Išpažintis apie blog’us

Paskaičiau Eglės Aleksandravičiūtės pareklamuotą lietuviškų blog’ų sąrašą, ir supratau, kad nei vieno iš jos paminėtų blog'ų nesu net girdėjusi (išskyrus tik Lietuvos Virėją ir Sezoninę Virtuvę). Aš matyt labai mažai skaitau. Ta prasme, internetinės medžiagos. Dar mažiau skaitau lietuviškai. Daug daugiau skaitau visokių žurnalų ir katalogų, ir visokio trantinio niekalo apie nieką (pvz., etiketes ant maisto pakuočių), ir dar daug iš 6-os klasės privalomų skaitinių sąrašo. Reikia taisyti padėtį, imtis priemonių ir ilginti skaitomų bei mėgiamų LIETUVIŠKŲ tinklaraštininkų sąrašą. 

Nors skaitau nedaug, bet visgi šiek tiek skaitau. Dažniausiai apie maistą. Todėl kad pati neseniai pradėjau rašyti apie maistą: 

Žaidimų aikštelė – elitinis, superinis, pavyzdinis, classy, visi imanomi epitetai tinka.  

Laisvalaikis virtuvėje – mano mėgstamiausias, by far!  

Sezoninė virtuvė – myliu myliu myliu Renatos blogą ir jos receptus.

Neringos blogas – labai gražu, aukštas lygis visame kame.  

Saulėta virtuvė – labai labai!  

Gėrimų ir patiekalų magija – fanė!   

Monkey Dinner – super fanė!  

Lietuvos Virėja - super fanė! 

Duonos ir žaidimų  

Virtuvės Fėjos  

Villa Alps  

Kepykla Nr. 5 

Savaitgalio rendezvous 

Nebeskaitau Beatos Virtuvės. Kažkaip praėjo ūpas. Bet tai, aišku, niekam neįdomu. 

Dar sakitau Andrių Užkalnį. Ypač tais atvejais, kai 45 minutes telefonu “pasikalbu” su savo sveikatos draudimo kompanija. Arba kai porą valandų pasigrūdu eilėje prie vairavimo teisių išdavimo langelio. Arba kai vieną gražų šeštadienio vakarą po smagaus mano sesės gimtadienio šventimo Filadelfijos centre 0:00 val. atėjusi į mokamą stovėjimo aikštelę nerandu savo mašinos; finale (maždaug apie 1:30 val. nakties) paaiškėjo, kad mašinos nepavogė Filadelfijos vagys, o  ją nuvilko Philadelphia City Parking/F***ing Authority, nes jų toks darbas. Ir dar ta pačia proga sužinojau, kad mašiną galima iš jų atsiimti tik iki 3:00 val.(irgi nakties), o jeigu neatsiimsi iki 3:00 val., tai ją jie ten laikys iki pirmadienio, nes sekmadienį jie nedirbs, nes nenori. Visais tais ir panašiais atvejais aš mėgstu paskaityti Užkalnį. 

O visais kitais atvejais, kai gyvenimas lėtas, mašina garaže, o vairavimo teisės man siunčiamos paštu, aš skaitau The Pioneer Wooman. Nelietuvišką. Šimtaprocentinį amerikietišką blogą, as American as they come. Ten maistas ir gyvenimas paprasti, tikri, ir nerafinuoti, bet man iki skausmo artimi. Ten Red Velvet Cake kepamas su raudonais maistiniais dažais, o ne su burokėliais. Ten visi ingredientai paprasti ir iš parduotuvės. Ten kepama daug pyragų, ir kalakutų, ir šonkaulių, ir ten verdama skaniausia mano gyvenime bulvių košė. Ten nesistengiama bet kokia kaina atrodyti Hip ir Cool, ir nebandoma laužti lazdos, kur jos laužyti visai nereikia. Ree blogas šiltas, asmeninis, augantis, gražėjantis, besikeičiantis – kaip mes visi augam ir keičiamės. 

Aš myliu Ree blogą. 

Nes ji štai taip rašo apie savo sesę: http://thepioneerwoman.com/blog/2009/03/love_my_sister/

štai taip – apie futblolą: http://thepioneerwoman.com/blog/2010/10/the-sports-team/

o taip – apie save: http://thepioneerwoman.com/blog/2012/02/i-love/

o taip – apie Boeuf Bourguignon:

http://thepioneerwoman.com/cooking/2009/11/braised-short-ribs-heaven-on-a-plate/

Man Ree blogas generuoja kalnus teigiamų emocijų. KALNUS!!! 

Gal todėl, kad aš pati gyvenu štai tokioje aplinkoje: 

arba gal todėl, kad turiu sesę:

ir esu atlaikiusi daug įvairiausio profilio sporto varžybų: 

arba gal todėl, kad aš jau visiškai nepataisomai suamerikonėjau (čia mano mama taip pasakytų). 

Prisipažįstu, kad tikrai apsileidau. Lietuviškai skaitau nebepakankamai. Pasižadu skaityti daugiau. Prašom siųsti rekomendacijas, nuorodas, sąrašus. Aš nors ir suamerikonėjau, bet lietuviškai rašyti man labai patinka, o skaityti reikia iš naujo išmokti; bet aš sparčiai mokausi. 

Dideliausias Ačiū, kad skaitėte!

Aušra