Suaugusiųjų gimtadieniai ir tiramisu su kriaušėmis

Rugpjūčio 7-ąją  audringai atšventėme Juliaus ketvirtąjį gimtadienį, o štai šestadienį reikėjo švesti dar vieną gimtadienį, tik toli gražu nebe ketvirtą. Visai nesvarbu, kelintą, bet tikrai ne ketvirtą, ir ne penktą, ir ne dvidešimtą, ir net ne trisdešimtą. Deja. Geri draugai, sveikindami mane feisbuke, nepraleido progos užakcentuoti, kad va, jau dabar trisdešimt devyneri! Aš būčiau visai nesupykusi, jeigu jie taip stropiai nebūtų suskaičiavę. Bet kokiu atveju,  mano gimtadienis, kelintas jis bebūtų, labai skyrėsi nuo Juliaus ketvirtojo gimtadienio. Nebuvo tradicinio Birthday Cake (vos ne paties būtiniausio sėkmingo gimtadienio atributo, Juliaus nuomone), nebuvo degamų žvakučių ir pačių slapčiausių norų sugalvojimo, jas užpučiant. Nebuvo ir “Happy Birthday” dainų. 

Man norėjosi suaugusių žmonių gimtadienio, neminint metų skaičiaus ir nesimatuojant ūgio prie sienos, be žvakučių, bet su taure gero vyno. Pavyzdžiui, gimtadienis Italijoje būtų visai neblogai. Kokiame nors restorane Romos centre, staliukas kieme su vaizdu į naktinį miestą, jautienos carpaccio, taurė raudono vyno. Arba kad ir kokiame nors Cinque Terre, po žvaigždėtu rugpjūčio dangum, klausantis Viduržemio jūros, su taure gero vyno. Italijoje niekada nebuvau, bet skaičiau daug knygų ir mačiau daug nuotraukų, todėl spėju, kad nusprendusi ten atšvęsti gimtadienį tikrai neprašaučiau. Las Vegas irgi būtų neblogai, bet jeigu negalima į Las Vegas, tai koks nors Wolfgang Puck restoranas Borgatoje Atlantic City, NJ irgi visai tiktų, su jautienos ravioli ir taure gero vyno. Mano “Top Birthday Parties” saraše gana aukštoje pozicijoje įrašytas Niujorkas. Be išeiginių dirbanti mano fantazija siūlytų vakarojimą kokiame nors nors neprastame kokteilių bare and kokio nors labai aukšto viešbučio stogo, kur vien tik vaizdą būtų verta prisiminti visą likusį gyvenimą. Jeigu nepavyktų planas su kokteilių baru ant stogo, aš manau, kad visai neblogai būtų nueiti į kokį spektaklį Brodvėjuje; Mama Mia būtų pats tas, bet Chicago irgi tiktų, nors ir nebe pirmą kartą. Po spektaklio priklausytų vakarienė; aš mielai nueičiau į Trattoria Dopo Teatro ir paprašyčiau staliuko prie lango, paskui užsisakyčiau picą ir taurę vyno; o desertui – grietinėlės pyragą su mėlynėm, kuriam lygių kol kas nėra. 

Per savo trisdešimt devintąjį gimtadienį aš nevažiavau nei į Niujorką, nei į Las Vegą, nei į Romą. Iš anksto žinojau, kad nevažiuosiu. Taip pat žinojau, kad gimtadienis vis tiek ateis, noriu aš to, ar nenoriu. Dar labai gerai žinojau, ačiū geros širdies draugams, kad tai mano paskutinis ketvirtosios dešimties gimtadienis, ir kad kitamet teks iškilmingai ir neišvengiamai įžengti į PENKTĄJĄ dešimtį. Todėl norėjosi gimtadienio šventės, tik jokiu būdu be žvakučių, aidint “Happy Birthday” melodijoms. Norėjosi taurės gero vyno ir superinio deserto su brendžiu ir vaisiais, taip pat labai norėjosi, kad nelytų ir kad visi galėtumėm ilgai sėdėti kieme, klausytis žiogų ir žiūrėti į begalinį rugpjūčio nakties dangų, kai žvaigždės kabo žemai žemai, ir mėnulis įsikomponavęs tarp dviejų aukščiausių mūsų eglių. Su didžiausiu džiaugsmu skubu pranešti, kad mano trisdešimt devintasis gimtadienis buvo būtent toks – su žvaigždėtu dangum ir mėnuliu tarp eglių, su žiogais, jonvabaliais ir su Amy Winehouse. 

Barmenė Lina

Vakarienei buvo spaghetti su moliuskais balto vyno padaže. Lina sumaišė iš koto verčiančios baltos sangrijos su persikais, o desertui aš padariau tiramisu su baltame vyne virtomis kriaušėmis, naminiais “damų piršteliais” ir maskarponės kremu su vanile, kriaušių brendžiu ir baltu šokoladu. Po viso to aš dar išgėriau juodos kavos, nors tikriausiai nebuvo ypatingai tinkamas laikas gerti tokią stiprią kavą. Nepaisant to, sėdėjau aš sau ant plastikinės kėdės savo miške, siurbčiojau sangriją ir tikrai nenorėjau būti niekur kitur. Mano suaugęs gimtadienis buvo visiškai be priekaištų. Nežinau, ar galėjo būti geriau. 

Tiramisu su kriaušėmis ir baltu šokoladu

Pagal receptą iš Bon Appétit | Dec 2007

Kriaušėms:

750 ml balto vyno

2 stiklinės kriaušių sulčių

1 ¼ stiklinės cukraus

12 ankščių kardamono, perskeltų pusiau

4 šviežio imbiero skritulėliai, nulupti, maždaug 2,5 cm skersmens ir ½ cm storio

2 lazdelės cinamono

8 vidutinės kriaušės (apie 1,5 kg), nuluptos

Balto šokoladoir maskarponės putėsiams:

200 g balto šokolado

1/3 stiklinės kriaušių brendžio

¼ stiklinės vandens

1 ankštis vanilės

250 g maskarponės sūrio

1 stiklinė riebios gritinėlės

Sausainiams:

3 kiaušiniai

6 šaukštai cukraus

¾ stiklinės miltų

2 šaukštai krakmolo (kukurūzų)

6 šaukštai cukraus pudros

Papuošimui:

2 stiklinės riebios grietinėlės

Smulkinti imbiero cukatai

balto šokolado drožlės

Kriaušės:

Didokame puode sumaišyti visus ingredientus ir užvirinti. Sumažinti ugnį, puodą uždengti ir virti ant silpnos ugnies,kol kriaušes suminkštės, maždaug 30 minučių. Atvėsinti. Iš atvėsusio skysčio išimti kriaušes, o sirupą dar pavirinti atidengtame puode and vidutinės ugnies, kol sirupas nugaruos ir liks tik kokios 2 stiklinės skysčio, apie 15 minučių. Sirupą perkošti, prieskonius išmesti, o sirupą atvėsinti.

Putėsiai:

Karščiui atsparų dubenį uždėti ant puodo su verdančiu vandeniu (garų vonelė). Į dubenį sudėti baltą šokoladą, supilti brendį ir vandenį, viską pastoviai maišyti, kol šokoladas ištirps ir susimaišys su skysčiu į vientisą masę. Šokolado masę perkelti į kitą didesnį dubenį. Peiliu išimti vanilės sėklytes ir sudėti jas į šokolado masę. Pamažu dėti maskarponės sūrį, vis pastoviai maišant. Viską gerai išmaišyti. Atvėsinti.

Grietinėlę išplakti elektriniu mikseriu iki standžių putų. Plaktą grietinėlę atsargiai įmaišyti į balto šokolado ir maskarponės masę. Paruoštus putėsius atšaldyti šaldytuve pernakt, arba bent 3 – 4 valandas.

Sausainiai “Damų piršteliai” (Savoiardi)

Orkaitę įkatinti iki 170^oC (350^oF).

Pasiruošti dvi dideles kepimo skardas: jų dugnus patepti sviestu arba aliejumi ir ištiesti sviestiniu popieriumi.

Atskirti trynius nuo baltymų. Baltymus išplakti elektriniu mikseriu, kol jie šiek tiek sustandės. Pamažu pilti cukrų, vis toliau pastoviai plakant. Plakti tol, kol baltymai pasidarys standūs ir blizgantys. Atskirame dubenėlyje šakute išplakti trynius, juos supilti į išplaktus baltymus ir labai atsargiai išmaišyti, kad baltymai nesukristų. Paruoštą masę sudėti į konditerinį maišelį be antgalio (su apvalia maždaug 1 – 1,5 cm skersmens skyle). Ant paruoštos skardos formuoti  maždaug 10 cm ilgio sausainius, tarp jų paliekant maždaug 2 cm tarpus. Ant sausainių viršaus užsijoti 3 šaukštus cukraus pudros. Palaukti 5 minutes, kol cukrus sudrėks, o sausainių paviršius pasidengs mažais lašiukais. Užsijoti likusius 3 šaukštus cukraus pudros. Prilaikant sviestinį popierių, paversti kepimo skardą ir iškratyti neprilipusią cukraus pudrą. Sausainius kepti apie 10 min, skardas orkaitėje sukeisti vietomis, ir kepti dar 5 minutes, kol sausianiai lengvai paruduos. Išimtus sausainius šiek tiek atvėsinti, kokias 5 minutes. Metaline mentele perkelti dar šiltus sausainius ant grotelių ir leisti jiems pilnai atvėsti.

Tiramisu:

2 stiklines grietinėlės išplakti elektriniu mikseriu iki standžių putų. Į plaktą grietinėlę supilti 1/3 stiklinės sirupo, kuiriame virė kriaušės. Viską gerai išmaišyti.

Atvėsusias kriaušes perpjauti per pusę, išimti sėklas ir supjaustyti maždaug 1 cm storio riekelėmis.

Aukšto stiklinio indo dugną iškloti sausainiais, apvaliąja puse žemyn. Sausainius apšlakstyti sirupu, kuiriame virė kriaušės. Ąnt sausainių dėti trečdalį putėsių, juos paskirstant taip, kad prie indo kraštų būtų storesnis putėsių sluoksnis, nei vidurųje, o į vidurį pridėti 2 -3 šaukštus plaktos grietinėlės su kriaušių sirupu. Putėsių/grietinėlės sluoksnį išlyginti šaukštu. Ant putėsių sluoksnio išdėlioti kriaušių riekeles. Ant kriaušių vėl išdėlioti sausainius, juos apšlakstyti kriaušių sirupu, ir toliau taip sluoksniuoti dar du kartus: sausainiai –sirupas – putėsiai+grietinėlė – kriaušės. Ant pačio viršaus su konditeriniu maišeliu išspausti likusią plaktą grietinėlę. Desertą puošti balto šokolado drožlėmis ir smulkintais imbiero cukatais.

Ketvirtojo gimtadienio tortas

Šeštadienį atšventėme Juliaus ketvirtąjį gimtadienį. Jubiliatas jautėsi labai užaugęs. Ėjo kelis kartus matuotis prie sienos stačiomis  ir ant sofos – gulėdamas, nes gulint kažkodėl jis sau atrodė daug ilgesnis, nei stovint. Kadangi keturi metai yra pakankama rimtas amžius, Juliukas visą savaitgalį demonstravo nepaprastą savarankiškumą ir suaugimą – viską darė pats, ežere ėjo plaukti su dideliais vaikais ten, kur gilu, ir pareiškė, kad jo daugiau nebereikės niekur nešti, nes jis jau didelis bernas (valio!). 

Gimtadienio tortas buvo tradicinis amerikietiškas Birthday Cake pagal kepyklos “Baked” Brukline receptą – The Whiteout Cake iš knygos “Baked: New Frontiers in Baking”. Tai vanilinio biskvito sluoksniai pertepti plikytu sviestiniu kremu su baltu šokoladu. Nors ir nieko mandro, bet tai labai skanus pyragas. Biskvito sluoksniai išejo labai lengvi ir purūs, nei kiek ne sausi ir labai kvapnūs (nes nepagailėta vanilės ekstrakto), švelnaus kiaušininio-sviestinio pyrago skonio. Kremas irgi buvo labai vykęs. Jo recepte pagaminama ne ypač daug – vos vos pakanka ploniems sluoksneliams pertepimui tarp biskvitų ir plonam sluoksniui aptepti torto viršų. Bet daugiau kremo tikrai nereikia. Žodžiu, iš rekomenduoto kiekio išeina tik tiek kremo, kiek reikia, nei daugiau, nei mažiau.

Jeigu tortą gaminate iš anksto ir kurį laiką jį laikysite šaldytuve, prieš tiekdami į stalą būtinai leiskite jam bent porą valndų pastovėti kambario temperatūroje, kad kremas atsileistų ir suminkštėtų. 

Minkšti ir kvapnūs vanilinio pyrago sluoksniai, švelnus sviesto ir balto šokolado derinys, o prie jų dar  kaušelis vanilinių ledų – ir  štai jums puikus desertas.  Tortas visiems labai patiko, o šiandien aš jį lapnojau pusryčiams  su arbata. Štai taip!

Vanilinis tortas su plikytu balto šokolado kremu

(The Whiteout Cake iš Matt Lewis ir Renato Poliafito knygos “Baked: New Frontiers in Baking”)

Biskvitams: (trims 20cm skersmens biskvitams)

3 ¼  stiklinės miltų

1 valgomasis šaukštas kepimo miltelių

1 arbatinis šaukštelis sodos

1 žiupselis druskos

225 g sviesto, kambario temperatūros

1 ¾ stiklinės cukraus

1 valgomasis šaukštas vanilės ekstrakto

1 kiaušinis

1 ½ stiklinės šalto (“ledinio”) vandens

3 kiaušinių baltymai

Kremui:

170 g balto šokolado

1 ½ stiklinės cukraus

1/3 stiklinės miltų

1 ½ stiklinės pieno

1/3 stiklinės grietinėlės

340 g sviesto, susmulkinto mažais gabaliukais, šalto,bet ne kietai įšalusio

1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto

Biskvitai:

Orkaitę įkaitinti iki 165^oC. Apvalias 20 cm skersmens kepimo formas ištepti sviestu, jų dugną iškloti sviestiniu popieriumi, jį taip pat ištepti sviestu, pabarstyti trupučiu miltų ir, apvertus, iškratyti neprilipusius miltus.

Miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską persijoti.

Elektriniu mikseriu išsukti sviestą ir cukrų iki purumo. Supilti vanilės ekstraktą, vėl gerai išmaišyti. Dėti kiaušinį ir vėl viską išmaišyti. Toliau vis plakant, dalimis sudėti persijotus miltus, pakaitomis su šaltu vandeniu, viską vis gerai išplakant: dėti trečdalį miltų, išplakti, po to supilti pusę vandens, vėl išplakti, vėl trečdalis miltų, po to likęs vanduo, po to likę miltai. Viską gerai išmaišyti.

Atskirame dubenyje išplakti kiaušinių baltymus. Plakti tik tol, kol baltymai ims išlaikyti formą – neperplakti! Atsargiai įmaišyti išplaktus baltymus į tešlą.

Visą tešlą paskirstyti į tris lygias dalis, sukrėsti į paruoštas kepimo formas , kepti maždaug 40-45 minutes, arba kol  biskvito vidurys bus visiškai iškepęs: dantų krapštukas, įkištas į patį vidurį, bus visiškai sausas.

Kremas:

Mikrobanginėje krosnelėje arba ant garų ištirpinti baltą šokoladą. Palikti, kad atvėstų.

Vidutinio dydžio puode sumaišyti cukrų, miltus, pieną ir grietinėlę, viską pavirinti ant vidutinės ugnies, pastoviai maišant, kol mišinys sutirštės, apie 20 minučių. Mišinį perpilti į didoką dubenį ir plakti elektriniu mikseriu, kol atvės. Toliau vis plakant, sudėti susmulkintą sviestą ir plakti, kol kremas pasidarys purus. Supilti vanilės ekstraktą ir atvėsusį baltą šokoladą. Viską vėl gerai išplakti. Paruoštą kremą įstatyti 10 – 15 minučių į šaldytuvą, kad šiek tiek sustandėtų. Kremu pertepti biskvitų sluoksnius, po to labai plonu sluoksniu (tokiu visiškai permatomu) aptepti torto šonus ir viršų ir įstatyti tortą į šaldytuvą, kad įšorinis kremos sluoksnis sustingtų. Plonas kremo sluoksnis suklijuos visus nuo biskvito kraštų atsiplaušejusius trupinius, kad jų nesimatytų pabaigto torto paviršiuje. Sustingus išoriniam kremo sluoksniui, tortą išimti iš šaldytuvo, torto viršų ir šonus aptepti likusiu kremu. Dekoruoti pagal pageidavimus ir fantaziją. Aš dekoravimo idėją pasiskolinau iš Sprikle Bakes. 

Vargai su vertimais ir persikų cobbler

Itakos soduose dabar pats persikų sezono pikas. Mes su vaikais vis nueinam į Indian Creek Farms ir prisiskinam po kelias dėžutes šviežių persikų. Minkštesnius lapnojam šiaip, o kietesnius iškepu su  trupučiu cukraus, arba sukuriu kokį greitą desertą. 

Mūsų šeimoje vienas mėgstamiausių desertų su persikais  yra taip vadinamas peach cobbler. Tai tradicinis amerikietiškas saldumynas, labai labai skanus ir super paprastas. Parasčiau nebūna – vaisiai sumaišomi su cukrumi ir trupučiu krakmolo arba miltų, kepami orkaitėje,  kol suminkštėja, po to ant keptų vaisių dedamas minkštos sviestinės tešlos sluoksis, vėl į orkaitę, kol pyrago viršus  paruduoja – viskas! Labai norėjosi pasidalinti tokiu puikiu receptu. Kepdama gal kokį ketvirtą persikinį “koblerį” šią vasarą nutariau, kad laikas dėti  jį į blogą.

Viskas būtų gerai, tik bėda ta, kad niekaip nesugalvojau, kaip “peach cobbler” išversti į lietuvių kalbą. Iš žodyno jokios naudos: žodžio “cobbler” siūlomi vertimai:

1.       kurpius/batsiuvys 

2.       prastas meistras

3.       nesąmonė

4.       niekai

5.       vaisiai, kepti tešloje

6.       vaisių pyragas. 

Labiausiai man patiko trečias vertimas, o tiksliausias turbūt visgi būtų “vaisiai, kepti tešloje”, bet ir šitas man visai ne prie širdies, nes vaisiai kepami visai ne tešloje, bet giliame inde. Vaisiams iškepus, ant viršaus uždedamos minkštutės tešlos pagalvėlės. Todėl pavadinimas “vaisiai, kepti tešloje” yra ne vien tik griozdiškas, bet ir neatspidi kepinio esmės (mano nuomone).  Aš net parašiau į “Beatos Virtuvę” ir paklausiau, gal kas žino gerą vertimą.  Beatos fanai siūlė tuos pačius variantus 1 - 6, tikriausiai iš to paties žodyno.

Sukdama galvą dėl cobbler vertimo, ta  pačia proga pagalvojau, kad yra labai daug angliškų desertų pavadinimų, kuriems nėra tinkamų lietuviškų žodžių: crisp, crumble, tart, pie, brownies, blondies, fudge, cheesecake, biscuits, waffles, … . Mano manymu, vienas nesėkmingiausių iš visų angliškų desertų vertimų yra tekęs žodžiui “cupcakes”, kuris dažnai verčiamas “keksiukai”. Na, sakykite ką tik norite, bet “cupcakes” nėra keksiukai, nes pirma - keksiukai yra “muffins”, o antra – keksiukų netinka puošti kremu, cukrinukais, spalvotais papuošimais, gėlėmis, drugeliais, valgomaisiais karoliukais, blizgučiais ir t. t. Dar vienas gana dažnai vartojamas  žodžio “cupcakes” vertimas yra  “pyragaičiai”, bet čia irgi netikslu, nes pyragaičiai būna visokiausi, o cupcakes yra cupcakes. Jeigu kas turite kokį konditerinių terminų anglų-lietuvių žodynėlį, būkit geri, pasidalinkit žiniomis ir pasakykit, kaip taisyklingai lietuviškai tuos visus angliškus skanuliukus pavadinti. 

Aš įtariu, kad gerų vertimų šiems angliškai pavadintiems desertams nėra, kaip nėra vertimo itališkiems gelato, mascarpone, mozzarella, tiramisu, affogato, martini, arba prancūziškiems crème brule, fondue, clafoutis, madeleine, marjolaine, tarte tatin, paris-brest. Itališki ir prancūziški desertai dažniausiai yra vadinami tikraisiais vardais, ir jie kažkaip visai tinka lietuviškuose tekstuose. Bet va su angliškais pavadinimas nieko gero neišeina - jie būtiniausiai prašosi vertimo, arba kitaip tiesiog badyte bado akis. Man gal ypatingai nebado, bet tikrai žinau, kad yra žmonių, kurie visokių anglizmų, ypač receptuose, labai nemėgsta. Pati savo kailiu tai patyriau ir esu ne kartą dėl to išbarta. 

Kaip ten bebūtų, cobbler yra puikus desertas. Tai tradicinis amerikietiškas kepinys , gaminamas iš visų  įmanomų vaisių ir uogų: persikų, abrikosų, nektarinų, slyvų, vyšnių, mėlynių, gervuogių, braškių, rabarbarų,… . Nors pati niekada nebandžiau, bet įsivaizduoju, kad būtų labai skanus cobbler su juodaisiais serbentais, arba netgi su agrastais, kuriuos galima būtų pamaišyti su gervuogėmis, dėl spalvos. Tai neįpareigojantis, naminis desertas, visiškai tinkantis valgyti su šaukštu iš gilaus dubenėlio, sėdint ant sofos priešais televizorių. Tikrų tikriausias “comfort food”.  

 

Cobbler  skaniausias yra šiltas, su vaniliniais ledais, kurie tirpdami susimaišo su keptais vaisiais – labai labai skanu! Aš mėgstu šiltą cobbler valgyti pusryčiams, tik tada vietoje ledų užsikraunu  gerą kauša nesaldinto graikiško jogurto. Taigi, kol soduose ir turgeliuose pilna šviežių vaisių, labai verta išbandyti bent vieną, ar net kelis cobbler variantus. 

Skanaus!

Aušra

Persikų Cobbler

Pagal David Lebovitz receptą “Nectarine and Blueberry Cobbler with Big Fluffy Biscuits" iš knygos“Ripe For Dessert”

Įdarui:

1,5 kg persikų

6 valgomieji šaukštai cukraus

1 valgomasis šaukštas citrinų sulčių

2 arbatiniai šaukšteliai kukurūzų krakmolo  (arba miltų)

1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto

Tešlai:

1,5 stiklinės miltų

1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių

1/4  arbatinio šaukštelio valgomosios sodos

2 arbatiniai šaukšteliai cukraus

1 žiupsnelis druskos

60 g (4 valgomieji šaukštai) sviesto, kietai įšalusio

2/3 stiklinės kefyro*

1 kiaušinio trynys

1 arbatinis šaukštelis pieno

cukraus pabarstymui

Orkaitę įkaitinti iki 190^oC (375^oF). 

Įdarui: persikus nulupti, išimti kaulą ir supjaustyti maždaug 2 cm storio riekelėmis. Į supjaustytus persikus sudėti cukrų, krakmolą, citrinų sultis ir vanilę. Viską gerai išmaišyti, sukrėsti į pogilį 2 - 2.5 L talpos keramikinį arba stiklinį kepimo indą ir kepti, laikas nuo laiko pamaišant,  apie 45 minutes, arba kol vaisiai paleis sultis, suminkštės ir pakraščiuose ims pamažu burbuliuoti. 

Tešlos “pagalvėlėms”: miltus persijoti su soda, kepimo milteliais, cukrumi ir druska. Į persijotus miltus burokine tarka sutarkuoti kietai įšalusį sviestą, supilti kefyrą ir atsrgiai viską išmaišyti. Maišyti tik tol, kol nebeliks sausų miltų – jokiu būdu nepermaišyti, nes pyragėliai bus kieti. Aš stengiuosi maišyti silikonine mentele, ne daugiau 12 kartų (visada skaičiuoju!). Tešla turi būti nevienalytė ir limpanti prie rankų. Iš tešlos valgomuoju šaukštu formuoti nedidelius skritulėlius; juos išdėlioti ant karštų persikų. 

Kiaušinio trynį išplakti su arbatiniu šaukšteliu pieno; plakiniu aptepti tešlos skritulėlių viršų, viską apibarstyti cukrumi ir vėl kišti į orkaitę. Kepti 20 - 25 minutes, arba kol tešlos viršus įgaus sodrią auksinę spalvą. 

Į stalą cobbler tiekti šiltą, su vaniliniais ledais.

* vietoje 2/3 stiklinės kefyro galima naudoti pieno ir acto mišinį: 2/3 stiklinės pieno + 1 valgomasis šaukštas acto, sumaišyti , leisti pastovėti 5 - 10 minučių, tada pilti į tešlą.

Jūratės ir Kolumbijos povestuvinis tortas “Juodasis miškas” (Black Forest Cake)

Su Jūrate susipažinome Beatos Nicholson bloge – aš parašiau ilgą komentarą vienam Beatos bloge publikuotam straipsniui apie Ameriką ir ten paminėjau, kad gyvenu Itakoje. Jūratė komentarą paskaitė ir parašė man žinutę. Taip aš sužinojau, kad Itakoje gyvena dar viena lietuvė. Pirmą pasimatymą paskyrėme pašte prie mano darbo, ir nuo to laiko mes su Jūrate daug bendraujam, kuo aš be galo džiaugiuosi.

Birželio pradžioje Druskininkuose buvo Jūratės ir jos išrinktojo Columbia vestuvės. Labai smagu. Mačiau vestuvių nuotraukas, todėl galiu pasakyti, kad jaunieji atrodė puikiai, jaunosios suknelė buvo liuks, o pačios vestuvės buvo super elegantiškos, romantiškos ir labai linksmos, su lietuvių liaudies kapela, šokiais ir žaidimais, ugnies show ir visa kita. Buvo daug meniškų nuotraukų Dzūkijos miške,  su Jūrate ir Columbia dangų remiančių pušų ir smilgų fone. Labai gražios vestuvės. Kuo daugiausiai Laimės ir Meilės  jiems abiems!

Praeitą penktadienį Jūratės bendradarbiai suorganizavo povestuvinį šventimą čia, Itakoje, kuriame ir man teko sudalyvauti. Maža to – Jūratė paprašė į vakarėlį atsinešti tortą. Ji žinojo, ko nori – Black Forest Cake, todėl man nereikėjo sukti galvos ir svarstyti, ką čia tokio iškepus. Jūratė dar ir vyšnių parūpino. Man beliko tik išsitraukti receptą ir kepti tortą.  

Atvirai pasakysiu – iš tikrųjų nebuvo viskas taip jau paprasta.  Recepto išsitraukimu ir biskvito kepimu viskas toli gražu nesibaigė. Man norėjosi, kad tortas būtų šiek tiek šventiškas, o ne šiaip sau koks proziškas pyragas. Nutariau padaryti jį šiek tiek aukštesnį, o papuošti nutariau tokia ažūrine šokoladinių širdelių juosta, kuria aš planavau apsukti visą tortą. Žodžiu, susikūriau sau galvoj to būsimo torto viziją, bet neturėjau jokio supratimo, kaip visa tai realizuoti.

Pirmiausia,  labai svarbu paminėti, kad praėjusią savaitę Itakoje laikėsi maždaug +32^oC karščiai. Mano virtuvėje kondicionieriaus nėra. Oras šiek tiek atvėsdavo naktį, bet, nepaisant to, per dieną mano virtuvė įkaisdavo taip, kad temperatūra joje būdavo kaip orkaitėje. Maždaug - gali tešlą supilti į skardą ir palikti ant stalo 30 minučių, kad iškeptų. Black Forest tortą reikia pertepti plaktos grietinėlės su maskarpone kremu. Aš niekaip neįsivaizdavau, kaip tokiame karštyje bus galima iki standumo išplakti grietinėlę su maskarpone ir kaip tokiu kremu reikės pertepdinėti ir puošti tą super aukštą tortą. O po to, kaip aš visą tą kūrinį dar puošiu šokoladiniais “mezginiais”, kurie tokioje  orkaitės temperatūroje jokiu būdu negalės sustingti??!!..?? Vienu žodžiu, kelias naktis man sapnavosi košmarai apie tai, kaip visas mano tortas pergalingai virsta ant šono į kraupią šokolado, vyšnių ir pusiau išplaktos grietinėlės krūvą. Bet kadangi Jūratei pasižadėjau, kad tortas bus, tai bet kokiu atveju turėjau bandyti kažką pakenčiamo sukurti, nesvarbu, ar karšta mano virtuvėje, ar ne. 

Trečiadienį iškepiau tris biskvitus. Viskas sekėsi puikiai. Pabaigus kepti, dar nutariau pasidaryti papuošimus. Šitoje vietoje prasidėjo šiokios tokios komplikacijos – šokoladiniai “mezginiai” (nepabijokime to žodžio!) minėtame karštyje jokiu būdu nenorėjo sukietėti. Juos reikėjo kišti į šaldytuvą, o tai reiškė, kad aš negalėsiu jų išgaubti, patiesdama ant puodo krašto. Pabandžiau įšaldyti puodą šaldiklyje ir po to ant šalto jo paviršiaus tiesti popierių su šokoladu – nieko iš to neišėjo. Virtuvėje buvo taip karšta, kad puodo paviršius atšildavo greičiau, negu šokoladas spėdavo kaip reikiant sukietėti. Mezginių juosta apjuosto torto dizaino teko atsisakyti. Vietoj to nutariau padaryti  trumpas šokoladinių raštų atkarpėles. Jas aš paprasčiausiai sutiesdavau į skardą ir kišdavau į šaldiklį, kad sukietėtų. Galvojau, kad ir iš neišgaubtų papuošimų kažką pavyks sukomponuoti.  Neįsivaizdavau, kaip visa tai atrodys, bet kitos išeities nebebuvo. Blogiausiu atveju,  pagalvojau, išmesiu visas tas šokoladines dekoracijas ir paprasčiausiai aptepsiu visą tortą baltu kremu , o ant viršaus uždėsiu dvi gražias vyšnias su koteliais.

Ketvirtadienį įvyko stebuklas – oras atvėso! VALIO! Dieną +25^oC, o naktį +18^oC. Kremas išsiplakė be jokių problemų. Torto kraštus apdėliojau šokoladiniais papuošimais. Neatrodė jie kaip mano įsivaizduoti mezginiai. Buvo labiau panašūs į tokias kiauras tvoreles. Neslėpsiu, kad ir tos pačios “tvorelės” nebuvo visiškai tobulos. Tokios vietomis pakrypę ir šiek tiek pasilankstę, o kai kurios netgi šiek tiek aplūžę (!!!). Bet ne laikas ir ne vieta buvo ką nors keisti, nes ir taip jau  buvo gerokai po vidurnakčio, kai aš savo tvoreles ant torto pradėjau dėlioti. Tortas kitą rytą turėjo būti transportuojamas pas Jūratę. Taip kad buvo viskas sukomponuota iš to, kas tuo metu turėta, tvorelės ar ne tvorelės, aplūžę ar neaplūžę. Yra kaip yra, ir nieko čia nebepakeisi. Pabaigtą tortą įkišau į šaldytuvą ir nuėjau sapnuoti košmariškų sapnų apie tai, kaip aš rytoj visą tą grožį transportuosiu. 

Finalui pasakysiu tik tiek, kad tortas visgi pavyko. Nuvežiau aš jį Jūratei be ypatingų nutikimų – tik viena jau ir taip aplūžusi tvorelė dar labiau sulūžo, kai, važiuojant į stačią įkalnę, visa dėžė su tortu ėmė ir pavažiavo žemyn! Na bet sulūžusi tvorelė buvo pakeista kita, atsargine. Pats tortas, nekreipiant dėmesio į komiškus papuošimus, buvo labai skanus ir  susilaukė krūvos komplimentų – ačiū ačiū!!! Na o pamoka ateičiai – reikia išmesti iš galvos visas kvailas idėjas apie šokoladinius mezginius, ažūrinius raštus su širdelėmis, ir panašiai. Neverta prasidėti. Torto autorės Stephanie Shih iš dessertsforbreakfast.com sugalvotos šokoladinės eglės yra nepamainomas ir garantuotai pats įspūdingiausiais papuošimas šiam visapusiškai tobulo skonio tortui. Todėl ateityje Black Forest Cake bus puošiamas TIKTAI šokoladinėmis eglėmis!

Dar kartelį sveikinu Jūratę ir Columbia. 

Ačiū, kad skaitėte. 

Aušra

Šokoladinis tortas su vyšniomis ir maskarpone

(Black Forest  Cake)

Adaptuota pagal  Desserts For Breakfast receptą

 

Dviejų aukštų, maždaug 23 cm skersmens tortas

Biskvitams:

2 stiklinės cukraus

2 stiklinės miltų

1  stiklinė tamsios kakavos miltelių

1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių

1 arbatinis šaukštelis valgomos sodos

1 arbatinis šaukštelis druskos

2 kiaušiniai

1/2 stiklinės aliejaus (alyvuogių aliejus netiks!)

1 stiklinė pieno

1 stiklinė verdančio vandens

Šokoladiniam glajui:

90 g tamsaus šokolado, susmulkinto

1/3 stiklinės riebios grietinėlės

1 valgomas šaukštas sviesto

1 valgomas šaukštas konjako arba brendžio

Vyšnių įdarui:

300 g šviežių arba šaldytų vyšnių

3 valgomi šaukštai cukraus

1 valgomas šaukštas krakmolo

1 valgomas šaukštas vyšnių likerio arba brendžio

Maskarponės kremui:

1 stiklinė maskarponės sūrio

4 stiklinės riebios grietinėlės

2/3 stilinės cukraus pudros

Biskvitai:

1.       Orkaitę įkaitinti iki 180oC (350oF). Dviejų torto formų dugnus ištepti sviestu, ištiesti sviestiniu popieriumi, popierių ištepti sviestu.

2.       Į didoką dubenį persijoti miltus, druską, kepimo miltelius, sodą ir kakavos miltelius. Suberti cukrų ir gerai išmaišyti.

3.       Atskirame dubenyje išplakti kiaušinius, sudėti aliejų, pieną ir gerai viską išplakti su mikseriu.

4.       Kiaušinių mišinį pamažu supilti i miltų/kakavos mišinį, viską pastoviai plakant mikseriu. Plakti, kol viskas gerai susimaišys.

5.       Į tešlą supilti verdantį vandenį ir toliau plakti, kol pasidarys vientisa masė.

6.       Tešlą paskirstyti po lygiai į dvi paruoštas torto formas.

7.       Kepti 35-45 minutes, kol medinis dantų krapštukas, įsmeigtas į papločio vidurį, ištraukus bus visiškai sausas.

8.       Biskvitus atvėsinti formose. Atvėsusius biskvitus apversti and lygaus sauso paviršiaus, nulupti sviestinį popierių. 

Šokoladinis glajus:

1.       Į vidutinio dydžio dubenį sudėti smulkintą šokoladą.

2.       Puodelyje pakaitinti grietinėlę su sviestu. Kaitinti tik tol, kol pradės kilti pirmieji burbuliukai.

3.       Karštos grietinėlės ir sviesto mišinį pilti ant šokolado, palikti porai minučiu pastovėti, o po to gerai viską išplakti.

4.       Supilti konjaką. Viską vėl gerai išmaišyti.

5.       Šokoladiniu glajumi aptepti atvėsusių biskvitų viršų ir juos įstatyti kokiai valandai į šaldytuvą, kad šokoladas pilnai sukietėtų. 

Vyšnių įdaras:

1.       Vyšnias sudėti į puodą ir kaitinti ant vidutinės ugnies, kol jos pradės leisti sultis.

2.       Į puodą su vyšniomis suberti cukrų ir maišyti, kol cukrus ištirps.

3.       Į mažą dubenėlį nupilti šiek tiek skysčio nuo vyšnių, į jį sudėti krakmolą ir gerai išmaišyti, kad neliktų sausų krakmolo gumulėlių. Sultyse ištirpintą krakmolą supilti į puodą su vyšniomis.

4.       Puodą su vyšniomis  ir krakmolu užvirinti, pavirti kokią minutę, nuimti nuo ugnies, supilti vyšnių likerį ir vėl gerai viską išmaišyti. Palikti kambario temperatųroje, kad įdaras pilnai atvėstų.

Maskarponės kremas:

1.       Maskarponės sūrį ir grietinėlę plakti mikseriu, kol kremas ims tirštėti.

2.       Suberti cukraus pudrą it toliau plakti, kol kremas pasidarys standus. 

Tortas:

1.       Atvėsintą šokoladu perteptą biskvitą dėti and lėkštės ar padėklo, ant jo tepti sluoksnį maskarponės/grietinėlės kremo.

2.       Ant kremo dėti vyšnių įdarą.

3.       Dėti antrą biskvitą. 

Torto viršų ir šonus aptepti maskarponės/grietinėlės kremu.  Dekoruoti šokolado drožlėmis, šviežiomis vyšniomis arba sijotais kakavos milteliais.