15 balandžio, 2013

Mielinis pyragas su citrinomis ir limoncello





Jau kelis kartus rašiau, kaip man patinka Stephanie Shih blogas Desserts for Breakfast. Jos bloge viskas taip gražu ir išbaigta: receptai tobuli; nuotraukos – meno kūriniai; istorijos įkvepiančios, suprantamos, įdomios; na o tekstas toks sklandus, kad skaityti visada yra gryniausias malonumas, nesvarbu apie ką.

Man maisto bloge yra labai svarbu tekstas. Aš net žurnalus ne vartau, bet skaitau, nuo pradžios iki galo. Su blogais tas pats; man rekia, kad būtų ką skaityti. Prieš receptus esančios įžangos man labai daug pasako ne tik apie blogo autorių, bet ir apie jo/jos publikuojamus receptus: jeigu perskaičius įžangą taip ir lieka neaišku, kas norėta pasakyti, jeigu visos mintys yra paslaptingai užslėptos po dviprasmiais nutylėjimais ir tarp eilučių, tai aš imu bijoti, kad ir recepte bus keletas menamų ingredientų bei savaime suprantamų etapų (todėl ir nesivarginta apie juos rašyti). Man visada imponuoja tie žmonės, kurie turi daug ką pasakyti. Kai žodžių ir minčių yra tiek daug, kad nebeįmanoma surasti pakankamai klausančiųjų, tada tokie žmonės pradeda rašyti, ir jų skaitytojai tampa klausytojais. Staphanie Shih rašo Desserts for Breakfast. Phyllis Grant rašo Dash and Bella. Gabrielle Hamilton parašė Blood, Bones and Butter. Tekstas man yra svarbiausia bet kokio blogo dalis. Maisto blogai – ne išimtis.

Man labai svarbu nuotraukos, tiek bloguose, tiek kulinarinėsė knygose. Aš žinau, kad yra tuntai nepaprastai gerų receptų be jokių iliustracijų. Aš, deja, taip ir liksiu tų receptų nepastebėjusi ir neišbandžiusi. Mano vaizduotė yra tokia menka, kad norint suprasti, kaip viskas turi atrodyti, man būtinai reikia pamatyti nuotrauką. Ir dar man reikia daiktinio įrodymo, kad receptas iš tiesų yra pagaminamas, o ne išlaužtas iš piršto.

Yra begalinė daugybė nepaprastai estetiškų blogų, kuriuose sudėtos nuotraukos yra tarsi meno kūriniai. Tokios nuotraukos mane įkvepia, praturtina, į mano gyvenimą įnešą grožio. Jeigu šalia tokių nuotraukų dar bus dailiai surašytos sklandžios mintys, galbūt kelionių įspūdžiai, galbūt šiaip pastebėjimai, recepto skaityti man net nebereikia. Jeigu įrašas ir nuotraukos įkvėpė tiek, kad norisi iškart lėkti į virtuvę, reikia tik susirinkti ingredientus, atsiversti receptą ir nedvejojant pradėti gaminti. Receptas garantuotai bus geras. Visada. Koks ryšys tarp žmogaus literatūrinių bei meninių talentų ir kulinarinių sugebėjimų? Ogi ryšys tiesioginis - jeigu žmogus rašo tokį blogą, kuriame viskas, pradedant kelionės įspūdžiais, ir baigiant nuotraukos estetika, yra iki smulkmenų išbaigta, apgalvota, daugybę kartų pataisyta ir iki galo ištobulinta, tai nėra nei pačios menkiausios tikimybės, kad toks žmogus į savo blogą dės kažkokį be ryšio receptą, kuris yra gryna nesąmonė ir išvis niekam tikęs. Receptas bus geras. Patikėkit. Nes čia Jums ne tas atvejis, kai įžangoje padrikai surašomos kažkokios kadaise susapnuotos mintys; kai tekste dominuoja ne žodžiai, bet daugtaškių, kabučių ir kitų skyrybos ženklų raizgalynė; kai įdedama telefonu nufotkinta nuotrauka, iš kurios net ir labai pasistengus nepavyksta iššifruoti, ar ten avižinis batonėlis su džiovintais vaisiais, ar kugelis; ir kai paskutinė blogo autoriaus mintis prieš paspaudžiant “Publish” mygtuką dažniausiai būna tokia: “Ai, ir taip bus gerai”. Tikimybė, kad tų batonėlių receptas bus vertas dėmesio, lygi nuliui (mano tikimybių skalėje).

Mielinį – citrininį pyragą iš semolinos miltų, su citrinomis ir su limoncello, norėjau pagaminti jau daugiau nei metai, nuo 2012-ųjų kovo, kai Stephanie papublikavo savo įrašą. Įrašas apie Italiją, Amalfi pakrantę, apie Viduržemio jūros vandens spalvas, apie Sorento ir apie limoncello. Ieškodama daugiau literatūros apie limoncello užtikau dar vieną nepaprastą blogą, The Salty Cod. Jeigu Jums, kaip ir man, įdomu tai, ką žmonės rašo, ne tik tai, ką jie savo virtuvėse gamina, paskaitykit The Salty Cod; ypatingai rekomenduoju įrašus apie bulves, apie imigraciją, apie sniegą ir apie limoncello. Apie The Salty Cod tikrai bus atskira šneka.

Ačiū, kad skaitėte.

Aušra




























Mielinis pyragas su citrinomis ir su limoncello

Pagal desserts for breakfast receptą
 


Pyragas:
1/3 stiklinės* pieno, šilto
2 1/2 šaukšteliai sausų mielių
35 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų
85 g sviesto, kambario temperatūros
25 g (2 šaukštai) cukraus
4 kiaušiniai, kambario temperatūros
210 g semolina miltų
1 citrinos nutarkuota žievelė
Sviesto formai patepti

*1 stiklinė = 236 ml


Į nedidelį dubenėlį supilti šiltą pieną, suberti mieles, persijotus aukščiausios rūšies kvietinius miltus ir viską gerai išmaišyti. Palikti šiltai 20 minučių, kad pakiltų.

Ant kepimo skardos patiesti Silpat arba sviestinio popieriaus lakštą. 20 cm skersmens apvalios kepimo formos išsiimančiu dugnu žiedą patepti sviestu, pabarstyti miltais ir iškratyti neprilipusius miltus. Sviestu patepti ir miltais pabarstyti tuščios aukštos skardinės nuo konservų išorę. Kepimo formos žiedą dėti ant paruoštos kepimo skardos. Sviestu užsandarinti visus apačioje esančius plyšelius. Į žiedo centrą dėti skardinę; sviestu taip pat užsandarinti visus apačioje esančius plyšelius.

Elektriniu mikseriu iki purumo išsukti sviestą. Suberti cukrų ir gerai išmaišyti. Po vieną dėti kiaušinius, kaskart gerai viską išmaišant. Supilti pieno-mielių mišinį. Išmaišyti. Suberti semolinos miltus, citrinos žievelę ir viską sukti tol, kol masė taps vientisa ir tiršta. Tešlą supilti į paruoštą žiedą.Palikti 40 minučių šiltai, kad pakiltų.

Orkaitę įkaitinti iki 175oC.

Pakilusį pyragą pašauti į karštą orkaitę. Kepti maždaug 30 – 40 minučių, kol pyrago kraštai atšoks nuo formos kraštų, o į pyrago vidurį įkištas medinis dantų krapštukas liks sausas. Traukti iš orkaitės ir palikti, kad šiek tiek atvėstų. Išimti iš kepimo formos.

Šiltą pyragą subadyti mediniu iešmeliu, sulaistyti sirupu, ant viršaus išdėlioti sirupe virtus citrinų griežinėlius. Palikti kambario temperatūroje porai valandų, arba pernakt, kad pyragas pilnai sugertų sirupą. Tiekti su plakta grietinėle.


 
Sirupe virti citrinų griežinėliai:
6-8 citrinos
3 stiklinės vandens
150 g cukraus

Cukrų ir vandenį supilti į vidutinio dydžio puodą ir užvirinti. Citrinas supjaustyti 4 – 5 mm storio griežineliais ir sudėti į verdantį sirupą. Sumažinti ugnį ir virti maždaug 25 – 30 minučių, kol citrinų žievelės suminkštės. Citrinų griežinėlius nukošti. Išimti sėklas. Skystį palikti pyrago sulaistymui.



Sirupas pyrago sulaistymui:
1/2 stiklinės skysčio, likusio nuo virtų citrinų
1/2 stiklinės limoncello
200 g cukraus

Nuo virtų citrinų likusį skystį, cukrų ir limoncello supilti į nedidelį puodelį ir kaitinti ant vidutinio karštumo ugnies, pastoviai maišant, kol cukrus ištirps. Šiltu sirupu sulaistyti pyragą. 


 





Yeasted Lemon Baba Cake With Limoncello

Recipe from desserts for breakfast

Cake:
1/3 cup milk, warmed
2 1/2 teaspoons active dry yeast
35 g all-purpose flour
85 g (6 tablespoons) butter, at room temperature
25 g (2 tablespoons) sugar
4 eggs, at room temperature
210 g semolina flour
zest of 1 large lemon
Butter for the pan

In a small bowl, sprinkle the yeast into the warmed milk. Add the all-purpose flour and mix gently. Cover the bowl and set aside in a warm place. Let rise for 20 minutes.

Butter and flour an 8-inch ring mold. Alternatively, butter and flour the ring 8” springform and also a tall emty can of 3.5 – 4” diameter; place the ring onto a parchment (or Siplat)- lined baking sheet. Seal the bottom of the ring with butter. Place the buttered and floured can in the center inside the ring. Seal the bottom of the can with butter. Set aside.

Using electric mixer, beat the butter until light and fluffy, about 2 – 3 minutes. Add the sugar and beat well. Add the eggs one at a time, beating well after each addition. Whisk in the yeast mixture. Add the semolina flour and lemon zest and beat until well-combined and thick. Pour the batter into the prepared ring mold. Cover and let rise for 40 minutes.

Preheat the oven to 350 degrees F.

Bake the cake for 30 – 40 minutes, until the sides begin to pull away from the pan and a toothpick inserted into the center of the cake comes out cleanly. Remove from oven and set on a wire rack. Cool briefly before unmolding.

Prick the top of the cake several times with a wooden skewer. Glaze the entire cake with syrup and top with candied lemons (recipes below). Let sit at room temperature for at least couple hours or overnight before serving as the cake will continue to soak up the glaze. Serve with lightly sweetened whipped cream.

Candied lemon slices:
6-8 lemons
3 cups water
150 g (1 1/2 cups) sugar

Combine the water and sugar in a pot and bring to a boil over medium heat. Slice the lemons into 1/8-inch thick slices. Add the lemons to the boiling syrup, reduce heat and simmer for about 25 - 30 minutes, until the lemon rinds are translucent and fork-tender. Do not overcook. Strain the lemon slices, remove the seeds and reserve the cooking liquid for glaze.



Glaze:
1/2 cup candied lemon liquid
1/2 cup limoncello
200 g (1 cup) sugar

Combine the reserved cooking liquid from the candied lemons, limoncello, and sugar in a small saucepan. Heat and stir until the sugar has completely dissolved. Use while warm to glaze the cake.

13 komentarų:

  1. taip Ausryt,savo klausytoju ir gerbeju turite apsciai, as - viena is ju.Darbo diena pradedu nuo kulinariniu blogu apzvalgos:jusiskis pirmasis.Nors praktiskai nieko negaminu,bet cia lankausi del estetikos, nes kaip ir pas Staphanie, Jusu nuotraukos-tai meno kuriniai, o is tekstu skleidziates kaip originalus ir laisvas zmogus.Aciu ir sekmes!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Rita, aciu Jums labai uz toki silta komentara; labai malonu, kad turiu skaitytoju; dar maloniau, kad yra net gerbeju; i didziuosius blogus as net nebandau lygiuotis, bet as is ju mokausi ir visada stengiuosi atlikti viska maksimaliai, pagal savo isgales ir sugebejimus; as noriu, kad visiems skaitantiems matytusi, jog man svarbu tiek sitas blogas, tiek visi jo skaitytojai; nes is tikruju man svarbu; todel stengiuosi;

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aušra, tau tikrai nereikia lygiuotis į kažką, nes tavo blogas jau ir yra didysis ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. visa pirma pastraipa,kuria parasei,labai atitinka vaikai ir vanile bloga ;) o recepta BUTINAI isbandysiu!!!!!! Amalfi krantas,tai kazkas nerealaus,rekomenduoju ten nuvaziuoti :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Laura, Eugenija, oi kaip isgyret jus mane be saiko! aciu!! nors gal ir ne visiskai tiesa, bet visitek be galo malonu;

    AtsakytiPanaikinti
  6. Aušra, visu 100proc. pritariu tavajam blogų vertinimui! Tekstai ir nuotraukos - tai tos pagrindinės atramos, ant kurių turi laikytis geras blogas. Juk ne visi receptai įtinka mūsų skoniui, tačiau blogus mes skaitome ir dėl istorijų, ir dėl vizuolinių grožybių! Jei tai darytumėme vien tik dėl receptų, tuomet turbūt vertėtų atsiversti kokį "myrecipes.com" ar kažką pan. ir ten tiesiog atgrubusia akimi peržvelgti receptus, išsirinkti kažką tinkamo ir keliauti į virtuvę :)
    Tinklaraščio (net jeigu tai ir yra maisto tinklaraštis) esmė yra kitur

    AtsakytiPanaikinti
  7. O aš norėčiau šiek tiek išreikšti nepasitenkinimą. Kai tik pradėjote rašyti savo blogą, pamenu laukdavau kiekvieno įrašo kaip kokio saulės spindulėlio, godžiai prarydavau nuoširdžius ir įdomius tekstus apie jūsų vaikus, kasdienybę, gyvenimo būdą.. Tačiau kuo toliau tuo dažniau atsivertusi kokį naujesnį jūsų įrašą randu vien nepasitenkinimą. Na ne, ne vien jį, bet jo tikrai sparčiai daugėja. Nepasitenkinimas ir netoleravimas tų, kurie turi alergijų, kurie nevalgo makaronų, kurie fotografuoja ant netašytų stalų, o dabar užkliuvo tie, kurie rašo blugus. Na taip, jų būna visokių, bet manau kiekvienas turi savus skaitytojus. Ir nereikia taip pykti ir plūsti tuos, kurie neatitinka jūsų reikalavimų. Aš tikrai nenoriu kažkaip labai piktai čia visko išsakyti, tiesiog, kaip ištikima jūsų tinklaraščio skaitytoja, norėčiau patarti vėl rašyti nuoširdžius ir šiltus ir įkvepiančius įrašus, ir šiek tiek mažiau reikšti nepasitenkinimo. Nes juk visokių žmonių šiam sviete reikia. Tuo tas pasaulis ir įdomus.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Lilija, pirmiausiai ačiū, kad skaitote – skaitytojai yra svarbiau už viską, o ištikimi skaitytojai – ypatingai; Jaučiu pareigą pasiaiškinti dėl visų išsakytų priekaištų neigiamam mano blogo tonui; šitas blogas yra mano atspindys, tik truputį pagražintas (kaip tušas ant blakstienų, kai einu į viešumą); tie, kas mane pažįsta, tai tikrai žino, kad aš jau tikrai nesu nei saulės spindulėlis, nei saulės zuikutis; toli gražu man iki zuikučio; aš iš prigimties esu konfliktinis žmogus, aš daug ką pastebiu, prie daug ko kabinėjuosi ir jeigu man kas nors užkliūna, aš retai nutyliu ir dažniausiai apie tai pasakau; kartais parašau, bet 1000 kartų dažniau pasakau; todėl nepatenkitos veido išraiškos, surauktos nosytės ir piktos replikos man ne naujiena; papunkčiui atsakysiu į kiekvieną Jūsų pastebėjimą dėl mano blogo įrašų: a) dėl netašytų stalų – na užkliūdavo man tie stalai,ir nieko negalėjau aš su savimi padaryti; kiekvieną kartą, kai pamatydavau bliūdelį ant nulytos lentos, vis man kildavo klausimas “kodėl?”; todėl ir parašiau; komentatoriai man viską išsamiai paaiškino, kame reikalas su tom lentom, ir dabar man jos daug mažiau kliūna; o gal aš paprasčiausiai rečiau jas pastebiu; b) dėl tų, kurie nevalgo makaronų – aš nevalgau makaronų; čia, matyt, įvyko kažkoks tarpusavio nesusipratimas c) dėl alergijų - aš netoleruoju ne tų žmonių, kurie turi alergijas, o tų, kurie dėl savo negalios taip susireikšmina ir pasijaučia tokie svarbūs, kad praranda elementaraus saiko jausmą ir pradeda diriguoti kitų žmonių gyvenimus; tokie individai surašo arogantiškai skambantį pranešimą per pusantro puslapio apie tai, ką galima ir ko negalima dėti į 120-ies pradinukų pietų krepšelius; štai tokių žmonių aš niekada neišmoksiu toleruoti; e) dėl blogų – aš niekam nekeliu jokių reikalavimų; čia vėl matyt atsitiko kažkoks nesusipratimas tarp mūsų (kaip dėl tų makaronų); aš tik pasisakiau, kad jeigu kartais man prireiktų avižinių batonėlių recepto, aš tikrai neišsirinkčiau recepto iš to blogo, kuriame autorius prie batonėlių recepto netyčia idėjo vakarykščio kugelio nuotrauką; aš palaukčiau, kol tas rašytojas/rašytoja į savo blogą įdės tokį įrašą, kuris jam pačiam/pačiai bus mielas ir malonus, kuriuo jis/ji galės didžiuotis; f) dėl nenuoširdžių įrašų – visi mano įrašai yra nuoširdūs; viskas eina tiesiai iš širdies; o kuris Jums pasirodė nenuoširdus? Aš nesigailiu nei vieno savo įrašo; tai, kas man ne prie širdies (gal nuskambėjo ne taip, ar atrodo negražiai), Jūs to nematote ir niekada nepamatysite, nes aš to nepaviešinsiu; g) dėl plūdimo - aš niekada nieko neplūstu, ne mano natūra, ir niekada niekam neaiškinu, ką ir kaip reikia daryti; nepasitenkinimo irgi per daug nereiškiu; nebent kažkas jau labai naglai man ant mazolių lipa; o pastebėjimų yra ir bus visokių; toks jau gyvenimas; tik niekada nebus saulės spindulėlių; nežinau, kodėl Jums susidarė toks klaidingas įspūdis;

      Panaikinti
  8. Lilija, jus isreiskiate nepasitenkinima negatyvia energetika kuri paskutiniu metu jauciama Ausros blogu irasuose.Siulote kaip Ausra galetu pasikeisti ir sugrazinti lengva, sviesia nuotaika jauciama praeityje rasytuose bloguose. Stabtelkit ir pastebekite ar tik Jus nedarote to paties: nepriimate Ausros tokios kokia ji yra SIANDIEN, ne vakar, ne uzvakar?
    Nuotaiku (energetikos) kaita yra normalus zmogiskas dalykas ir tai dazniausiai susije su zmogaus viduje (sieloje) vykstanciais pokyciais.
    Mano manymu Ausra raso atvirai,saziningai, nuosirdziai ir drasiai su nuotaika kokioje ji yra SIANDIEN.
    Man Ausra reprezentuoja zmoniu grupe kurie yra gilus vidumi,ir nuolat ieskantys tikrosios gyvenimo prasmes.
    Kaip zinia,drasus ejimas i savo sielos gelmes , kartais (dazniausiai) buna skausmingas.Ir be abejo tai atsiliepia musu kasdienineje energetikoje,nuotaikoje.
    Viena izymi autore yra pasakiusi; :"spiritual growth is messy".

    Taigi, pabaigai,pasinaudodama proga, noriu palinketi visiems kurie siuo metu skaitote: mylekime vieni kitus ir save kokie esame SIANDIEN. Be salygu, be lukesciu. Kuo labiau atlaidesni ir mylintys busime sau tuo tolerantiskiau ir su meile matysime pasauli.Aplinka kuria matome- tai veidrodis kuriame matome save!! Sekmes visiems. P.S. Ausra, sekmes Tau ir buk istikima sau ir savo dienai!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Diana, aciu uz toki silta komentara; ir uz visus tuos taiklius pastebejimus; nera nieko tragiskesnio uz siekima patenkinti kazkieno lukescius; tai pats blogiausias dalykas, kas gali nutikti zmogui; as savo vaikams kasdien tai aiskinu - ka jie savo gyvenime bedarytu, jie daro tam, kad butu laimingi, o ne tam, kad patenkintu kazkieno lukescius;
      Aciu, Tau, brangioji, uz palinkejimus;

      Panaikinti
  9. Ausra, kas per daiktas semolinos miltai? cia tas pats kas manai? jeigu ne manai,tai kokiais kitais miltais galima juos pakeist? :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Eugenija, semolina keisk paprastais miltais; originaliame recepte (New York Times) dedami paprasti kvietiniai miltai (http://www.nytimes.com/recipes/1859/Baba-Au-Rhum.html)
      semolina ne tas pats, kas manai; rupumas panasus i manu, bet semolina yra ryskiai geltonos spalvos; is jos gamina makaronus (pasta), ir dar deda i pyragus ir kt. kepinius; as ja retai naudoju, bet si karta pabandziau, pagal Stephanie rekomendacija, ir labai patiko; pirmiausia, pyrago spalva nuo semolinos buna labai grazi, o antra semolina kepiniui suteikia tokio standumo (angl. "bite"); jeigu nerasi semolinos, drasiai naudok kvietinius miltus; turetu buti labai gerai;

      Panaikinti