01 gruodžio, 2011

Kalėdos ir burokėlių salotos




Mano lietuvė draugė vakar užvedė kalbą apie Kūčių ir Kalėdų patiekalus. Buvo paminėta kūčia, silkė, aguonų vyniotinis, dvylikos patiekalų Kūčių vakarienė. Mums besikalbant man ėmė aiškėti, kad mūsų šeimoje kasmetinis Kūčių / Kalėdų repertuaras dažniausiai neturi nieko bendro su tradiciniu lietuvišku šventiniu meniu. Aš apie tai anksčiau net nepagalvodavau. Patiekalus šventinėms Kūčių ir Kalėdų vakarienėms aš dažniausiai nusižiūriu iš kokių nors kulinarinių žurnalų, kuriuose visas teminis meniu būna jau sugalvotas. Arba dar blogiau – aš ne kartą ir ne du gaminau patiekalus iš visokių atsitiktinių katalogų, kurie prieš šventes nesustodami plūsta į mano namus, užpildo visas įmanomas kertes, ir man nelieka nieko kito, kaip tik tuos katalogus skaityti, o paskui išsikirpti ten pareklamuotus receptus ir iš jų sukomponuoti šventinį stalą. Todėl gal ir nenuostabu, kad ant manojo šventinio stalo niekada nepasirodo nei kūčia, nei aguonų pienas, nei spanguolių kisielius. Vienintelis ir neabejotinai tradicinis lietuviškas patiekalas ant mūsų stalo būna kūčiukai, bet, baisu net  pasakyti, per Kūčių vakarienę mes juos valgom su sojų pienu. Man  niekada net mintis nekilo gaminti aguonų pieną. Gal šiemet reikės pabandyti, o tai pradedu jaustis kaip tikra tautinių tradicijų išdavikė, atsiždėjusi viso savo kultūrinio paveldo. Reikės man būtinai susimalti aguonų pieno. 

Visgi, ilgiau panagrinėjusi kelių praėjusių metų šventinius meniu, aš prisiminiau, kad kasmet Kūčioms aš būtinai gaminu burokėlius! Tai gal aš dar nesu beviltiškai nutautėjusi, nes jeigu ant stalo yra burokėlių mišrainės, tai visi kiti netautiški kulinariniai nesklandumai turėtų buti atleidžiami. Net ir sojų pienas su kūčiukais. Ar ne?

Aš myliu burokėlius. Man jie skaniausi kepti orkaitėje, iš kurios jie iškeliauja minkšti, garuojantys, lengvai išsineriantys iš vos vos apskrudusių odelių, saldūs ir kvapnūs. Juos belieka tik pabarstyti jūros druska, gal dar skrudintais riešutais, ir apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Labai skanu! Prieš kelis metus Gourmet žurnale (juk sakiau, kad aš viską gaminu iš žurnalų) radau šių puikių salotų receptą, ir jau keli metai iš eilės jas gaminu Kūčioms. Aš nežinau, ar šitaip pagaminti burokėliai yra pakankamai tautiški, o ir ožkų sūris tikriausiai neypač tinka pasninko patiekalams, bet šios salotos tokios skanios, gražios ir šventiškos, kad būtų beveik nuodėmė jų atsisakyti. 

Aušra



Burokėlių salotos su ožkų sūriu



0,5 kg raudonų burokėlių
0,4 kg geltonų burokėlių
¼ stiklinės smulkintų česnakinių svogūnėlių
2 šaukštai citrinų sulčių
100 g švelnaus ožkų sūrio
¼ stiklinės alyvuogių aliejaus
Smulkintų sūdytų pistacijų riešutų
Druskos
Šviežiai maltų juodųjų pipirų
Žalumynų (režiukų, arugulos arba smulkialapių salotų)

Orkaitę įkaitinti iki 218oC.

Burokėlius suvilgyti aliejumi ir po vieną stipriai susukti į dvigubą folijos sluoksnį. Kepti orkaitėje kol suminkštės, maždaug 1 – 1,5 valandos. Iškeptus burokėlius traukti iš orkaitės, išsukti iš folijos ir palikti, kad atvėstų. Atvėsusius burokėlius nulupti, supjaustyti nedideliais kūbeliais. Atskirti geltonus ir raudonus burokėlius.  

Pasiruošti padažą: nedideliame dubenėlyje sumaišyti labai smulkiai susmulkintus svogūnėlius, citrinų sultis, druską, pipirus ir aliejų. Pjaustytus burokėlius sumaišyti su trupučiu padažo.

Ant lėkštės dėti apvalią sausainių formelę (arba žemą konservų dėžutę su išpjautu dugnu). Į formelę iš pradžių dėti raudonus burokėlius, maždaug iki 2/3 formelės aukščio, vis paspaudžiant pirštais arba šaukštu, kad liktų kuo mažiau tuščių tarpų. Toliau dėti  maždaug porą šaukštelių pasmulkinto ožkų sūrio. Ant sūrio dėti smulkintus geltonuosius butrokėlius, vėl šiek tiek paspaudžiant, kad neliktų tuščių tarpų. Atsargiai nukelti formelę nuo lėkštės. Ant salotų viršaus dėti griežinėlį ožkų sūrio.

Žalumynus sumaišyti su trpučiu padažo ir atsargiai paskleisti ant salotų.

Salotas apibarstyti smulkintais pistacijų riešutais ir apšlakstyti likusiu padažu.






Beet and Goat Cheese Salad


1 2/3 pounds red beets
1 pound golden beets
¼ cup minced shallot
2 tablespoons lemon juice
¼ cup olive oil
4 ounces mild goat cheese
Salt
Freshly ground black pepper
Chopped pistachios
Watercress (or any small leaf lettuce greens)

Preheat oven to 425oF.

Rub beet with some oil and individually wrap them  tightly into double layer of foil. Bake for about 1 – 1.5 hours, until tender. Remove roasted beets out of the oven, unwrap them and set aside to cool. When beets are cool enough to handle, slip off the skins, dice red and golden beets and place them into separate bowls.

Prepare the dressing: whisk together minced shallots, lemon juice, olive oil, slat and pepper. Mix in some of the dressing into the diced beets, toss to coat.

Place  round biscuit or cookie cuter (or a low can with cut-out bottom) on a salad plate. First place diced red beets into the cookie cutter, filling to approximately 2/3 of the height of the cookie cutter. Pack beets lightly with the fingers or the back of the spoon. Crumble about two teaspoons of goat cheese on top of the layer of red beets. Next pack a layer of golden beets. Gently lift off the cookie cutter. Top the salad with a slice of goat cheese.

Toss the greens with a bit of the dressing. Scatter the greens on the top of the salad.

Drizzle salad with remaining dressing and sprinkle with chopped pistachios.  

6 komentarai:

  1. Na cia pasakysiu, kad tai yra mano megiamiausios salotos, tik pateiktos daug daug graziau nei as sugebu!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Mes per Kūčias visad valgom tradiciškai 12 patiekalų, kurių tarpe būna kūčiukai, aguonų pienas, tik pastarasis man turi būt tirštas ir saldus, kelių rūšių silkė, žuvis, bandelės su grybais, grucė, aguoninis vyniotinis, būtinai būtiniausiai spanguolių kisielius. Neapseina mūsų stalas be keptų obuolių, džiovintų naisių ir riešutų ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Kristina, kaip jus darote aguonu piena? as dariau savo nelietuviskai giminei tai patiko tik man vienai, mandagiai pasakius. Gal reikia man labiau pasaldint? :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Mūsiškis Kūčių stalas mamos dėka irgi visada būna gana tradiciškas. Daugiau ar mažiau.

    Išties tai džiaugiuosi dėl to, nes jei ne mama, tikrai nežinočiau nei kaip tikrą spanguolių kisielių gamino močiutė, nei pyragėlių su grybais ant stalo būtų, nei skrylių su trintų aguonų padažu (kol kas esu sutikusi tik vieną žmogų, kurių šeima taip pat tokį patiekalą ant Kūčių stalo dėdavo). O jau mamos aguonpienis ir kūčiukai (mano) tai jau išvis pasaka. Na, ir aišku, neapsieinam be burokėlių (dažniausiai su pupelėmis). Bet kartais ir sugriešydavo mama, paimprovizuodavo. Tik va, jokio pieno ir jokių kitų gyvulinės kilmės produktų (sviesto, sūrio, grietinės, majonezo, kiaušinių) ant stalo nebūna.

    Jūra, aguonpienis toks specifinis reikalas, ne visiems net ir LT patinka. Pavyzdžiui maniškis raukosi ir nė į burną neima. O man skanu. mama sako, kad svarbu aguonas gerai išmirkyti ir 3 kartus su mėsmale permalti. O tada užpilti vandeniu ir saldinti pagal skonį. Kaip kas mėgsta. Saldžiau ar prėskiau. Su medumi ar cukrumi. Ir nors dabar daug kas aguonas tiesiog sutrina blenderiu, mama vistiek mala mėsmale ir tikina, kad su blenderiu - ne tas. :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Bandysim koreguot aguonu piena. O mane labai Egle sudominai su Skryliais. Mano mociuute kazka panasaus darydavo bet su suriu padazu. Kaip saunu kad jusu seima bando islaikyti kulinarini pavelda.

    AtsakytiPanaikinti