomios; na o tekstas toks sklandus, kad skaityti
visada yra gryniausias malonumas, nesvarbu apie ką.
Man maisto bloge yra labai svarbu tekstas. Aš net žurnalus ne vartau, bet skaitau, nuo pradžios iki galo. Su blogais tas pats; man rekia, kad būtų ką skaityti. Prieš receptus esančios įžangos man labai daug pasako ne tik apie blogo autorių, bet ir apie jo/jos publikuojamus receptus: jeigu perskaičius įžangą taip ir lieka neaišku, kas norėta pasakyti, jeigu visos mintys yra paslaptingai užslėptos po dviprasmiais nutylėjimais ir tarp eilučių, tai aš imu bijoti, kad ir recepte bus keletas menamų ingredientų bei savaime suprantamų etapų (todėl ir nesivarginta apie juos rašyti). Man visada imponuoja tie žmonės, kurie turi daug ką pasakyti. Kai žodžių ir minčių yra tiek daug, kad nebeįmanoma surasti pakankamai klausančiųjų, tada tokie žmonės pradeda rašyti, ir jų skaitytojai tampa klausytojais. Staphanie Shih rašo Desserts for Breakfast. Phyllis Grant rašo Dash and Bella. Gabrielle Hamilton parašė Blood, Bones and Butter. Tekstas man yra svarbiausia bet kokio blogo dalis. Maisto blogai – ne išimtis.
Man labai svarbu nuotraukos, tiek bloguose, tiek kulinarinėsė knygose. Aš žinau, kad yra tuntai nepaprastai gerų receptų be jokių iliustracijų. Aš, deja, taip ir liksiu tų receptų nepastebėjusi ir neišbandžiusi. Mano vaizduotė yra tokia menka, kad norint suprasti, kaip viskas turi atrodyti, man būtinai reikia pamatyti nuotrauką. Ir dar man reikia daiktinio įrodymo, kad receptas iš tiesų yra pagaminamas, o ne išlaužtas iš piršto.
Yra begalinė daugybė nepaprastai estetiškų blogų, kuriuose sudėtos nuotraukos yra tarsi meno kūriniai. Tokios nuotraukos mane įkvepia, praturtina, į mano gyvenimą įnešą grožio. Jeigu šalia tokių nuotraukų dar bus dailiai surašytos sklandžios mintys, galbūt kelionių įspūdžiai, galbūt šiaip pastebėjimai, recepto skaityti man net nebereikia. Jeigu įrašas ir nuotraukos įkvėpė tiek, kad norisi iškart lėkti į virtuvę, reikia tik susirinkti ingredientus, atsiversti receptą ir nedvejojant pradėti gaminti. Receptas garantuotai bus geras. Visada. Koks ryšys tarp žmogaus literatūrinių bei meninių talentų ir kulinarinių sugebėjimų? Ogi ryšys tiesioginis - jeigu žmogus rašo tokį blogą, kuriame viskas, pradedant kelionės įspūdžiais, ir baigiant nuotraukos estetika, yra iki smulkmenų išbaigta, apgalvota, daugybę kartų pataisyta ir iki galo ištobulinta, tai nėra nei pačios menkiausios tikimybės, kad toks žmogus į savo blogą dės kažkokį be ryšio receptą, kuris yra gryna nesąmonė ir išvis niekam tikęs. Receptas bus geras. Patikėkit. Nes čia Jums ne tas atvejis, kai įžangoje padrikai surašomos kažkokios kadaise susapnuotos mintys; kai tekste dominuoja ne žodžiai, bet daugtaškių, kabučių ir kitų skyrybos ženklų raizgalynė; kai įdedama telefonu nufotkinta nuotrauka, iš kurios net ir labai pasistengus nepavyksta iššifruoti, ar ten avižinis batonėlis su džiovintais vaisiais, ar kugelis; ir kai paskutinė blogo autoriaus mintis prieš paspaudžiant “Publish” mygtuką dažniausiai būna tokia: “Ai, ir taip bus gerai”. Tikimybė, kad tų batonėlių receptas bus vertas dėmesio, lygi nuliui (mano tikimybių skalėje).
Mielinį – citrininį pyragą iš semolinos miltų, su citrinomis ir su limoncello, norėjau pagaminti jau daugiau nei metai, nuo 2012-ųjų kovo, kai Stephanie papublikavo savo įrašą. Įrašas apie Italiją, Amalfi pakrantę, apie Viduržemio jūros vandens spalvas, apie Sorento ir apie limoncello. Ieškodama daugiau literatūros apie limoncello užtikau dar vieną nepaprastą blogą, The Salty Cod. Jeigu Jums, kaip ir man, įdomu tai, ką žmonės rašo, ne tik tai, ką jie savo virtuvėse gamina, paskaitykit The Salty Cod; ypatingai rekomenduoju įrašus apie bulves, apie imigraciją, apie sniegą ir apie limoncello. Apie The Salty Cod tikrai bus atskira šneka.
Ačiū, kad skaitėte.
Aušra
Man maisto bloge yra labai svarbu tekstas. Aš net žurnalus ne vartau, bet skaitau, nuo pradžios iki galo. Su blogais tas pats; man rekia, kad būtų ką skaityti. Prieš receptus esančios įžangos man labai daug pasako ne tik apie blogo autorių, bet ir apie jo/jos publikuojamus receptus: jeigu perskaičius įžangą taip ir lieka neaišku, kas norėta pasakyti, jeigu visos mintys yra paslaptingai užslėptos po dviprasmiais nutylėjimais ir tarp eilučių, tai aš imu bijoti, kad ir recepte bus keletas menamų ingredientų bei savaime suprantamų etapų (todėl ir nesivarginta apie juos rašyti). Man visada imponuoja tie žmonės, kurie turi daug ką pasakyti. Kai žodžių ir minčių yra tiek daug, kad nebeįmanoma surasti pakankamai klausančiųjų, tada tokie žmonės pradeda rašyti, ir jų skaitytojai tampa klausytojais. Staphanie Shih rašo Desserts for Breakfast. Phyllis Grant rašo Dash and Bella. Gabrielle Hamilton parašė Blood, Bones and Butter. Tekstas man yra svarbiausia bet kokio blogo dalis. Maisto blogai – ne išimtis.
Man labai svarbu nuotraukos, tiek bloguose, tiek kulinarinėsė knygose. Aš žinau, kad yra tuntai nepaprastai gerų receptų be jokių iliustracijų. Aš, deja, taip ir liksiu tų receptų nepastebėjusi ir neišbandžiusi. Mano vaizduotė yra tokia menka, kad norint suprasti, kaip viskas turi atrodyti, man būtinai reikia pamatyti nuotrauką. Ir dar man reikia daiktinio įrodymo, kad receptas iš tiesų yra pagaminamas, o ne išlaužtas iš piršto.
Yra begalinė daugybė nepaprastai estetiškų blogų, kuriuose sudėtos nuotraukos yra tarsi meno kūriniai. Tokios nuotraukos mane įkvepia, praturtina, į mano gyvenimą įnešą grožio. Jeigu šalia tokių nuotraukų dar bus dailiai surašytos sklandžios mintys, galbūt kelionių įspūdžiai, galbūt šiaip pastebėjimai, recepto skaityti man net nebereikia. Jeigu įrašas ir nuotraukos įkvėpė tiek, kad norisi iškart lėkti į virtuvę, reikia tik susirinkti ingredientus, atsiversti receptą ir nedvejojant pradėti gaminti. Receptas garantuotai bus geras. Visada. Koks ryšys tarp žmogaus literatūrinių bei meninių talentų ir kulinarinių sugebėjimų? Ogi ryšys tiesioginis - jeigu žmogus rašo tokį blogą, kuriame viskas, pradedant kelionės įspūdžiais, ir baigiant nuotraukos estetika, yra iki smulkmenų išbaigta, apgalvota, daugybę kartų pataisyta ir iki galo ištobulinta, tai nėra nei pačios menkiausios tikimybės, kad toks žmogus į savo blogą dės kažkokį be ryšio receptą, kuris yra gryna nesąmonė ir išvis niekam tikęs. Receptas bus geras. Patikėkit. Nes čia Jums ne tas atvejis, kai įžangoje padrikai surašomos kažkokios kadaise susapnuotos mintys; kai tekste dominuoja ne žodžiai, bet daugtaškių, kabučių ir kitų skyrybos ženklų raizgalynė; kai įdedama telefonu nufotkinta nuotrauka, iš kurios net ir labai pasistengus nepavyksta iššifruoti, ar ten avižinis batonėlis su džiovintais vaisiais, ar kugelis; ir kai paskutinė blogo autoriaus mintis prieš paspaudžiant “Publish” mygtuką dažniausiai būna tokia: “Ai, ir taip bus gerai”. Tikimybė, kad tų batonėlių receptas bus vertas dėmesio, lygi nuliui (mano tikimybių skalėje).
Mielinį – citrininį pyragą iš semolinos miltų, su citrinomis ir su limoncello, norėjau pagaminti jau daugiau nei metai, nuo 2012-ųjų kovo, kai Stephanie papublikavo savo įrašą. Įrašas apie Italiją, Amalfi pakrantę, apie Viduržemio jūros vandens spalvas, apie Sorento ir apie limoncello. Ieškodama daugiau literatūros apie limoncello užtikau dar vieną nepaprastą blogą, The Salty Cod. Jeigu Jums, kaip ir man, įdomu tai, ką žmonės rašo, ne tik tai, ką jie savo virtuvėse gamina, paskaitykit The Salty Cod; ypatingai rekomenduoju įrašus apie bulves, apie imigraciją, apie sniegą ir apie limoncello. Apie The Salty Cod tikrai bus atskira šneka.
Ačiū, kad skaitėte.
Aušra
Pyragas:
1/3 stiklinės* pieno, šilto
2 1/2 šaukšteliai sausų mielių
35 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų
85 g sviesto, kambario temperatūros
25 g (2 šaukštai) cukraus
4 kiaušiniai, kambario temperatūros
210 g semolina miltų
1 citrinos nutarkuota žievelė
Sviesto formai patepti
*1 stiklinė = 236 ml
Į nedidelį dubenėlį supilti šiltą pieną, suberti mieles, persijotus aukščiausios rūšies kvietinius miltus ir viską gerai išmaišyti. Palikti šiltai 20 minučių, kad pakiltų.
Ant kepimo skardos patiesti Silpat arba sviestinio popieriaus lakštą. 20 cm skersmens apvalios kepimo formos išsiimančiu dugnu žiedą patepti sviestu, pabarstyti miltais ir iškratyti neprilipusius miltus. Sviestu patepti ir miltais pabarstyti tuščios aukštos skardinės nuo konservų išorę. Kepimo formos žiedą dėti ant paruoštos kepimo skardos. Sviestu užsandarinti visus apačioje esančius plyšelius. Į žiedo centrą dėti skardinę; sviestu taip pat užsandarinti visus apačioje esančius plyšelius.
Elektriniu mikseriu iki purumo išsukti sviestą. Suberti cukrų ir gerai išmaišyti. Po vieną dėti kiaušinius, kaskart gerai viską išmaišant. Supilti pieno-mielių mišinį. Išmaišyti. Suberti semolinos miltus, citrinos žievelę ir viską sukti tol, kol masė taps vientisa ir tiršta. Tešlą supilti į paruoštą žiedą.Palikti 40 minučių šiltai, kad pakiltų.
Orkaitę įkaitinti iki 175oC.
Pakilusį pyragą pašauti į karštą orkaitę. Kepti maždaug 30 – 40 minučių, kol pyrago kraštai atšoks nuo formos kraštų, o į pyrago vidurį įkištas medinis dantų krapštukas liks sausas. Traukti iš orkaitės ir palikti, kad šiek tiek atvėstų. Išimti iš kepimo formos.
Šiltą pyragą subadyti mediniu iešmeliu, sulaistyti sirupu, ant viršaus išdėlioti sirupe virtus citrinų griežinėlius. Palikti kambario temperatūroje porai valandų, arba pernakt, kad pyragas pilnai sugertų sirupą. Tiekti su plakta grietinėle.
1/3 stiklinės* pieno, šilto
2 1/2 šaukšteliai sausų mielių
35 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų
85 g sviesto, kambario temperatūros
25 g (2 šaukštai) cukraus
4 kiaušiniai, kambario temperatūros
210 g semolina miltų
1 citrinos nutarkuota žievelė
Sviesto formai patepti
*1 stiklinė = 236 ml
Į nedidelį dubenėlį supilti šiltą pieną, suberti mieles, persijotus aukščiausios rūšies kvietinius miltus ir viską gerai išmaišyti. Palikti šiltai 20 minučių, kad pakiltų.
Ant kepimo skardos patiesti Silpat arba sviestinio popieriaus lakštą. 20 cm skersmens apvalios kepimo formos išsiimančiu dugnu žiedą patepti sviestu, pabarstyti miltais ir iškratyti neprilipusius miltus. Sviestu patepti ir miltais pabarstyti tuščios aukštos skardinės nuo konservų išorę. Kepimo formos žiedą dėti ant paruoštos kepimo skardos. Sviestu užsandarinti visus apačioje esančius plyšelius. Į žiedo centrą dėti skardinę; sviestu taip pat užsandarinti visus apačioje esančius plyšelius.
Elektriniu mikseriu iki purumo išsukti sviestą. Suberti cukrų ir gerai išmaišyti. Po vieną dėti kiaušinius, kaskart gerai viską išmaišant. Supilti pieno-mielių mišinį. Išmaišyti. Suberti semolinos miltus, citrinos žievelę ir viską sukti tol, kol masė taps vientisa ir tiršta. Tešlą supilti į paruoštą žiedą.Palikti 40 minučių šiltai, kad pakiltų.
Orkaitę įkaitinti iki 175oC.
Pakilusį pyragą pašauti į karštą orkaitę. Kepti maždaug 30 – 40 minučių, kol pyrago kraštai atšoks nuo formos kraštų, o į pyrago vidurį įkištas medinis dantų krapštukas liks sausas. Traukti iš orkaitės ir palikti, kad šiek tiek atvėstų. Išimti iš kepimo formos.
Šiltą pyragą subadyti mediniu iešmeliu, sulaistyti sirupu, ant viršaus išdėlioti sirupe virtus citrinų griežinėlius. Palikti kambario temperatūroje porai valandų, arba pernakt, kad pyragas pilnai sugertų sirupą. Tiekti su plakta grietinėle.
Sirupe virti citrinų griežinėliai:
6-8 citrinos
3 stiklinės vandens
150 g cukraus
Cukrų ir vandenį supilti į vidutinio dydžio puodą ir užvirinti. Citrinas supjaustyti 4 – 5 mm storio griežineliais ir sudėti į verdantį sirupą. Sumažinti ugnį ir virti maždaug 25 – 30 minučių, kol citrinų žievelės suminkštės. Citrinų griežinėlius nukošti. Išimti sėklas. Skystį palikti pyrago sulaistymui.
6-8 citrinos
3 stiklinės vandens
150 g cukraus
Cukrų ir vandenį supilti į vidutinio dydžio puodą ir užvirinti. Citrinas supjaustyti 4 – 5 mm storio griežineliais ir sudėti į verdantį sirupą. Sumažinti ugnį ir virti maždaug 25 – 30 minučių, kol citrinų žievelės suminkštės. Citrinų griežinėlius nukošti. Išimti sėklas. Skystį palikti pyrago sulaistymui.
Sirupas pyrago sulaistymui:
1/2 stiklinės skysčio, likusio nuo virtų citrinų
1/2 stiklinės limoncello
200 g cukraus
Nuo virtų citrinų likusį skystį, cukrų ir limoncello supilti į nedidelį puodelį ir kaitinti ant vidutinio karštumo ugnies, pastoviai maišant, kol cukrus ištirps. Šiltu sirupu sulaistyti pyragą.
Cake:
1/3 cup milk, warmed
2 1/2 teaspoons active dry yeast
35 g all-purpose flour
85 g (6 tablespoons) butter, at room temperature
25 g (2 tablespoons) sugar
4 eggs, at room temperature
210 g semolina flour
zest of 1 large lemon
Butter for the pan
In a small bowl, sprinkle the yeast into the warmed milk. Add the all-purpose flour and mix gently. Cover the bowl and set aside in a warm place. Let rise for 20 minutes.
Butter and flour an 8-inch ring mold. Alternatively, butter and flour the ring 8” springform and also a tall emty can of 3.5 – 4” diameter; place the ring onto a parchment (or Siplat)- lined baking sheet. Seal the bottom of the ring with butter. Place the buttered and floured can in the center inside the ring. Seal the bottom of the can with butter. Set aside.
Using electric mixer, beat the butter until light and fluffy, about 2 – 3 minutes. Add the sugar and beat well. Add the eggs one at a time, beating well after each addition. Whisk in the yeast mixture. Add the semolina flour and lemon zest and beat until well-combined and thick. Pour the batter into the prepared ring mold. Cover and let rise for 40 minutes.
Preheat the oven to 350 degrees F.
Bake the cake for 30 – 40 minutes, until the sides begin to pull away from the pan and a toothpick inserted into the center of the cake comes out cleanly. Remove from oven and set on a wire rack. Cool briefly before unmolding.
Prick the top of the cake several times with a wooden skewer. Glaze the entire cake with syrup and top with candied lemons (recipes below). Let sit at room temperature for at least couple hours or overnight before serving as the cake will continue to soak up the glaze. Serve with lightly sweetened whipped cream.
Candied lemon slices:
6-8 lemons
3 cups water
150 g (1 1/2 cups) sugar
Combine the water and sugar in a pot and bring to a boil over medium heat. Slice the lemons into 1/8-inch thick slices. Add the lemons to the boiling syrup, reduce heat and simmer for about 25 - 30 minutes, until the lemon rinds are translucent and fork-tender. Do not overcook. Strain the lemon slices, remove the seeds and reserve the cooking liquid for glaze.
Glaze:
1/2 cup candied lemon liquid
1/2 cup limoncello
200 g (1 cup) sugar
Combine the reserved cooking liquid from the candied lemons, limoncello, and sugar in a small saucepan. Heat and stir until the sugar has completely dissolved. Use while warm to glaze the cake.
6-8 lemons
3 cups water
150 g (1 1/2 cups) sugar
Combine the water and sugar in a pot and bring to a boil over medium heat. Slice the lemons into 1/8-inch thick slices. Add the lemons to the boiling syrup, reduce heat and simmer for about 25 - 30 minutes, until the lemon rinds are translucent and fork-tender. Do not overcook. Strain the lemon slices, remove the seeds and reserve the cooking liquid for glaze.
Glaze:
1/2 cup candied lemon liquid
1/2 cup limoncello
200 g (1 cup) sugar
Combine the reserved cooking liquid from the candied lemons, limoncello, and sugar in a small saucepan. Heat and stir until the sugar has completely dissolved. Use while warm to glaze the cake.
