8/11/2016
Eilinio gimtadienio proga aš atsistojau priešais veidrodį ir atlikau išsamią savo išorinės būklės analizę. Nes amžius, kaip žinia, daro savo; išvaizda pamažu rieda nuo kalniuko, kasdien vis žemyn ir žemyn, taip kad, manau, retkarčiais yra visai pravartu užmesti akį į savo atvaizdą veidrodyje, kad galima būtų imtis šiokių tokių priemonių ir bent trumpam užtušuoti ar nežymiai pakoreguoti kai kuriuos nepageidaujamus niuansus.
Analizę pradedu nuo veido. Į akis pirmiausiai krenta tamsus įdegimas; kosmetologai tokią veido būklę tikriausiai pavadintų sun damaged, kas aiškiai nėra gerai ir ko neabejotinai reikėtų bet kokia kaina vengti, bet yra taip kaip yra. Aš kiekvieną laisvą minutę stengiuosi leisti kieme, po žalingais saulės spinduliais, todėl pasekmės yra akivaizdžios. Atidžiau įsižiūrėjus į savo tamsų, saulės ir atmosferinių elementų nugairintą veidą aš pastebiu, kad mažiau matosi tos tamsios, po antrojo nėštumo iš nežinia kur atsiradę pigmentinės dėmės. Taigi įdegimas turi ir savų pliusų.
Paakiai kol kas atrodo gerai. Nėra tamsių ratilų ar kabančių maišelių. Yra raukšlių, bet jos kol kas dar visai pakenčiamai negilios, tos, kurių iš toli beveik nesimato; o negi kas prisikišęs žiūri į mano paakius? Taip kad ir toliau vakarais reikia storai tepti retinolį ir stengtis per daug nesijuokti, net tos raukšlės būtent nuo juoko ir gilėja. Ir dar būtų gerai miegoti ant nugaros (bent jau taip visi grožio receptai rekomenduoja), bet aš tikrai neprisimenu, kaip aš miegu, ant nugaros, ar ne, nes aš kiekvieną naktį į lovą krentu pusiau negyva, atsitiktinėse pozose.
Tamsių ratilų aplink paakius nėra, bet užtai yra kontrastingi šviesūs skrituliai, kurie susiformavo nuo tamsių akinių dėvėjimo. Tuos akinių skritulius ypač išryškina tamsus įdegimas, todėl mano veidas turi tą nepamainomai elegantišką meškėno tipo imidžą (raccoon look). Aš gal bevelyčiau išvengti tokių asociacijų, bet nieko aš čia nepakeisiu. Akinius nuo saulės aš dėvėsiu kaip dėvėjusi, ir saulėje aš ir toliau sau peklinsiuos. Taip kad raccoon look ir toliau bus mano signature look.
Kaklas atrodo visai neprastai. Nėra rimtų raukšlių, kalakutinio odos suglebimo. Viskas daugmaž pakenčiama, visų standinančių kremų ir apsiprausimų lediniu vandeniu dėka. Ir toliau galima sėkmingai nešioti marškinėlius, bliuzeles ir sukneles su giliomis iškirptėmis. Dar nereikia jokių kaklą slepiančių aukštų apykaklių ar maskuojančių šalikėlių. Reikia tik džiaugtis tuo, ką turiu, ir toliau kilogramais tepti tuos kremus. Nes, įtairiu, nebeilgai aš čia su tuo savo prestižiniu kaklu galėsiu sau triumfuoti.
Nuo veido pereinama prie figūros. Numesta šiek tie svorio. Tai yra gerai. Palengvėjo judesiai, pagyvėjo eisena. Nes nebereikia nešioti papildomo balasto. Neigiamas svorio numetimo momentas yra tas, kad stipriai sumažėjo krūtinės apimtis. Avalumų viršutinėje mano kūno dalyje nerasta. Liemenėlės numeris nukrito iki nulinio, kas reikštų, kad jokios liemenėlės išvis net ir nebereikia (nes nulis reiškia tik tai, kad ten apskritai nieko nebėra). Krutų nebuvime yra ir pliusų – nebereikia pirkti liemenėlių, susitaupo pinigų, pamažėja aprangos sluoksnių, kas yra ypač malonu karštu oru, arba bėgiojant, arba kitaip sportuojant. Net šokinėjant per virvutę arba energingai kur nors lekiant niekas nejuda aukštyn-žemyn, nieko nebereikia prilaikyti elastanu ar kitokiomis priemonėmis. Viskas lygu ir gražu, nei mažiausio iškilimo. O jeigu norisi užsivilkti kažką moteriško ir gražaus, paryškinančio krūtų liniją, taigi galima nusipirkti visokius mikštučius ir dailučius įdėklus, paskui juos visus sukišti į tuščias liemenėlės ertmes, ir sumasumarum viskas atrodys labai netgi neblogai. Beveik kaip su krūtų implantais.
Liemuo dėl numesto svorio irgi suplonėjo. Nebeliko tų minkštučių raukšlelių, kurios anksčiau apsivyniodavo aplink džinsų juosmenį. Pilvas atrodo gerai, jeigu žiūrėsit iš toli. Pasižiūrėjus iš arčiau gal ir neatrodys viskas taip, kaip tuose žurnaluose. Bet kam gi leidžiama žiūrėti į pilvą iš arti? Bikinių aš nebenešioju. Vietoje jų aš dėviu pilvą pilnai dengiančius dviejų dalių maudymosi kostimėlius (angl. tankini), arba maudymukus, kuriu kelnaitės užkyla iki pat bambos, kad nesimatytų šiokių tokių pilvo odos suglebimų. Ir dar jokiu būdu negalima daryti atsispaudimų, prieš tai visko neįspraudus į standų elastaną, nes antraip tas aukščiau paminėtas odos suglebimas atrodys visiškai pasibaisėtinai. Todėl privalu neprarasti budrumo, per daug neapnuoginti talijos, dėvėti elastaną, ir nesikūprinti. Tada talija atrodys liuks, o iš toli netgi bus galima pagalvoti, kad aš turiu gražius, standžius ir atletiškus pilvo raumenis, kas iš tiesų tėra tik naivi optinė iliuzija. Bet, žinokit, man ir iliuzijų kol kas gana.
Pereinu prie klubų. Su klubais viskas tvarkoje. Žemiau talijos esantys apvalumai – be priekaištų. Tai, ko trūksta krūtinės srityje, su kaupu kompensuojama klubuose. Jokių korekcijų ten nereikia. Užpakalis – check!!
Kojos labai ilgos, nes tokie genai. Idegę ir randuotos. Nuo visų kritimų, apsidaužymų, nusibrozdinimų, ir panašiai. Bet randai kojas puošia, ar ne? Svarbiausia neprarasti įdegimo, kuris tuos nesuskaičiuojamus randus gana neblogai maskuoja. Ir dar svarbu nepamiršti susitvarkyti pėdas, reguliariai atlikti nepriekaištingą pedikiūrą, naudoti pačių ryškiausių spalvų nagų laką, kad į akis pirmiausiai kristų būtent tas ryškus pedikiūras, o ne apdaužytos ir randuotos kojos.
Susumuojant, 44-ių metų sulaukęs mano kūnas vis dar yra pakankamai gerame stovyje, sveikas ir stiprus. Aš neatrodau kaip dvidešimtmetė arba kaip tos manekenės maudymukų kataluoguose, bet, pasistengus, aš galiu atrodyti visai netgi neprastai. Ypač nuotraukose, jas subtiliai paretušavus Photoshop’u.
Ačiū, kad paskaitėte.
Aušra
Rikotos ir alyvuogių aliejaus tortas su slyvomis
Recepto šaltinis: food52
Biskvitai:
2 stiklinės*miltų
1 ¾ stiklinės cukraus
½ šaukštelio druskos
½ šaukštelio valgomosios sodos
½ šaukštelio kepimo miltelių
1 1/3 stiklinės alyvuogių aliejaus
1 ¼ stiklinės pieno
3 kiaušiniai
1 apelsino žievelė, smulkiai sutarkuota
1 apelsino sultys
¼ stiklinės Grand Marnier
*1 stiklinė = 236 ml
Orkaitę įkaitinti iki 175oC. Dvi apvalias 20 cm skersmens formas ištepti sviestu, dugną ištiesti sviestiniu popieriumi.
Dideliame dubenyje išplakti alyvuogių aliejų, pieną, kiaušinius, apelsinų sultis, tarkuotą apelsino žievelę ir Grand Marnier. Į dubenį su aliejaus-kiaušinių mišiniu kartu persijoti miltus, cukrų, druską, sodą ir kepimo miltelius. Išplakti šluotele, kol nebeliks sausų miltų ruožų. Nepermaišyti. Tešlą po lygiai išpilstyti į paruoštas formas ir pašauti į įkaitintą orkaitę. Kepti maždaug 1 valandą, kol biskvitų viršus įgaus sodrią auksinę spalvą, o į biskvito vidurį įbestas medinis dantų krapštukas liks sausas. Traukti iš orkaitės. Palikti formose, kol pilnai atvės. Plonu peiliu atlaisvinti prie formos prikibusius pyrago kraštus. Biskvitus apversti ant grotelių, nulupti sviestinį popierių.
Įdaras:
700 g šviežios rikotos
200 g cukraus
½ šaukštelio vanilės esencijos
100 g pistacijų, stambiai sukapotų
100 g miniatiūrinių šokolado lašelių
Dideliame dubenyje išsukti rikotą, cukrų ir vanilę, kol masė taps vientisa. Suberti šokolado lašelius ir pistacijas. Išmaišyti.
Slyvos:
8 didelės standžios slyvos
2 šaukštai cukraus
1 vanilės ankštis
Slyvas nuplauti ir kruopščiai nusausinti. Slyvas perpjauti pusiaus, išimti kauliukus, kiekvieną puselę perpjauti išilgai pusiau. Sudėti į dubenį. Suberti cukrų, sudėti išskobtas vaniles sėklas, išmaišyti. Slyvas dėti vienu sluoksniu ant kepimo skardos. Kepti įjungus viršutinį kaitinimo elementą (BROIL režimą) maždaug porą-trejetą minučių, kol slyvų krašteliai šiek tiek apskrus. Traukti iš orkaitės, palikti, kad atvėstų.
Užbaigimas:
Ant lėkštės arba padėklo dėti pirmą biskvitą. Aštriu peiliu išlyginti biskvito viršų. Ant biskvito dėti pusę rikotos įdaro, išlyginti į lygų sluoksnį. Dėti antrą biskvitą, išlyginti viršų, sudėti likusį įdarą ir išlyginti į lygų sluoksnį. Ant rikotos išdėlioti keptas slyvas, Užbarstyti kapotų pistacijų.
Ricotta, Olive Oil & Plum Cake
Recipe source: food52
Cake:
2 cups flour
1 ¾ cups sugar
½ teaspoon salt
½ teaspoon baking soda
½ teaspoon baking powder
1 1/3 cups extra-virgin olive oil
1 ¼ cups milk
3 eggs
Zest of 1 orange
Juice of 1 orange
¼ cup Grand Marnier
Heat the oven to 350°F. Butter two 8-inch cake pans, line the bottoms with parchment paper.
In a large bowl, whisk olive oil, milk, eggs, orange zest and juice and Grand Marnier. Sift in flour, sugar, salt, baking soda and powder. Stir until just combined.
Divide batter equally between prepared pans and bake for approximately 1 hour, until the top is golden and a cake tester comes out clean. Let cool in the pans. Run a knife around the edges of the pans, invert the cakes onto the cooling rack, and peel off the parchment.
Filling:
700g fresh ricotta
200g sugar
½ teaspoon vanilla extract
100g pistachios, chopped
100g miniature dark chocolate chips
In a large bowl mix ricotta, sugar and vanilla until uniform. Add pistachios and chocolate chips. Mix until well combined.
Topping:
8 firm plums
2 tablespoons sugar
1 vanilla bean
Rinse and dry the plums. Halve them and remove the pits, then slice each into 4 wedges. Put them in a bowl. Add sugar, scraped out vanilla seeds and mix. Lay plums in a single layer on a baking sheet. Broil for 2-3 minutes, until the edges are lightly charred. Remove from oven Let cool on the baking sheet.
Assembling:
Place one cake onto a cake stand or a plate. Using serrated knife, even the top. Spread half of ricotta filling in an even layer. Top with another cake. Even the top. Spread remaining filling. Top with roasted plums. Sprinkle with chopped pistachios.
