Rabarbarų sezonas: ožkų sūrio pyragėliai su rabarbarais

Apie maistą rašantys tinklaraštininkai galvoja visiškai vienodai, skaito tą pačią literatūrą ir rašo įrašus su identiškais receptais. Toks jau gyvenimas. Štai pavyzdžiui, praeitą šestadienį iš ryto kepiau rikotos blynus; po pusryčių atsiverčiau skoniublogas.lt, o ten kaip tyčia naujai įdėta Vilmos iš Širšių Lizdo nuotrauka su rikotos blyneliais; kadangi Vilmos blyneliai atrodė daug gražiau, negu maniškiai, tai nutariau nevargti ir savųjų net nefotografuoti; kam čia dubliuotis. 

O va kita Vilma, iš Saldu/Sūru, į skonių blogą įdėjo receptą, kurį aš irgi prieš kelias dienas gaminau – sūrio pyragėlius su rabarbarais ir uogomis. Bet su šituo teks dubliuotis, nes kai skaičiau Vilmos įrašą (ir gėrėjausi nuotraukomis) aš jau savo nuotraukas ir tekstą buvau sukėlusi į Vaikų ir Vanilės juodraštį. Taip kad kelio atgal nebuvo -  teko dubliuotis. Gal toks dubliavimasis iš esmės nėra labai blogai: gaminame visi tą patį, dalinamės patirtimi, pasipasakojame, ar patiko, ar nepatiko, ką recepte keitėme; gal ir į naudą tokie pasikartojimai. Nebent vieną gražią dieną atsiversim skonių blogą ir ten rasim visą puslapį to paties rikotos blynų arba sūrio pyrago recepto, 20-čia skirtingų variantų. O gal būtų visai įdomu. 

Pyragėlius kepiau visiškai nepriklausomai nuo Vilmos. Receptą radau vartydama Food and Wine žurnalą Tojotos autoservise, kol mano mašinai buvo keičiami tepalai ir kitas gėris. Recepto autorė Laura Sawicki iš Austin, TX laimėjo geriausios 2011-ųjų metų konditerės apdovanojimą, ir ožkų sūrio pyragėlių su rabarbarais receptą įdėjo į Food and Wine kaip savo firminį patiekalą. Nuotrauka žurnale buvo labai jau periferinė, bet paskaičiusi recepto ingredientus (ir dar kartą permetusi akimis Lauros titulus) nutariau, kad tai turėtų būti nepaprastai skanus desertas. Neapsirikau. Buvo tikrai labai labai skanu; pyragėliai buvo nei per saldūs, nei per sunkūs (kas dažnai nutinka cheesecake tipo desertams); ožkų sūris jautėsi tik vos vos, tik atspalvis, bet be to rūgštoko ožkų sūrio prieskonio desertas būtų buvęs daug blankesnis. Todėl rekomenduočiau daryti viską taip, kaip parašyta recepte. Aš taip dariau, ir rezultatas pranoko bet kokius lūkesčius. 

Jeigu kartais nutarėte vakarienei pasikviesti svečių ir norite visus nustebinti pritrenkiančiu desertu, prašom jums receptėlis : bus labai gražu, super skanu, sezoniška, pavasariška ir neabejotinai įspūdinga. 

Tai tiek. 

Aušra

 

 

Ožkų sūrio pyragėliai su rabarbarais

Receptas iš Food and Wine

Pyragėliai:

1/4 stiklinės + 2 šaukštai cukraus

225 g grietinėlės sūrio, kambario temperatūros

170 g šviežio ožkų sūrio, kambario temperatūros

2 šaukšteliai tarkuotos citrinų žievelės

1 šaukštelis šviežiai išspaustų citrinų sulčių

1 šaukštelis vanilės ekstrakto

1/4 šaukšteio druskos

1 stiklinė grietinės

3 kiaušiniai, kambario temperatūros

1 šaukštas aguonų

Cukraus pabarsytmui

Kompotas:

450 g rabarbarų, susmulkintų į maždaug 1 cm ilgio gabalėlius

1/2 stiklinės cukraus

1 vanilės ankštis

Žiupsnelis druskos

1 šaukštelis tarkuotos apelsinų žievelės

1 šaukštelis tarkuoto šviežio imbiero

2 šaukštai apelsinų likerio (Cointreau, Grand Marnier, kt.)

2 stiklinės aviečių (šviežių arba šaldytų)

Trupiniai:

40 g sviesto, kambario temperatūros

2 šaukštai cukraus

1/2 šaukštelio šviežiai išspaustų citrinų sulčių

100 g sausainių trupinių*

1 šaukštelis miltų

Žiupsnelis druskos

Žiupsnelis cinamono

*tiks bet kokie saldūs, ne itin drėgni sausainiai (graham crackers arba panašūs)

1 stiklinė = 236 ml

Pyragėliai: orkaitę įkaitinti iki 165^oC. Aštuonių nedidelių (maždaug 125 – 150 ml talpos) keraminių  arba stiklinių indelių vidų išpurkšti aliejumi; indelių dugną ištiesti sviestinio popieriaus skritulėliais, papurkšti aliejumi, visą indelių vidų pabarstyti cukrumi. Ąpverstus iškratyti neprilipusį cukrų. Indelius sustatyi į gilų didelį keptuvą. Elektriniu mikseriu išsukti sūrius ir cukrų iki vientisos masės. Įmaišyti tarkuotą citrinos žievelę, ctirinų sultis, vanilę ir grietinę. Po vieną įmušti kiaušinius, kaskart gerai išmaišant. Suberti aguonas. Išmaišyti. Masę dėti į paruoštus indelius. Į keptuvą pripilti karšto vandens, kad vanduo siektų maždaug iki pusės kereminių indelių aukščio. Keptuvą atsargiai įstatyti į orkaitę. Kepti 20 – 25 minutes, kol pyragėliai sustandės. Keptuvą traukti iš orkaitės. Indelius su pyragėliais palikti karštame vandenyje dar 1 valandą, o paskui juo perkelti į šaldytuvą ir šaldyti ne mažiau 3-jų valandų, arba pernakt.

Kompotas: į vidutinio dydžio puodą suberti supjaustytus rabarbarus, cukrų, druską, išilgai perpjautą vanilės ankštį ir išskobtas vanilės sėklas. Viską išmaišyti ir palikti maždaug 20 minučių. Suberti tarkuotą apelsino žievelę, tarkuotą imbierą. Virti ant vidutinės ugnies, laikas nuo laiko pamaišant,  maždaug 10 minučių, kol rabarbarai suminkštės. Supilti likerį, avietes ir atsargiai maišant pakaitinti, kad uogos perkaistų, bet nesukristų. Puodą nukelti nuo ugnies ir palikti, kad atvėstų.

Trupiniai: orkaitę įkaitinti iki 165^oC. Plačią žemą kepimo skardą ištiesti sviestiniu popieriumi. Elektriniu mikseriu iki purumo išsukti sviestą, cukrų, citrinų sultis. Suberti sausainių trupinius, miltus, druską ir cinamoną. Išmaišyti. Mišinį paskirstyti ant paruoštos skardos ir įkišti 10 minučių į šaldiklį. Po 10 minučių skardą traukti iš šaldiklio ir kišti į orkaitę. Kepti maždaug 10 – 12 minučių, laikas nuo laiko pamaišant, kol lengvai paruduos. Atvėsinti skardoje. Sutrupinti ir laikyti sandariai užsidarančiame inde.

Atšalusius pyragėlius lengvai pakratyti, kad jie atšoktų nuo indelio dugno. Atsargiai apversti ant lėkštės. Nuo viršaus nulupti sviestinį popierių. Į stalą tiekti su vaisių kompotu ir keptais sausainių  trupiniais.

 

Chèvre Cheesecakes with Rhubarb 

Recipe from Food and Wine

Cheesecakes

1/4 cup plus 2 tablespoons sugar, plus more for coating the ramekins

8 ounces cream cheese, at room temperature

6 ounces soft fresh goat cheese, at room temperature

2 teaspoons finely grated lemon zest

1 teaspoon fresh lemon juice

1 teaspoon pure vanilla extract

1/4 teaspoon salt

1 cup sour cream

3 eggs, at room temperature

1 tablespoon poppy seeds

 

Compote

1 pound rhubarb, cut into 1/2-inch dice

1/2 cup sugar

1/2 vanilla bean, split

Pinch of salt

1 teaspoon finely grated orange zest

1 teaspoon finely grated fresh ginger

2 tablespoon orange liqueur (Cointreau, Grand Marnier, etc.)

1 pint raspberries

 

Streusel

3 tablespoons butter, at room temperature

2 tablespoons sugar

1/2 teaspoon fresh lemon juice

3.5 ounces graham cracker crumbs

1 teaspoon flour

pinch of salt

pinch of  cinnamon 

Cheesecakes:  Preheat the oven to 325°. Spray eight 4- to 6-ounce ramekins with vegetable oil spray, line with rounds of parchment, spray the parchment and dust the inside of the ramekin with sugar; tap out the excess. Set the ramekins in a large roasting pan. In a large bowl, using an electric mixer, beat the cream cheese, goat cheese and the 1/4 cup plus 2 tablespoons of sugar until smooth. Beat in the zest, lemon juice, vanilla and salt. Beat in the sour cream. Add the eggs, one at a time, beating well between additions. Beat in the poppy seeds. Divide the mixture between the ramekins and set the pan in the oven. Carefully add enough hot water to the pan to reach halfway up the sides of the ramekins. Bake for 20 to 25 minutes, until the cheesecakes are just set. Remove from the oven and let cool in the water bath for 1 hour. Refrigerate the cheesecakes until cooled completely, 3 hours. 

Compote: in a medium saucepan, let the rhubarb, sugar, vanilla bean split lenand salt stand until slightly juicy, 20 minutes. Add the zest and ginger and cook over moderate heat, stirring occasionally, until the rhubarb is tender, about 15 minutes. Add the liqueur and raspberries and cook just until berries are heated through. Transfer the compote to a bowl and let cool. 

Streusel: preheat  the oven to 325°. Line a baking sheet with parchment paper. In a bowl, using an electric mixer, beat the butter, sugar and lemon juice until fluffy. Beat in the graham cracker crumbs, flour, salt and cinnamon. Scatter the streusel onto the baking sheet and freeze for 10 minutes. Bake the streusel, stirring occasionally,  for about 10 - 12 minutes, until golden. Let cool completely, then crumble the streusel.

Gently shake the chilled cheesecakes to release the bottoms, invert them onto plates. Peel of parchment. Spoon the compote on top and garnish with the streusel crumbs. Serve right away.

Motinos diena ir virtiniukai babai

Sekmadienį Amerikoje bus švenčiama Motinos diena. Ta proga rašau dedikacinį įrašą pačiai iškiliausiai mano gyvenime mamai, mano didžiausiam žmogiškąjam idealui, pavyzdžiui ir įkvėpimui – savo babytei. 

Mano tėčio mama, baba, man man visada atrodė tokia pati: sena, maža, sulinkusi, sudžiūvusiu raukšlėtu veidu ir be dantų. Jos nesikeičiantis buvimas man visada asocijavosi su pastovumu, aiškumu, ramybe ir namais; babai išėjus, jos sodyboje kaime iškart neliko namų jausmo; ten aš tuojau pat pasijutau kaip svečias.

Baba ištekėjo jauna; jos vyras buvo dvigubai už ją vyresnis ir prastos sveikatos, taip kad baba viena pati augino tris vaikus, leido juos į mokslus ir tvarkė jų gyvenimus. Kaime visada buvo didžiulis ūkis su visais įmanomais gyvuliais ir neaprėpiamais hektarais žemės: javai, daržai, ganyklos ir miško plotai. Mūsų šeima gyveno Kaune, bet visus savaitgalius, šventes ir atostogas mes leidome kaime, nes ten visada laukė šimtai nenudirbtų darbų. Baba ilgus metus buvo viso to didžiulio ūkio vyriausias ūkvedys, viršininkas ir direktorius. Ji be vargo susitvarkydavo su tokiomis pareigomis. Ūkis neprapuldavo nei per sausras, nei per lietingas vasaras, nei užpuolus kolorado vabalams ar dar kokiai negandai. Kaimas metai iš metų maitino tris šeimas, ir dar likdavo pardavimui. Jau rašiau, kad gyvendama Lietuvoje aš nesu pirkusi daržovių, bulvių, ar miltų, jau nekalbant apie mėsą, kiaušinius ir pieną.  Baba ne tik reguliavo ką ir kur sėti, sodinti, kiek veršelių palikti, kiek paršelių pirkti ir kiek darbininkų samdyti. Ji visą laiką dirbo pati. Nuo aušros iki tamsos. Mums vaikams visada būdavo keista – kaip jai nenusibosta. Baba melžė karves ir girdė gyvulius, šutino bulves kiaulėms ir lesino vištas, o apėjusi gyvulius imdavo vartyti šieną. Apavarčiusi gerą plotą, eidavo link namų per daržą ir pakeliui nuravėdavo lysvę bulvių arba praretindavo morkas; parėjusi namo ji vienas-du  nuravėdavo darželį, pririšdavo nukritusią raganę ir dar nuveikdavo masę darbų-darbelių, kol pradėdavo temti ir būdavo laikas vėl melžti ir perkelti karves, parvaryti namo avis, ir taip toliau. Baba visą laiką krutėjo. Aš neįsivaizdavau, kaip tai išvis įmanoma. 

Žiemą baba audė rankšluosčius, kilimus ir patalynę, verpė ir dažė avių vilnas, siuvo prijuostes, užvalkalus ir marškinius, lopė, adė, siuvinėjo kryželiu. Ji pati nešiojo tik savo rankų darbo drabužius – ilgus languotus arba tamsios spalvos sijonus, kartūnines bliuzeles, margus kvartukus ir storus apatinius. Pirktinė būdavo tik skarelė. Ir vaikai, ir suaugę būdavo kasmet aprūpinami tuntu  vilnonių kojinių ir pirštinių, kiekvienam kitokios, visada tinkančios kaip nulieta, nei per didelės, nei per mažos,  visada numegztos pačiais ploniausiais virbalais, kad būtų nestoros, visada raštuotos, kartais dvigubos, kad būtų šiltesnės. 

Baba kepė nepaprastai skanią duoną, kurios nesugebėjo pranokti nei viena iki šiol mano ragauta. Babos duona buvo akyta ir aukštai iškilusi, saldi, kvapni, netrupanti, su mikštu padu ir plona plutele, ant ajerų arba ant kopūstlapių, kartais su kmynais arba su kalendrų grūdeliais, visada aukščiausios klasės duona, be jokio, anei mažiausio defekto, po 10 – 12 kepalų kiekvieną savaitę. Baba slėgė varškės sūrius, centrifugavo pieną ir mušė sviestą, pešė gaidžius, rūkė dešras, kumpius, kindziukus ir pagal užsakymus vestuvėms kepė  šakočius, dviejų dydžių – iš 50 arba iš 100 kiaušinių. Ir kiekvieną mielą rytą ji mums visiems pagamindavo pusryčius: išvirdavo saldžių skrylių su grietinė ir su juodųjų serbentų uogiene (“šaltanosių”), arba bulvinių raguoliukų su spirgučių padažu, arba prikepdavo mielinių blynų, arba padarydavo šviežios varškės, kurią mes valgydavom su virtomis šviežiomis bulvėmis, apibarstytomis rupia druska ir krapais, arba su šviežiais agurkais ir medumi. Aš kartais bandau įsivaizduoti, kada man reikėtų atsikelti, kad pusryčiams šeimai galėčiau prikočioti šviežių ravioli.  Mano šeimoje yra penki asmenys. Babos namuose pusryčiaudavo mažiausiai dvylika. 

Aš prisimenu savo babą ne tik kaip auksarankę visų amatų meistrę. Man baba buvo ir bus pats didžiausias gyvenime autoritetas ir pavyzdys, kaip reikia gyventi: visada veikloje, bet visada apgalvotai, nesidraskant tarp milijono neįveikiamų darbų, visada ramiai, linksmai ir visada su daina. Baba niekada nesiskundė, kad neturi laiko. Baba išvis niekada nesiskundė ir niekada bebambėjo.  Ji viską darė su tokiu įgudžiu ir taip užtikrintai, lyg tai būtų niekų darbas, dainuodama arba skaldydama anekdotus apie kaimynus ir gimines. Aš tvirtai tikiu, kad mano baba būtų be vargo išgyvenusi ant plikos ledo lyties arba ant ugnikalnio viršūnės, ir pusryčiams mums visiems kas rytą būtų privirusi skrylių.

Babos veikloje niekada nebuvo nieko nelogiško ar tuščio, todėl jai užtekdavo ir laiko, ir meilės, ir kantrybės visiems svarbiausiems darbams ir žmonėms. Ji kaip niekas kitas mokėjo gyventi ir neprašoma tvarkė gyvenimus tiems, kuriems trūko laiko, patirties ar išminties susitvarkyti patiems. 

Mums vaikams visada atrodė, kad baba bus amžinai, ir prireikus mes ją visada rasim jos įprastinėje vietoje – miegamajame ant šiltos ležankos, su mezginiu rankose, įsispraudusią tarp kubilo su kylančia duona ir tarp skardų su karštu kugeliu. Deja, vieną dieną babos neliko. Aš net neįsivaizdavau, kad man jos gali šitaip trūkti. Babos netektis man buvo svarbi pamoka: artimus žmonės būtina branginti, kol jie yra su mumis, ir reikia džiaugtis kiekviena proga, kai galime pabūti kartu. 

Jeigu mano baba būtų gyva, aš lankyčiau ją kiekvienai progai pasitaikius. Motinos dienos rytą aš jai  išvirčiau virtiniukų gnocchi su žolėlėm, pagal Thomas Keller receptą. Kodėl virtiniukų? Todėl kad jie man tokie labai “babiški”: paprasti, skanučiai, apskrudę švelnios plikytos tešlos kąsneliai, tirpstantys burnoje, stipriai kvepiantis peletrūnais ir šalavijais. Manau, kad babai jie labai patiktų. O kodėl Thomas Keller? Todėl kad kulinarinėje sferoje mano baba ir ponas Keller man yra tame pačiame lygmenyje, ir savo požiūriu į maistą, ir jo gaminimo įgudžiais. Jau rašiau kad mano babai buvo vieni niekai sukomplektuoti puikiausią prosciutto, suspausti saldų varškės sūrį arba susukti vyniotinį iš kiaulės galvos. Nerašiau, kad Thomas Keller knygoje “French Laundry” aprašytas kiaulės galvos vyniotinio receptas yra tip-top toks pat, kaip mano baba darydavo. 

Sveikinu visas mamas su artėjančia Motinos diena. Jums, brangiosios, linkiu daug laimės ir meilės, nes be mamų ir močiučių mums visiems gyventi būtų daug liūdniau. Kaip be namų. 

Aušra

 

Virtiniukai gnocchi su žolelėmis

Pagal receptą iš Thomas Keller “Bouchon”

1 1/2 stiklinės* vandens

170 g sviesto

2 šaukšteliai druskos

2 stiklinės miltų

2 šaukštai Dijon garstyčių

1 šaukštas smulkintų šviežių laiškinių česnakų

1 šaukštas smulkintų šviežių petražolių

1 šaukštas smulkintų peletrūno lapelių

1 stiklinė tarkuoto fermentinio sūrio (Comté, Emmentaler ar kitokio)

6 kiaušiniai

50 g sviesto, kepimui

Saujelė šviežių šalavijų lapų

*1 stiklinė = 236 ml

Persijoti miltus. Plačią kepimo skardą iškloti sviestiniu popieriumi. Kitą kepimo skardą iškloti popieriniais rankšluostėliais.

Nedideliame puode ant vidutinės ugnies užvirinti vandenį, sviestą ir druską. Sumažinti ugnį. Į puodą suberti miltus ir, intensyviai maišant, kaitinti maždaug 5 minutes. Nukelti nuo ugnies. Į tešlą sudėti garstyčias, smulkintas prieskonines žoleles ir tarkuotą sūrį. Viską gerai išmaišyti elektriniu mikseriu arba tvirtu mediniu šaukštu. Po vieną dėti kiaušinius, kaskart vis gerai išmaišant. 

Paruoštą tešlą sukrėsti į konditerinį maišelį su maždaug 1 cm skersmens anga. Iš tešlos formuoti maždaug 2 cm ilgio cilindrus, juos išspaudžiant tiesiai ant sviestiniu popieriumi ištiestos skardos: venoje rankoje laikyti maišelį su tešla, kitoje – aštrų peilį. Tešlą pamažu spausti iš konditerinio maišelio ir pjaustyti į trumpus pailgus virtiniukus. 

 

Dideliame puode užvirinti pasūdyto vandens. Sumažinti ugnį, kad vanduo vos vos virtų, bet ne kunkuliuotų. Į verdant vendantį mesti maždaug 25 – 30 virtiniukų. Iš pradžių virtiniukai nukris ant puodo dugno. Kai virtiniukai išplauks į paviršių, juos virti dar 1 – 2 minutes, išsemti kiauru šaukštu iš vandens ir dėti ant popieriniais rankšluostėliais ištiestos skardos. 

Nusausintus virtiniukus galima sušaldyti, juos perdėti į sandariai užsidarantį indą ir laikyti šaldiklyje, kol prireiks.

Jeigu virtiniukus gaminsite tuojau pat, didelėje keptuvėje ant karštos ugnies ištirpinkite maždaug 50 g sviesto ir kaitinkite ant karštos ugnies, kol sviestas pradės keisti spalvą. Į ruduoti pradėjusį karštą sviestą įberkite smulkintų šviežių šalalvijų, dėkite nusausintus virtiniukus ir kepkite, laikas nuo laiko pamaišant, kol virtiniukai gražiai apskrus iš visų pusių. Virtiniukus tiekite pašildytose lėkštėse, apšlakstytus keptuvėje likusiu šalavijų sviestu. Ant viršaus galite užtarkuoti parmezano.

Herb Gnocchi

Recipe from Thomas Keller “Bouchon”

1 1/2 cups water

12 tablespoons (6 ounces) butter

2 teaspoons salt

2 cups flour

2 tablespoons Dijon mustard

1 tablespoon chopped fresh chives

1 tablespoon chopped fresh parsley

1 tablespoon chopped fresh tarragon

1 cup shredded cheese (Comté, Emmentaler, etc.)

6 eggs

4 tablespoons butter, for browning

Small bunch of fresh sage leaves

Sift flour. Line one baking sheet with parchment. Line another baking sheet with paper towels.

Combine water, butter, and 1 teaspoon salt in a medium saucepan and bring to a simmer over medium-high heat. Reduce heat to medium, add flour all at once, and stir rapidly with a stiff wooden spoon. Continue to stir for about 5 minutes, adjusting the heat as necessary to prevent the dough from coloring. Transfer the dough to a bowl. Add mustard, herbs and cheese. Sir with electric mixer or with a stiff wooden spoon.  Add eggs, one at a time, beating until each egg is completely incorporated before adding the next one. 

Place the dough in a large pastry bag fitted with a 5/8-inch plain tip (or with a cut off corner) and pipe out short cylinders directly onto a parchment lined baking sheet: hold the pastry bag with the dough in one hand and a sharp knife in another hand; slowly squeeze dough out of the pastry bag and cut it into short gnocchi.

Bring a large pot of salty water to boil. Reduce the heat that the water just simmers. Place about 25 – 30 gnocchi into simmering water. First, the gnocchi will sink in the pot. Once the gnocchi float to the top, poach them for another 1 to 2 minutes, then remove them with a slotted spoon and drain on the paper towel–lined baking sheet. Repeat with the remaining dough. 

When all the gnocchi have drained, they can be frozen solid and stored in an airtight container until needed. If using gnocchi immediately, in a large sauté pan melt 4 tablespoons of butter and cook it on medium-high heat until butter begins to change color. Sprinkle in chopped sage leaves. Add gnocchi and sauté, stirring occasionally, until they are browned on all sides. Serve gnocchi in warmed plates, drizzled with sage butter from the pan and sprinkled with some grated parmesan.

How We Made Sushi

My friend Jura and I wanted to do this for a very long time – invite our Japanese and Taiwanese friends, Makoto and Joy,  and have them teach us how to make sushi. It was hard to find a good time when everyone is available; our lives are just too busy. Finally, last weekend it all happened. We had a very educative tutorial about how to make California rolls, tuna rolls, salmon rolls and hand roll sushi; we made pad thai and had a whole slew of desserts, including green tea ice cream, mango and coconut-rice puddings, coffee jelly, goat cheese and raspberry brownies, crispy coconut-chocolate chip cookies, I don’t think I’ve mentioned everything. Evening was great. Everyone was concentrated in the kitchen; all counter space was converted into numerous sushi making stations; the stove was proudly showing off my gigantic cast iron wok that is designed to make food for a crowd. Conversations were fun and easy, kids were crazy, we drank lots of tea and even more sake. I can’t think of a better way to spend Saturday evening. We definitely need to do this more often. 

Thanks to Makoto and Joy for a valuable lesson. 

Thanks to Jura for bringing all the stuff needed for sushi.

Thanks to Joe for coming, and for that exceptional super-roll.

Thanks to Shawn  for photos and for the endless flow of sake.

Thanks to Julius and Jonas for priceless entertainment. 

We’ll do this again soon. 

And thanks to you all for reading. 

Aušra

California rolls

1.   Sushi rice: place 3 cups of sushi-grade rice in the pan and rinse it with warm water until water is clear. Cover rice with water and soak for 20 minutes. Pour off water and let rice rest for another 20 minutes. Transfer rice to a rice cooker*, add water (according to the instructions that came with the rice cooker) and cook rice according to the same instructions that came with your rice cooker. Transfer rice to a large bowl, add 3 tablespoons of rice vinegar, 2 tablespoons sugar, 1.5 teaspoons salt. Stir well and let it cool.

*in case you don’t have a rice cooker, cook your rice in the pan or a pot the same way as you always do.

2    Place bamboo mat on a flat dry surface. Place a sheet of plastic wrap on top of bamboo mat. Place a sheet** of nori (dried seaweed), shiny side down, on the plastic wrap. Cover with a layer of rice, about 1/2 inch thick. Sprinkle rice with toasted sesame seeds. Turn the whole thing over: now the nori sheet is facing up, and the rice layer is down on the plastic wrap.

**use only half of nori sheet for thinner rolls.

3.     Layer crab meat, strips of cucumber and avocado in a neat line in the middle of the nori sheet. Start rolling into the tight roll, using the bamboo mat as an aid. When done rolling, flatten the ends of the roll by pushing it to the end of the mat and flattening with your fingers.

4.     Transfer roll onto a cutting board. Using a wet sharp knife cut roll into 6 even pieces. Repeat with the rest of rice and filling. Place sushi pieces on a plate or a platter and serve.

Kalifornijos suši ritinėliai

 

1.    Ryžiai: 3 stiklines suši ryžių suberti į puodą ir kelis kartus perplauti šiltu vandeniu, kol vanduo taps skaidrus. Ryžius užpilti vandeniu, kad apsemtų, ir palikti 20 minučių. Vandenį nupilti, palikti dar 20 minučių. Ryžius sukrėsti į elektrinių ryžių virimo puodą* ir virti pagal instrukcijas. Išvirtus ryžius perkelti į didelį dubenį, įpilti 3 šaukštus ryžių acto, 2 šaukštus cukraus ir 1,5 šaukštelio druskos. Išmaišyti. Palikti, kad atvėstų.

*jeigu neturite specialaus ryžių virimui skirto puodo, ryžius virkite puode ant viryklės įprastiniu būdu.

2.  Bambukinį kilimėlį patiesti ant sauso lygaus paviršiaus. Ant kilimėlio patiesti maistinę plėvelę. Ant plėvelės tiesti nori (džiovintų jūržolių) lakštą**, blizgančiąja puse žemyn. Visą nori lakšto paviršių padengti ryžių sluoksniu, maždaug 1 cm storio. Ryžius apibarstyti skrudintomis sezamo sėklomis. Viską apversti: nori lakštas bus viršuje, o ryžiai apačioje ant plėvelės.

**mažesniems ritinėliams naudoti pusę nori lakšto.

3.  Nori lakšto viduryje tvarkinga juostele dėti įdarą: krabų lazdeles, šiaudeliais supjaustytą agurką ir avokadą. Prilaikant už bambukinio kilimėlio, susukti standų ritinėlį. Pirštais išlyginti ritinėlio galus.

4.  Suši ritinėlį perkelti ant pjaustymo lentelės. Sudrėkintu aštriu peiliu supjaustyti į 6 lygias dalis. Iš likusių ryžių ir įdaro pagaminti daugiau ritinėlių. Suši gabalėlius išdėlioti ant lėkštės arba padėklo ir tiekti į stalą.

Granolėjimo tendencijos ir šiek tiek kitoks granolos receptas

Mano itakietė draugė Jūratė jau tikriausiai daug kam gerai pažįstama. Ne paslaptis, kad ji tvarko ir gražina šitą tinklaraštį, generuoja idėjas receptams ir turi netgi savo skyrių – “Ketvirtadieniai pas Jūratę”.  Iki šiol buvusi “už kadro”, Jūratė pagaliau pasisiūlė viešai sudalyvauti Vaikuose ir Vanilėje  ir paruošė puikų įrašą apie save, mūsų miestelį ir apie granolą. Aš manau, kad tai labai gera pradžia, ir tikiu, kad Jūratės įrašų čia bus ir daugiau.

Malonaus skaitymo.

Aušra

Itaka. Cornelio Universitetas ir Cayugos ežeras.

Ar jūs žinote, ką amerikiečių žargone reiškia žodis granola?

Granola [also Crunchy]

An adjective used to describe people who usually are well educated, environmentally aware, open-minded with an organic and natural emphasis on living, who will usually limit their consumption as they are concerned about wasting resources. Not to be confused with hippy.

Apibendrinus, granola (su pašaipa) vadinami išsilavinę žmonės, kurie renkasi kuo natūralesnį gyvenimo būdą.

Matote, Aušra ir aš gyvename tokiame miestelyje, kuriame netrūksta “crunchy granola“ tipažų. Aušra vis dar aktyviai priešinasi asimiliavimuisi šioje ekosistemoje, tačiau aš pastebiu, kad aš jau krypstu “granolėjimo” linkme. 

Atliekų rūšiavimas, kompostavimas, vietinių ūkininkų daržovių ir vaisių “prenumerata”, drobiniai apsipirkinėjimo krepšeliai, kaimiški kiaušiniai pirkti tiesiai iš ūkininko rankų, makrobiotiniai pietūs, šviežiai spaustos vaisių ir daržovių sultys, mėsa iš humaniškai užaugintų (ir ypatingai laimingai atrodančių) kiaulių yra ne kas kita kaip esami mano “granolėjimo” simptomai. Pati iš savęs pasišaipau – kada visa tai tapo mano kasdienybe?

Na bet apie viską iš pradžių.

Matote, man sveikuoliškas gyvenimo būdas niekada nebuvo svetimas. Gimiau ir užaugau Druskininkuose – fantastiškoje gamtos ir tyro oro oazėje. Mūsų šeimoje kasdieninis valgis buvo ekologiškai sode ar kaime auginti vaisiai ir daržovės ir močiutės paskersta kiaulė. Mano mama ir dabar perka pieną atvežtą tik iš kaimo ir tik iš pažįstamų ūkininkų, padariusi iššsamų analitinį tyrimą apie karvių, besiganančių pievose, atstumą iki artimiausio kelio.  Tokie patys standartai taikomi ir miško ar gamtos renkamoms gėrybėms – “Jūratėle, tik būtinai neskink mėlynių/aviečių/žemuogių/šaltalankių arti kelio”. Kaip matote, mano “granoliškumui” dirva jau buvo pasėta anksti ir minimalaus lygio indoktrinavimo lygis buvo pasiektas.

Studijų metais (o jų buvo lygiai dešimt) ši sveikuoliško gyvenimo fazė dėl studentiškų resusrsų buvo priblėsinta, kol nepersikėlėme gyventi į granolų tipažo rojaus kampelį – Itaką.  Dar ir vyras papuolė toks, iš pirmo žvilgsnio tipinis corporate lawyer amerikietis, o šiek tiek pasikapsčius grynakraujis “granola” (pasakysiu viešą paslaptį: jo tėvai buvo hipiai per pačią hipizmo viršūnę Amerikoje – septintąjame dešimtmetyje). Ačiū Dievui, kad vyras turi “granoliško”, nors ir šiek tiek paslėpto, kraujo, nes gaminti skanų ir sveiką maistą to nevertinančiajam yra nekas. Na bet čia ne apie tai.

Atsimenu, kai mano bėgikė natūralistė draugė pareiškė, kad niekada neperka jokių produktų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 5 ingredientai. Atsimenu, kad galvojau, koks nepatogus nusistatymas ir išsidirbinėjimas! Skaityti visas tas etiketes, planuoti kruopščiai kokį produktą dėti į krepšelį, - tai tikrai kažkokio lygmens išsidirbinėjimas, ar ne?  Dabartinė Jūratė jums pasakytų, kad tikriausiai ne; kad yra visai nesunku pirkti šviežias ir natūralias žaliavas ir iš jų gaminti sveikus patiekalus. Dabar mūsų virtuvėje surasite labai mažai perdirbtų produktų. Abu su vyru religingai skaitome etiketes ir ieškome natūralesnių produktų. Mažiau yra daugiau. Ar tai optimalu? Tikriausiai ne. Bet tai yra empirinis klausimas ateičiai.

Mano asmeninė žodžio „sveikas“ definicijos evoliucija buvo gana ilga. Dabar tai yra švieži, sezoniški, natūralūs, mažai perdirbti produktai. Visokie. Ruošti sveiką (pagal mano definiciją) maistą man teikia labai daug vidinio pasitenkinimo ir emocinės energijos, ypač kai galutinis rezultatas yra vertinamas (ar aš jau minėjau kaip man pasisekė su vyru?).  

Yra ir kitų granoliškumo simptomų. Kartais pagalvoju, kai turėsiu daug laisvo laiko pensijoje užsiimsiu tapyba ir žolelių arbatai auginimu, džiovinimu ir mišinių ruošimu. (Mano pirmasis sugalvotas bet neįgyvenintas biznio planas - kai buvau kokių 8 metų - pasiūlytas mamai, ir  nesulaukęs jokio jos entuziazmo, buvo mamos užaugintų ir išdžiovintų žolelių supakavimas į mandrus maišelius ir pardavinėjimas poilsiautojams prie sanatorijų).

Tačiau iki tikros “granolos” man dar labai toli. Priešingai, nei mano jogos mokytoja, (kuri beje yra fantastiška ir kurios dėka aš galiu 18 nemergaitiškų atsispaudimų padaryti, o tai yra lygiai 18 daugiau nei galėjau padaryti prieš jos jogos pamokas) aš vis dar skutuosi ir ketinu skustis pažastų ir kojų plaukus. Vegetare tikrai netapsiu (nors mėsos valgome tikrai mažai). Jei ir yra pasaulyje vieta kur reliatyviai yra lengva būti vegetaru ar veganu, tai yra Itaka. Vegetarų ir veganų biblija “China Study” yra irgi iš Itakos - parašyta Cornelio universiteto biochemiko Colino Cambello. Neketinu atisisakyti ir natūralaus šilko ir odos drabužių bei aksesuarų.

Beje, žinau, jei perdaug nusivažiuosiu šioje granoliškumo skalėje, mane į reikiamą vietą sugražins mokslininkė Aušra. Aušra man pasakys, kada nereikia per daug išsidirbinėti. Aušra gamina labai gerai ir labai sveikai. Tačiau su granoliškumu aš išsidirbinėju šiek tiek daugiau. Gerai, kad yra Aušra.

Na ir pabaigai. Michael Pollan  citata, kuri labai taikliai susumuoja mano maisto filosofiją:

 

“Eat food. Not too much. Mostly plants.”

O kaip granolėjimo tendencijos be granolos recepto? Interneto platybėse yra begalės granolų receptų ir aš esu begales jų išbandžiusi. Tačiau man skaniausias (ir, beje, patogiausias valgyti) yra šis variantas, kur granolos gabalėliai yra sulipę i "kekes". Ir dar man patinka, kad su šiuo receptu nereikia granolos pamaišyti jai bekepant. Tokią granolą aš atsinešu pakramsnojimui ir į darbą, kur nelabai yra galimybių užsipilti šaltu pienu ar natūraliu jogurtu. 

Aš siūlau jums irgi pabandyti ir padovanoti stiklainėlį tokios granolos brangiam žmogui. Visiškai be progos. Anot mokslinių tyrimų, netikėtos dovanos yra vienas iš garantuotų būdų prašviesinti kieno nors dieną ir pakylėti tą žmogų į aukšresnį lygmenį jo laimingumo skalėje.

Ačiū, kad skaitėte.

Jūratė

  Granolos "kekės" (Granola clusters)

PAGRINDAS:

2 stiklinės avižinių dribsnių (apie 500 ml)

1 stiklinė įvairių riešutų (aš dėjau pekano, lazdynų, graikiškų, pistacijų ir migdolų)

1/2 stiklinės įvairių sėklų (aš dėjau saulėgrąžų, moliūgo ir chia sėklų; vietoje chia labai tinka linų sėmenys)

Gera sauja stambių kokoso drožlių (nebūtina)

Šiek tiek cinamono.

3-4  šaukštai džiovintų vaisių (džiovinti serbentai, vyšnios, spanguolės, razinos ir t.t.)

SKYSČIAI:

Iš "Žaidimų aikštelės" išmokau labai gerą formulę: 1 dalis skysčių (iš kurių 3/4 yra naturalus saldiklis - medus ar klevų sirupas ir 1/4 aliejus) ir 8 dalys sausų ingredientų. Su šiomis sausų ingredientų proporcijomis, tai maždaug išeina šiek tiek mažiau nei pusė puodelio skysčių:

Apie 80ml skysto medaus arba klevų sirupo (man skaniausia su klevų sirupu) 

Apie 30ml aliejaus (aš naudojau alyvų bet tinka įvairūs).

KEKIŲ KLIJAI:

2 kiaušinio baltymai, šiek tiek paplakti iki putų.

Iš manęs fotografė nekokia.

Sumaišykite visas, išskyrus džiovintus vaisius, pagrindo sudedamasias dalis su skysčiais ir "klijais".  Supilkite į kepimo popieriumi išklotą skardą plonu sluoksniu. Paspauskite, kad granolos pagrindas suliptų, kad nebūtų tarpų tarp grūdų ir kad sluoksnis būtų ganėtinai plonas (jei sluoksnis bus storesnis ar nelygus, granola neiškeps gražiai ir traškiai). Kepkite granolą orkaitėje, įkaitintoje iki 160 °C temepratūros, apie 25-35 min, kol švelniai paruduos. Nevartykite granolos jai bekepant. Išėmus iš orkaitės, palaukite kol visiškai atvės, tada sulaužykite jums norimo dydžio "kekėmis" ir pridėkite džiovintus vaisius (nebūtinai).

Patiekite su natūraliu jogurtu ar pienu ir šviežiais vaisiais arba uogomis (aš šaldytuve turėjau mango).

Skanaus.

Ketvirtadieniai pas Jūratę – Cinco De Mayo

Neperseniausiai pas Jūratę atšventėme Meksikos nacionalinę šventę – Cinco De Mayo. Truputį paankstintai, bet vistiek labai smagiai ir skaniai. Kodėl mes šventėme Cinco De Mayo? O kodėl gi ne? Man nesvarbu ką švęsti; svarbu surasti progą pabendravimui ir geroms vaišėms. Mūsiškio Cinco De Mayo meniu buvo tradicinis meksikietiškas, pabendravimas lietuviškai–angliškas, pramoginė dalis amerikietiška (beisbolas kieme ir NPR fonas per radiją).  Sumasumarum, išejo labai netgi vykęs vakaras.

Vsiems linkiu linksmos Cinco De Mayo. 

Aušra

Ketvirtadieniai pas Jūratę

Balandžio 19, 2012

MENIU

Naminės tortijos

(receptas žemiau)

Guakamolė

2 avokadai; išskobti minštimą, susmulkinti, įspausti limetos sulčių, įberti druskos, pipirų, kumino, viską sutrinti šakute; įberti lengvai pamarinuotų raudonųjų svogūnų, dar šiek tiek pomidorų salsos, išmaišyti, apibarstyti smulkintais kalendros lapeliais

Pomidorų salsa

http://vaikai-vanile.blogspot.com/2011/08/itakos-vaiku-darzas-ir-salsa.html

Mango salsa

Smulkiais kubeliais supjaustyti 2 mango ir 1/2 raudonos paprikos, apšlakstyti limetos sultimis, įdėti pamarinuotų raudonųjų svogūnų, dar smulkintų šviežių kalendrų lapelių ir druskos. Išmaišyti.

Meksikietiškas jautienos faršas

Keptuvėje pakepinti smulkiai supjaustytą svogūną, porą skiltelių česnako (smulkiai sukapotų); kai suminkštės, suberti čili prieskonius, pakepinti, kad pakviptų; į keptuvę su prieskoniais dėti faršą ir maišant pakepinti, kol mėsa perkais ir visa daugmaž vienodai gražiai paruduos; kepant vis patrinti mentele arba šaukštu, kad neliktų stambių faršo gumulų; bebaigiant kepti įberti druskos, maltų pipirų, įpilti šiek tiek sultinio arba vandens, šaukštą polentos arba kukurūzų miltų. Pakepinti dar porą minučių, kol viskas pavirs į vientisą tirštą masę. Jeigu yra noro, galima viską  kelis kartus persukti rankiniu blenderiu (bet nebūtina); nukelti nuo ugnies, patikrinti, ar netrūksta prieskonių. Apibarstyti smulkintais kalendros lapeliais

Meksikietiški ryžiai su pupelėmis

http://www.finecooking.com/recipes/mexican-tomato-rice-beans.aspx

Žaibiškai pamarinuoti raudonieji svogūnai

Svogūną smulkiai supjaustyti, sudėti į dubenėlį, apšlakstyti  pora šaukštų švelnaus acto, įpilti vandens tik kad apsemtų, įberti pusę šaukštelio cukraus ir viską kelias sekundes pakaitinti mikrobanginėje, kad tik lengvai sušiltų. Traukti iš mikrobanginės, pamarinuoti 5 – 10 minučių, skystį nukošti.

Jalapeno paprikos

Užsimauti vienkartines pirštines. Paprikas perpjauti pusiau. Švariai išskobti sėklas ir sėklalizdžius. Smulkiai supjaustyti. Po to labai gerai nuplauti peilį. Išmesti pirštines.

Tarkuotas čedario sūris

Salotų lapai

Grietinė

Meksikietiška Pepsi Cola/ Coca Cola

Ledai

 




Meksikietiškos kvietinių miltų tortijos 

Receptas iš allrecipes.com

3 stiklinės* kvietinių miltų

2 šaukšteliai druskos

2 šaukšteliai kepimo miltelių

144 g (3/4 stiklinės*) hidrogenizuotų augalinių riebalų (arba kiaulės taukų)

3/4 stiklinės* karšto vandens

Miltų pabarstymui

*1 stiklinė = 236 ml

Dideliame dubenyje išmaišyti miltus, druską ir kepimo miltelius. Suberti smulkintus riebalus ir pertrinti pirštais, kol neliks sausų miltų ir mišinys taps panašus į stambius trupinius. Supilti karštą vandenį. Šakute atsargiai pertrinti kol masė taps vientisa. Toliau minkyti rankomis maždaug 2 – 3 minutes, kol susiformuos minšta vienalytė tešla. Jeigu tešla per skysta ir limpa prie rankų, pridėti daugiau miltų. Tešlą uždengti rankšluosčiu ir palikti maždaug valandai.

Tešlą padalinti į 12 vienodų dalių. Kiekvieną dalį iškočioti ant pamiltuoto paviršiaus (arba silikoninės silpat plėvelės) į poros milimetrų storio skritulį. Kepti įkaitintoje keptuvėje storu dugnu (geriausiai tiks špižinė keptuvė) ant vidutinės ugnies maždaug 1 – 2 minutes, kol viena tortijos pusė lengvai paruduos. Apversti ir kepti dar 1 – 2 minutes ant kitos pusės.

Iškeptas tortijas dėti į virtuviniu rankšluosčiu ištiestą sandariai užsidarantį indą arba keptuvę ir uždengti dangčiu, kad neišeitų garai.

Mexican Wheat Flour Tortillas

Recipe from allrecipes.com

3 cups flour

2 teaspoons salt

2 teaspoons baking powder

3/4 cup shortening or lard

3/4 cup hot water

More flour for sprinkling

In a large bowl combine flour, baking powder, and salt. Add shortening cut into small pieces and work it with your fingers into flour mixture till the mixture is crumbly. Add hot water  and mix it with the fork until mixture is uniformly moist. Knead for 2 – 3 minutes until smooth soft dough forms. If dough is too liquid or too sticky, add more flour. Cover dough with a itchen towel, and let it sit for about an hour or so.

Divide the rested dough into12 balls. Lightly flour your rolling area, and roll each ball with a rolling pin to about 1/16 inch thickness. Place each tortilla on a medium hot cast iron skillet. Cook for about 1 to 2 minutes on each side until cooked and lightly browned.

Place cooked tortillas into a container or a skillet lined with a kitchen towel. Close it tightly with the lid to prevent steam from escaping.