Jūratės ir Kolumbijos povestuvinis tortas “Juodasis miškas” (Black Forest Cake)

Su Jūrate susipažinome Beatos Nicholson bloge – aš parašiau ilgą komentarą vienam Beatos bloge publikuotam straipsniui apie Ameriką ir ten paminėjau, kad gyvenu Itakoje. Jūratė komentarą paskaitė ir parašė man žinutę. Taip aš sužinojau, kad Itakoje gyvena dar viena lietuvė. Pirmą pasimatymą paskyrėme pašte prie mano darbo, ir nuo to laiko mes su Jūrate daug bendraujam, kuo aš be galo džiaugiuosi.

Birželio pradžioje Druskininkuose buvo Jūratės ir jos išrinktojo Columbia vestuvės. Labai smagu. Mačiau vestuvių nuotraukas, todėl galiu pasakyti, kad jaunieji atrodė puikiai, jaunosios suknelė buvo liuks, o pačios vestuvės buvo super elegantiškos, romantiškos ir labai linksmos, su lietuvių liaudies kapela, šokiais ir žaidimais, ugnies show ir visa kita. Buvo daug meniškų nuotraukų Dzūkijos miške,  su Jūrate ir Columbia dangų remiančių pušų ir smilgų fone. Labai gražios vestuvės. Kuo daugiausiai Laimės ir Meilės  jiems abiems!

Praeitą penktadienį Jūratės bendradarbiai suorganizavo povestuvinį šventimą čia, Itakoje, kuriame ir man teko sudalyvauti. Maža to – Jūratė paprašė į vakarėlį atsinešti tortą. Ji žinojo, ko nori – Black Forest Cake, todėl man nereikėjo sukti galvos ir svarstyti, ką čia tokio iškepus. Jūratė dar ir vyšnių parūpino. Man beliko tik išsitraukti receptą ir kepti tortą.  

Atvirai pasakysiu – iš tikrųjų nebuvo viskas taip jau paprasta.  Recepto išsitraukimu ir biskvito kepimu viskas toli gražu nesibaigė. Man norėjosi, kad tortas būtų šiek tiek šventiškas, o ne šiaip sau koks proziškas pyragas. Nutariau padaryti jį šiek tiek aukštesnį, o papuošti nutariau tokia ažūrine šokoladinių širdelių juosta, kuria aš planavau apsukti visą tortą. Žodžiu, susikūriau sau galvoj to būsimo torto viziją, bet neturėjau jokio supratimo, kaip visa tai realizuoti.

Pirmiausia,  labai svarbu paminėti, kad praėjusią savaitę Itakoje laikėsi maždaug +32^oC karščiai. Mano virtuvėje kondicionieriaus nėra. Oras šiek tiek atvėsdavo naktį, bet, nepaisant to, per dieną mano virtuvė įkaisdavo taip, kad temperatūra joje būdavo kaip orkaitėje. Maždaug - gali tešlą supilti į skardą ir palikti ant stalo 30 minučių, kad iškeptų. Black Forest tortą reikia pertepti plaktos grietinėlės su maskarpone kremu. Aš niekaip neįsivaizdavau, kaip tokiame karštyje bus galima iki standumo išplakti grietinėlę su maskarpone ir kaip tokiu kremu reikės pertepdinėti ir puošti tą super aukštą tortą. O po to, kaip aš visą tą kūrinį dar puošiu šokoladiniais “mezginiais”, kurie tokioje  orkaitės temperatūroje jokiu būdu negalės sustingti??!!..?? Vienu žodžiu, kelias naktis man sapnavosi košmarai apie tai, kaip visas mano tortas pergalingai virsta ant šono į kraupią šokolado, vyšnių ir pusiau išplaktos grietinėlės krūvą. Bet kadangi Jūratei pasižadėjau, kad tortas bus, tai bet kokiu atveju turėjau bandyti kažką pakenčiamo sukurti, nesvarbu, ar karšta mano virtuvėje, ar ne. 

Trečiadienį iškepiau tris biskvitus. Viskas sekėsi puikiai. Pabaigus kepti, dar nutariau pasidaryti papuošimus. Šitoje vietoje prasidėjo šiokios tokios komplikacijos – šokoladiniai “mezginiai” (nepabijokime to žodžio!) minėtame karštyje jokiu būdu nenorėjo sukietėti. Juos reikėjo kišti į šaldytuvą, o tai reiškė, kad aš negalėsiu jų išgaubti, patiesdama ant puodo krašto. Pabandžiau įšaldyti puodą šaldiklyje ir po to ant šalto jo paviršiaus tiesti popierių su šokoladu – nieko iš to neišėjo. Virtuvėje buvo taip karšta, kad puodo paviršius atšildavo greičiau, negu šokoladas spėdavo kaip reikiant sukietėti. Mezginių juosta apjuosto torto dizaino teko atsisakyti. Vietoj to nutariau padaryti  trumpas šokoladinių raštų atkarpėles. Jas aš paprasčiausiai sutiesdavau į skardą ir kišdavau į šaldiklį, kad sukietėtų. Galvojau, kad ir iš neišgaubtų papuošimų kažką pavyks sukomponuoti.  Neįsivaizdavau, kaip visa tai atrodys, bet kitos išeities nebebuvo. Blogiausiu atveju,  pagalvojau, išmesiu visas tas šokoladines dekoracijas ir paprasčiausiai aptepsiu visą tortą baltu kremu , o ant viršaus uždėsiu dvi gražias vyšnias su koteliais.

Ketvirtadienį įvyko stebuklas – oras atvėso! VALIO! Dieną +25^oC, o naktį +18^oC. Kremas išsiplakė be jokių problemų. Torto kraštus apdėliojau šokoladiniais papuošimais. Neatrodė jie kaip mano įsivaizduoti mezginiai. Buvo labiau panašūs į tokias kiauras tvoreles. Neslėpsiu, kad ir tos pačios “tvorelės” nebuvo visiškai tobulos. Tokios vietomis pakrypę ir šiek tiek pasilankstę, o kai kurios netgi šiek tiek aplūžę (!!!). Bet ne laikas ir ne vieta buvo ką nors keisti, nes ir taip jau  buvo gerokai po vidurnakčio, kai aš savo tvoreles ant torto pradėjau dėlioti. Tortas kitą rytą turėjo būti transportuojamas pas Jūratę. Taip kad buvo viskas sukomponuota iš to, kas tuo metu turėta, tvorelės ar ne tvorelės, aplūžę ar neaplūžę. Yra kaip yra, ir nieko čia nebepakeisi. Pabaigtą tortą įkišau į šaldytuvą ir nuėjau sapnuoti košmariškų sapnų apie tai, kaip aš rytoj visą tą grožį transportuosiu. 

Finalui pasakysiu tik tiek, kad tortas visgi pavyko. Nuvežiau aš jį Jūratei be ypatingų nutikimų – tik viena jau ir taip aplūžusi tvorelė dar labiau sulūžo, kai, važiuojant į stačią įkalnę, visa dėžė su tortu ėmė ir pavažiavo žemyn! Na bet sulūžusi tvorelė buvo pakeista kita, atsargine. Pats tortas, nekreipiant dėmesio į komiškus papuošimus, buvo labai skanus ir  susilaukė krūvos komplimentų – ačiū ačiū!!! Na o pamoka ateičiai – reikia išmesti iš galvos visas kvailas idėjas apie šokoladinius mezginius, ažūrinius raštus su širdelėmis, ir panašiai. Neverta prasidėti. Torto autorės Stephanie Shih iš dessertsforbreakfast.com sugalvotos šokoladinės eglės yra nepamainomas ir garantuotai pats įspūdingiausiais papuošimas šiam visapusiškai tobulo skonio tortui. Todėl ateityje Black Forest Cake bus puošiamas TIKTAI šokoladinėmis eglėmis!

Dar kartelį sveikinu Jūratę ir Columbia. 

Ačiū, kad skaitėte. 

Aušra

Šokoladinis tortas su vyšniomis ir maskarpone

(Black Forest  Cake)

Adaptuota pagal  Desserts For Breakfast receptą

 

Dviejų aukštų, maždaug 23 cm skersmens tortas

Biskvitams:

2 stiklinės cukraus

2 stiklinės miltų

1  stiklinė tamsios kakavos miltelių

1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių

1 arbatinis šaukštelis valgomos sodos

1 arbatinis šaukštelis druskos

2 kiaušiniai

1/2 stiklinės aliejaus (alyvuogių aliejus netiks!)

1 stiklinė pieno

1 stiklinė verdančio vandens

Šokoladiniam glajui:

90 g tamsaus šokolado, susmulkinto

1/3 stiklinės riebios grietinėlės

1 valgomas šaukštas sviesto

1 valgomas šaukštas konjako arba brendžio

Vyšnių įdarui:

300 g šviežių arba šaldytų vyšnių

3 valgomi šaukštai cukraus

1 valgomas šaukštas krakmolo

1 valgomas šaukštas vyšnių likerio arba brendžio

Maskarponės kremui:

1 stiklinė maskarponės sūrio

4 stiklinės riebios grietinėlės

2/3 stilinės cukraus pudros

Biskvitai:

1.       Orkaitę įkaitinti iki 180oC (350oF). Dviejų torto formų dugnus ištepti sviestu, ištiesti sviestiniu popieriumi, popierių ištepti sviestu.

2.       Į didoką dubenį persijoti miltus, druską, kepimo miltelius, sodą ir kakavos miltelius. Suberti cukrų ir gerai išmaišyti.

3.       Atskirame dubenyje išplakti kiaušinius, sudėti aliejų, pieną ir gerai viską išplakti su mikseriu.

4.       Kiaušinių mišinį pamažu supilti i miltų/kakavos mišinį, viską pastoviai plakant mikseriu. Plakti, kol viskas gerai susimaišys.

5.       Į tešlą supilti verdantį vandenį ir toliau plakti, kol pasidarys vientisa masė.

6.       Tešlą paskirstyti po lygiai į dvi paruoštas torto formas.

7.       Kepti 35-45 minutes, kol medinis dantų krapštukas, įsmeigtas į papločio vidurį, ištraukus bus visiškai sausas.

8.       Biskvitus atvėsinti formose. Atvėsusius biskvitus apversti and lygaus sauso paviršiaus, nulupti sviestinį popierių. 

Šokoladinis glajus:

1.       Į vidutinio dydžio dubenį sudėti smulkintą šokoladą.

2.       Puodelyje pakaitinti grietinėlę su sviestu. Kaitinti tik tol, kol pradės kilti pirmieji burbuliukai.

3.       Karštos grietinėlės ir sviesto mišinį pilti ant šokolado, palikti porai minučiu pastovėti, o po to gerai viską išplakti.

4.       Supilti konjaką. Viską vėl gerai išmaišyti.

5.       Šokoladiniu glajumi aptepti atvėsusių biskvitų viršų ir juos įstatyti kokiai valandai į šaldytuvą, kad šokoladas pilnai sukietėtų. 

Vyšnių įdaras:

1.       Vyšnias sudėti į puodą ir kaitinti ant vidutinės ugnies, kol jos pradės leisti sultis.

2.       Į puodą su vyšniomis suberti cukrų ir maišyti, kol cukrus ištirps.

3.       Į mažą dubenėlį nupilti šiek tiek skysčio nuo vyšnių, į jį sudėti krakmolą ir gerai išmaišyti, kad neliktų sausų krakmolo gumulėlių. Sultyse ištirpintą krakmolą supilti į puodą su vyšniomis.

4.       Puodą su vyšniomis  ir krakmolu užvirinti, pavirti kokią minutę, nuimti nuo ugnies, supilti vyšnių likerį ir vėl gerai viską išmaišyti. Palikti kambario temperatųroje, kad įdaras pilnai atvėstų.

Maskarponės kremas:

1.       Maskarponės sūrį ir grietinėlę plakti mikseriu, kol kremas ims tirštėti.

2.       Suberti cukraus pudrą it toliau plakti, kol kremas pasidarys standus. 

Tortas:

1.       Atvėsintą šokoladu perteptą biskvitą dėti and lėkštės ar padėklo, ant jo tepti sluoksnį maskarponės/grietinėlės kremo.

2.       Ant kremo dėti vyšnių įdarą.

3.       Dėti antrą biskvitą. 

Torto viršų ir šonus aptepti maskarponės/grietinėlės kremu.  Dekoruoti šokolado drožlėmis, šviežiomis vyšniomis arba sijotais kakavos milteliais. 

Daržas, mėtos ir mojito

Nuo to laiko, kai persikraustėme gyventi į  Ithaca, kasmet prie namų sodinu mažytį daržą. Tiesą pasakius, ypatingo reikalo tam daržui nėra – aplink mūsų namus yra bent pora didelių ūkių, kurie augina visokiausias daržoves, ir jų ten galima kokių tik nori ir kiek tik nori prisirinkti, labai nebrangiai. Be to, prie mūsų namų kažkodėl yra ypač bjauri žemė, vieni akmenys, todėl paruošti tą daržą sodinimui buvo ne juokai. Dar tvoros būtinai reikėjo, nes stirnos ir kiškiai, ir visokie kitokie žvėrys čia nepaliktų nieko, jeigu nebūtų tvoros. Žodžiu, vargo su šituo mūsų daržu daug daugiau, nei naudos. Na bet va jau kelinti metai pasodinu aš pomidorus, baziliką, dar visokių prieskoninių žolelių,  ir esu labai savuoju daržu patenkinta. Smagu, kai, išlėkus į kiemą galima prisiskinti saują baziliko ir čia pat sumalti pesto, arba prisirinkti šiltų nuo saulės pomidorų. Kartais pagalvoju, kad gal būtų visai neblogai ir praplėsti tą mūsų daržą,  kad galėčiau pasodinti morkų, arba svogūnų, arba net baklažanų. Dar gerai būtų turėti agurkų ir cukinijų, gal žalių pipirų, arba net moliūgų galima būtų užsiauginti, pyragams ir Halloween’ui. Bet tada reikėtų vėl kasti akmenuotą žemę, į kurią kastuvas lenda gal kokius 2 cm, vėl būtų pūslėtos rankos, o nugaroje - toks jausmas, kad ten kažkas įstatęs peilį ir jį sukinėja. Reikėtų ir naujos tvoros. Taip kad gal palauksiu su daržo plėtimu ir kol kas pasitenkinsiu tuo, ką turiu. 

 

Šį pavasarį mūsų daržas atrodė štai taip: dvylika pomidorų daigų: slyviniai, jaučio širdys, geltoni ir uoginiai; du kupsteliai baziliko; du kupsteliai mėtų; ir petražolės. Atskirai, kitoje namo pusėje dar pasodinau visokių prieskoninių žolelių: rozmariną, peletrūną, citrininį čiobrelį, raudonėlį ir lavandų kupstą. Prieš sodindama supyliau N kibirų žemių iš miško, paskui dar kokius 6 maišus mėšlo (iš parduotuvės!). Viskas gražiai prigijo, ėmė augti, o liepos pradžioje, kai orai pagaliau sušilo, viskas taip subujojo, kad manasis daržas pavirto į tikrų tikriausiais džiungles. Tokia tankmė, kad ne tik nėra būdų į tą daržą įlįsti, bet ten net piršto neįkiši. Joks saulės spindulėlis neturi jokių šansų prasiskverbti pro tą tankmę. Aišku, kad prisodinau per daug ir per tankiai. Stebiu dabar aš visą šitą daržą ir neturiu jokios vilties, kad tie mano pomidorai kada nors paraudonuos, nes noksta jie daugmaž tamsoje. 

Nors pomidorų pasodinau daugiausiai, šiemet  darže visgi dominuoja ne pomidorai, o mėtos.  Pasodinau du mažučius krūmelius, o dabar jos išsiplėtė per pusę daržo, vos ne pilnai užgožė du uoginių pomidorų daigus, ir toliau sau plečiasi. Aš per savo godumą jų neraunu, bet manau, kad jau laikas pradėti man jas naikinti, nes greitai turėsiu ne daržą, o mėtų plantaciją. Galėsiu tuoj pristatinėti reguliarias mėtų siuntas į Wrigley. Tai va, esant šitokiems begaliniams šviežių, kvapnių ir ekologiškų (!!) mėtų ištekliams, aš nenustodama gaminu receptus, kuriuose jos naudojamos, ir mėtų visada dedu negailėdama, kokius 4-5 kartus daugiau, nei recepte parašyta. Mėtinių patiekalų repertuare – žalieji žirneliai su pakepintais svogūnėliais ir mėtom, pasta su kumpiu, grietinėlės padažu ir su daug daug mėtų, mėtiniai ledai su šokoladu (mint-chocolate chip, mano sesės Linos mėgstamiausi), šalta arbata su mėtom…. . Ir dar, kiekvieną vakarą aš sau susimaišau puikų, kvapnų, šaltą ir visaip kitaip teigiamą Mojito, kuriam nepagailiu šviežių, ką tik nuskintų mėtų lapelių ir visada nešykštėdama įpilu Bacardi romo. Limetų sultys, sutrintos šviežios mėtos, daug cukraus, nei kiek ne mažiau šalto, iš šaldiklio ištraukto romo, viskas užpilama šaltu gazuotu vandeniu – ne kokteilis, o JĖGA! Gal kasdien ir nepatartina vartoti, bet aš vartoju, ir nieko! Visokį per dieną prisikaupusį stresą ir nuovargį viena tokia stiklinė nuima kaip ranka, o po antros stiklinės viskas aplink ima atrodyti taip, lyg į pasaulį žvelgtum pro rožinius akinius. Taigi, mojito su šviežiomis mėtomis iš savo daržo yra geras išradimas, o svarbiausia – tai dar vienas būdas panaudoti gausiai užderėjusias mėtas, nes negi leisi geram daiktui prapulti! Jeigu kokį vakarą užsinoriu kažko mandresnio, pasidarau mojito su spanguolių sultimis – išeina gražus rausvas gėrimas; tokio tik vieno užtenka, kad gyvenimas rožinėm spalvom nusispalvotų. Bet jeigu nėra spanguolių sulčių, klasikinis žalsvasis variantas yra nei kiek ne prastesnis. Karštą vasaros dieną nei vieno, nei kito tikrai neatsisakysiu. 

Ir dar – jeigu kas norit šviežių, gražių, ir, savaime aišku, “organic” mėtų, ateikit pas mus į Milano daržą, ir raukit, kiek tik patinka!

 

O jeigu kam nors įdomu, koks ten gyvis toje nuotraukoje pačioje pradžioje, kur dvi stiklinės (ar matot ten kairėje pusėje kažką neaiškaus?), tai pasakau, kad ten į kadrą pateko mūsų miške gyvenantis kalakutas. O čia – keturi jo draugai

 

Ačiū, kad skaitėte. 

Aušra

Spanguolių Mojito

1 didelė sauja mėtų lapelių

0,5 stiklinės cukraus

2 stiklinės šviesaus romo

1,5 stiklinės šviežiai išspaustų limetų (žaliųjų citrinų) sulčių

0,75 stiklinės spanguolių sulčių koncentrato

2,5 - 3 stiklinės gazuoto vandens

5 stiklinės ledukų

Ledukus paskirstyti į 6 stiklines. Mėtų lapelius sutrinti su cukrumi – tam labai tinka medinio šaukšto kotas. Į sutrintas mėtas supilti limetų sultis ir romą, gerai pamaišyti, kol cukrus ištirps. Supilti spanguolių sulčių koncentratą, gazuotą vandenį, sumaišyti, išpilstyti į stiklines su ledukais.

Turiningas laisvalaikis ir pomidorų pyragas

Kai tik ateina vasara, šnekos vis dažniau sukasi apie atostogas, laisvalaikį ir poilsį. Norisi kuo įdomiau ir turiningiau praleisti šiltąjį sezoną, nes vasara čia buvo, čia vėl jos nebėra, ir žiūrėk - vėl visi draugiškai kasame sniegą. Kol langai neapšarmoję, o dienos ilgos ir šiltos, norisi tikslingai išnaudoti ir pasimėgauti kiekviena šilta vasaros diena, kad, kai kieme bus -20^oC, būtų ką malonaus prisiminti. Po ilgų šeimos diskusijų apie tai, ką veiksime vasarą, ir pasiklausius draugų, pažįstamų ir giminių įspūdžių apie jų patirtus vasaros malonumus, iškart paaiškėja, kad vasarą yra tiesiog būtina užsiimti kokia nors ypatingai turininga veikla, generuojančia masę gero laiko ir gražių prisiminimų žiemai. O gal visgi nebūtina? Nes man, tiesą pasakius, pati maloniausia ir laukiamiausia veikla pasaulyje yra išvis jokios veiklos nebuvimas. Absoliutus nieko neveikimas. Toks visiškai tuščias sėdėjimas ir žiūrėjimas į vandenį, pageidautinai – įmerkus iki kelių kojas į tą patį vandenį, jeigu vandens temperatūra leidžia tokio tipo pramogas. Sėdėčiau aš taip nors ir visą dieną. Arba dvi dienas. Tikriausiai visą savaitę taip galėčiau išsėdėti. Be vargo. Tik va, gaila, niekada neturėjau progos pabandyti. Nesvarbu, kokie gražūs ir spalvingi būna mano sėdėjimo ir į vandenį žiūrėjimo planai, finale visa veikla susiveda į štai tokius užsiėmimus: 

Arba čia dar, iš tos pačios serijos: 

Taip kad jeigu yra norinčių perimti mano estafetę žaidimų aikštelėje – visada prašom! Aš tuo metu įsikursiu kur nors prie vandens ir atsijungsiu. Bent pusvalandžiui.

Cayuga ežeras ties Myers Point, Lansing NY

O kai jūs būsite jau viską nuveikę aikštelėje, o aš būsiu pakankamai pasisėdėjus, ateikit visi po medžiu valgyti. Šiandien pikniko meniu – pomidorų pyragas su grūdėtomis gastyčiomis, ožkų sūriu, čiobreliais ir šviežiu medumi. Šitą tikrai prisiminsit iki kitos žiemos!

Ačiū, kad skaitėte. 

Aušra 

Pomidorų pyragas su ožkų sūriu, garstyčiomis ir medumi

Padui:

210 g (1.5 stiklinės) miltų

125 g sviesto, atšaldyto ir supjaustyto 1 cm³ kūbeliais 

1 kiaušinis

2-3 valgomi šaukštai ledinio vandens

žiupsnelis druskos

Įdarui:

3 dideli pomidorai

250 g šviežio ožkos sūrio

2 valgomi šaukštai grūdėtų garstyčių

2 valgomi šaukštai alyvuogių aliejaus

2 valgomi šaukštai šviežio medaus

2 valgomi šaukštai smulkintų čiobrelių lapelių

Receptas adaptuotas pagal David Lebovitz “French TomatoTart”. 

Sumaišyti miltus, druską ir sviestą, pertrinti viską šakute arba pirštais, kad neliktų stambių sviesto gumulėlių. Į miltus su sviestu supilti išplaktą kiaušinį ir pradėti minkyti tešlą. Jeigu tešla per sausa, įpilti 2-3 šaukštus labai šalto vandens. Stalo paviršių arba didelę pjaustymo lentą ištiesti plėvele, ant jos iškočioti tešlą į 0.5 cm storio skritulį. Prilaikant plėvlele, perkelti iškočiotą tešlą į pyrago skardą išsiimančiu dugnu. Pirštais įspausti tešlą į skardą. Nupjauti per skardos kraštus išlendančius tešlos likučius.

Orkaitę įkaitinti iki 205^oC (400^oF). Ant pyrago pado paskirstyti garstyčias, po to apskritimais supjaustytų pomidorų griežinėlius. Pomidorus apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir apipbarstyti smulkintais čiobreliais. Ant pomidorų sluoksnio išdėlioti apvaliais griežinėliais supjaustytą ožkos sūrį, dar čiobrelių, ir pašauti į orkaitę. Kepti apie 30 minučių, kol plokštainio padas įgaus auksinę spalvą, o sūris gražiai apskrus. 

Pyragą atvėsinti skardoje, po to išimti ant lėkštės ar padėklo, atsargiai prilaikant už skardos dugno. Prieš tiekiant į stalą, pyragą apšlakstyti šviežiu medumi. 

Skanaus!

Iš kur atsiranda avietės ir kiaušininis aviečių plokštainis

Kol  dar gyvenau Lietuvoje, beveik visus maisto produktus užsiaugindavome patys. Tėtis savo tėviškėje turėjo nemenką ūkį: augino gyvulius, paukščius, didžiulį sodą. Kasmet būdavo sodinamas plantacijos dydžio daržas, o taip pat sėjami javai miltams ir kruopoms. Mes patys skersdavome kiaules, avis ir jaunus veršelius, rūkydavom kumpius, dešras ir skilandžius, gamindavom sūrius,  mušdavom sviestą, apsirūpindavom paukštiena ir kiaušiniais, spausdavom savo sultis, virdavom visas įmanomas uogienes, konservuodavom daržoves ir krosnyje kepdavom duoną, ant ajerų arba kopūstų lapų. Tėtis visada laikė daug bičių ir pardavinėjo medų, industriniais kiekiais. Tokiais pat kiekiais pirkdavo cukrų. Kartą metuose važiuodavo į Panevėžio cukraus fabriką ir parsiveždavo priekabą cukraus drobiniuose 50 kg maišuose. Cukrumi bites reikėdavo maitinti žiemą. Todėl net cukraus parduotuvėje nepirkdavom. Vienintelė sritis, kur tėtis neypač reiškėsi, buvo žvejyba, nors buvo laikai, kai visa šeima buvo įjungta į ungurių žvejojimo maratoną, ir tempdavom juos namo po keliasdešimt. Bet tai ilgai netruko, tik gal kokius, tris-keturis sezonus. Po to žvejybos buvo atsisakyta. Taigi, parduotuvėje mes paprastai pirkdavom tik žuvį, druską, saldainius, na ir dar kokį egzotinį vaisių ar šiaip kažką neįprasto. Visos prekės  dažniausiai tilpdavo į nedidelį krepšelį. Tie laikai seniai praėjo. Deja. Jau seniai visą maistą tempiu iš parduotuvės. Išskyrus tuos kelis vasaros ir ankstyvo rudens mėnesius, kai daržovių, vaisių ir uogų einame rinkti į Indian CreekFarm.

Paradinis įėjimas į “administracinį korpusą”

Daržai ir sodai – kiek tik akys užmato

Uogas galimi rinkti patiems, arba pasikrauti jau pririnktų

Kasa

Dabar kaip tik pats aviečių sezono pikas. Ta proga – kiaušininio aviečių plokštainio receptas. Tai puikus vasariškas pyragas, tinkantis ir pusryčiams, ir desertui, ar  šiaip, prie kavos ar arbatos, ar stiklinės šalto pieno. 
Skanios visiems vasaros!

Aušra

Aviečių plokštainis

Papločiui :

1.5 stiklinės miltų

žiupsnelis druskos

225 g sviesto, atšaldyto

2 valgomi šaukštai grietinėlės

0.5 stiklinės cukraus

3 stiklinės šviežių aviečių

Kiaušiniam įdarui:

1 stiklinė cukraus

1 valgomas šaukštas miltų

2 kiaušiniai, išplakti

1 stiklinė grietinėlės

1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto

1.       Orkaitę įkaitinti iki 190^oC (375^oF).

2.       Stačiakampę  kepimo skardą (maždaug 22 cm X 33 cm) ištepti sviestu.

3.       Papločiui: dubenyje sumaišyti  1 stiklinę miltų, druską ir gabalėliais supjaustytą sviestą. Viską pertrinti pirštais arba šakute, kol neliks didelių sviesto gumulėlių ir viskas gerai susimaišys (mišinys taps panašus į drėgną smėlį). Į miltų ir sviesto mišinį supilti 2 valgomus šaukštus grietinėlės ir suminkyti  tešlą.

4.       Tešlą įspausti į paruoštą skardą, tolygiai padengiant visą dugną iki pat kraštų.

5.       Atskirame dubenėlyje sumaišyti 0.5 stiklinės cukraus ir 0.5 stiklinės miltų.  Mišinį berti ant paruošto papločio, išlginti, kad būtų vienodo storio cukraus/miltų sluoksnis.

6.       Ant cukraus/miltų sluoksnio suberti avietes.

7.       Įdarui: sumaišyti  cukrų ir miltus.  Supilti išplaktus kiaušinius, grietinėlę ir vanilės ekstraktą. Viską gerai išplakti. Plakinį pilti ant aviečių.

8.       Kepti 40-45 minutes, arba kol viršus lengvai paruduos. Plokštainį atvėsinti skardoje.